Ministras Linas Linkevičius: Lietuvos pozicijos svarbios kaip niekada

Iš lūpų į lūpas pastarosiomis savaitėmis tebesklindančios kalbos apie Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos dar lydimos pasigąsčiojimais apie padažnėjusius išpuolius prieš emigrantus. Nespėjusius atsikvošėti po „Brexit“ europiečius pribloškė didelis teroristinis aktas Nicoje, vėliau išpuoliai Vokietijoje. Negana to, nervus patampė karinio perversmo bandymas lietuvių atostogoms pamėgtoje Turkijoje. Šią slogią įtampą kiek praskaidrina Varšuvoje vykęs NATO viršūnių susitikimas, kuris vadinamas vienu svarbiausių Aljanso įvykių nuo šaltojo karo pabaigos. Apie mus visus neraminančius įvykius susitikome pasikalbėti su Lietuvos diplomatijos vadovu, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Jis akcentavo, jog šių dienų Europos politiniame kontekste Lietuva užima kaip niekad anksčiau svarbią poziciją.

– Ministre, liepos 8–9 d. vykęs NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje laikomas svarbiausiu Aljanso vadų susitikimu nuo šaltojo karo pabaigos. Jame buvo nutarta Lietuvoje įkurti vieną NATO batalioną, kuriuo pasirūpins ir jam vadovaus Vokietija. Kalbant apie Lietuvą – kuo minėtas susitikimas mums dar aktualus?
– Pirmiausia yra priimti labai konkretūs sprendimai būtent mūsų regiono saugumui sustiprinti. Jeigu anksčiau buvo labiau politiniai įsipareigojimai, tai šiuo atveju yra konkretus ir apčiuopiamas rezultatas. Lietuvoje bus įkurtas vienas NATO batalionas, kurį sudarys apie tūkstantis karių. Jis, aišku, negali keisti strateginės situacijos, tai daugiau integracijos į NATO žingsnis. Ir kalba eina apie rotaciją, apie mokymus, apie reikalui esant pastiprinimo pajėgų priėmimą. Tai yra labai vertingas pasiekimas. Be to, tai yra ne tik batalionai Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje, bet bus garantuotas žymiai didesnis aktyvumas ir kaimyninėje Lenkijoje. Ten dislokuosis amerikiečių brigada, kurią sudarys daugiau kaip keturi tūkstančiai karių. Jie rotuosis bei dalyvaus pratybose ir mūsų regione. Taigi mūsų regione NATO karių bus maždaug 7 kartus daugiau nei buvo iki šiol. Vien Aljanso pratybų mūsų regione šiais metais suplanuota 160–170. Tai yra didelis aktyvumas ir apčiuopiamas argumentas. Taip, mes kalbame, jog gynyba yra kartu ir atgrasymas, kad niekam net nekiltų minčių pabandyti. Šiuo požiūriu mes esame labai rimtai nusiteikę. Be to, kariniu požiūriu svarbus kariuomenės sutelktumas ir šiuo metu tai yra tikrai pagerėję. Politine prasme tai yra labai aiškus signalas, kad ne viena valstybė, tarkim, JAV, rūpinasi mūsų saugumu, bet ir kitos Aljanso šalys, tokios kaip Vokietija. Kartu yra minimos ir Beniliukso šalys, Prancūzija, Norvegija – ko praktiškai anksčiau nebuvo.

– Kokie dar svarbūs nutarimai, stiprinantys visą NATO, buvo priimti Varšuvoje?
– Šio susitikimo dėka bus žymiai daugiau dėmesio skiriama vadinamoms hibridinėms grėsmėms. Pavyzdžiui, kibernetinė gynyba taps gynybos planavimo dalimi. Reikėtų išskirti tai, jog mes labai rimtai ėmėmės sprendimų priėmimo efektyvumo. Jau įvyko net specialių tam pratybų. Pavyzdžiui, krizių valdymo pratybos pagal 5-tąjį Varšuvos sutarties straipsnį, kur buvo tikrinama, kaip veikia struktūros Briuselyje, nacionalinėse vyriausybėse, parlamentuose. Turėkime omenyje, kad šalys turi skirtingas taisykles, kai kur reikia tam tikro laiko priimant sprendimą, o tai yra struktūra, kuri turi reaguoti labai greitai. Todėl mes turime patikrinti tas vietas, kurios veikia nepakankamai, ir tai jau pradėta daryti. Norėtume, jog ateityje ir karo vadai turėtų daugiau įgaliojimų parengiamajam veiksmui prieš paruošiant politinį sprendimą. NATO yra struktūra, kuri veikia konsensuso principu, ir bet kurie sprendimai yra priimami bendru sutarimu, o tam reikia laiko. Jeigu kilę karo veiksmai, tai kartais vadai turi turėti galimybę priimti sprendimus savarankiškai.
Varšuvos viršūnių susitikimas yra laikomas logine prieš tai buvusio sėkmingo susitikimo Velse tąsa. Ir dabar nebaigiama ties Varšuva, o ir toliau rutuliojasi labai konkretūs veiksmai. Mūsų vaidmuo ir mūsų vieta yra labai ryški. To dar niekada nėra buvę nuo mūsų narystės pradžios.

– Kaip NATO valstybės pasiskirstė, kur ir kuri dislokuos savo batalionus?
– Pačios šalys konsultacijų būdu nutarė, kur būtų tinkamiausia. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė kurs batalioną Estijoje, Kanada – Latvijoje, o Vokietija – Lietuvoje. Faktiškai tai yra daugianacionalinis projektas, labai aiškiai demonstruojantis Aljanso vienybę ir sąveiką.

– Lietuvos visuomenė yra sukrėsta vis dažnėjančių teroro aktų Europoje. Jūsų manymu, kokie veiksmai užtikrintų tokių skaudžių įvykių prevenciją ir stabdymą?
– Teroro aktai iš tiesų neramina, ir juos gali numalšinti tik mūsų sutelkti veiksmai. Čia žymiai daugiau turėtų dirbti saugumo institucijos ir tarnybos, žvalgyba, policija. Svarbios ne tik profilaktinės priemonės, bet ir operatyvus keitimasis informacija, duomenų baze, greitas tinklų, kuriuose atsiranda teroristinės grupuotės, aptikimas. Finansinės struktūros turi žymiai intensyviau dirbti, kad užkirstų finansavimo šaltinius teroristinėms organizacijoms. Apie tai kalbėta ne kartą, yra fiksuota dokumentuose, bet mes per lėtai tai įgyvendiname. Radau tokių pavyzdžių iš vietų, kur įvyko tie išpuoliai – informacija buvo žinoma, bet ji nebuvo pateikta laiku ten, kur reikia. Tai rodo nusikalstamą neatsakingumą. Nuraminti piliečius galėsime tik tada, kai pradėsime veikti laiku ir įvykiams užkirsime kelią. Beje, tokių atvejų turime ne vieną. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė pastaruoju metu labai daug kartų yra užbėgusi už akių įvairiems teroristiniams aktams. Visa tai veikia, bet tai turi veikti efektyviai ir keičiantis informacija.

– Jungtinėje Karalystėje Jūs neseniai susitikote su kolega, naujuoju užsienio reikalų ministru Borisu Johnsonu, ir aptarėte dvišalius santykius. Kokią žinią galėtumėte pranešti Lietuvoje likusiems emigrantų artimiesiems po „Brexit“ referendumo?
– Išnagrinėję gautą informaciją apie nacionalistinius išpuolius prieš emigrantus Jungtinėje Karalystėje, tikrai labai rimtai į tai pažiūrėjome. Tai nėra masinis reiškinys. Aišku, kiekvienas atvejis yra svarbus ir skaudus, negalime nė vieno nubraukti. Mano žiniomis, po referendumo tokių atvejų priskaičiuojama 10 visoje Jungtinėje Karalystėje. Dėl trijų vyksta tyrimas. Kalbantis su kolega B. Johnsonu, aiškėjo, kad, nepaisant visų jo pareiškimų prieš Europos Sąjungą, jis labai pozityviai žiūri į dvišalį bendradarbiavimą. Ypač tokiose srityse kaip saugumas. Jis labai pagarbiai kalba apie mūsų piliečius, kurie ten gyvena ir dirba. Pirmajame mūsų pokalbyje jutau, kad yra geranoriškas noras bendrauti. Aišku, lemia ir asmeniniai dalykai – jis maloniai paminėjo tą faktą, jog jo giminės šaknys siekia Lietuvą.
Be to, kai tuometei Vidaus reikalų sekretorei Teresai May (dabar ji Ministrė Pirmininkė – aut. pastaba) dėl šių išpuolių parašiau laišką, tai britų Vyriausybė gana operatyviai sureagavo. Vėliau mūsų užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius nuvyko į Londoną ir susitiko su naujuoju imigracijos sekretoriumi Robertu Goodwillu. Tai buvo šio sekretoriaus pirmas susitikimas su užsienio partneriu. Susitikime nuskambėjo, kad patys britai sunerimę ir labai rimtai stengsis užkirsti kelią bet kokiems išpuoliams. Maža to, jie net jaudinasi dėl gerų Lietuvos darbuotojų, kad tik neišvažiuotų. Tad ypač turėtų apsiraminti tie, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje ilgiau nei 5 metus, jiems tikrai nebus jokių pokyčių. Kitiems – priklausys nuo derybų, o juk jos yra dvišalis dalykas. Pavyzdžiui, britams irgi ne mažiau rūpi piliečiai, kurie gyvena Europos Sąjungoje. Tikiuosi, jog tikrai viskas išsispręs civilizuotai, ir žmonės neturėtų nuogąstauti.
-Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Vytautas Butkus