Unikali paroda

Jubiliejinės kurorto šventės metu, šeštadienį, į Birštono biblioteką, į parodos „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje – Birštonui 170“ atidarymą, susirinko gausus būrys garbių svečių ir kurorto gyventojų, kuriems svarbi Birštono praeitis, istorija.
Birštonas mena Vytautą Didįjį, Kazimierą, Aleksandrą, Žygimantą Augustą, Barborą Radvilaitę ir daug garsių žmonių, kurie kurortą apdainavo savo posmuose, aprašė prisiminimuose ir kvietė „Birštonuotis“…
Birštono viešosios bibliotekos direktorė,  Lietuvos Bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė, pasveikinusi su kurorto švente, priminė Birštono kurorto pradžios istoriją, pasidžiaugė unikalia galimybe parodos metu pažvelgti į istoriją.
„Iš skubančio pasaulio patekus į jūsų aplinką, jausmas – nepakartojamas. Lai Birštonas klesti ilgus metus ir gydo ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai“, – taip šiltai apie kurortą atsiliepė VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė. A. Jaskūnienei ji įteikė  išskirtinį Birštono apylinkių planą (kopiją) ir patikino, kad į biblioteką atvežti ir Vilniaus universiteto saugomi VU rankraščiai, dokumentai yra labai reti, susiję su Lietuvos DK laikotarpio Birštonu, ir kiekvienas jų – unikalus.  Knygos yra iš „Retų spaudinių“ skyriaus. Kaip teigė direktorė, visi senieji dokumentai saugomi prie specialių sąlygų, kai temperatūra turi būti 18 laipsnių, o drėgmė  – 45 – 55 proc. Ir tik labai retomis progomis yra iškeliami iš specialių, būtent jiems sukurtų sąlygų. Jų priežiūra, restauravimas, konservavimas  yra brangus dalykas. Bibliotekoje dirba per 20 specialistų. „Kultūros paveldą, kurį saugai, reikia ir prižiūrėti“, – pabrėžė N. Krivienė.
Projektas „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ prasidėjo paskelbus Etnografinių regionų metus. Pernai vienos dienos paroda aplankė šešis Lietuvos miestus. Šiemet Bibliotekų metų programos aprėptyse vykdoma dalis projekto programos. Birštonas – pirmasis Lietuvos miestas, kurį aplankė unikali paroda, atkreipianti dėmesį į tai, kiek istorijos yra mūsų bibliotekose. 2020 metais VU biblioteka minės 450 metų sukaktį. Kaip patikino direktorė, šis projektas bus tęsiamas kiekvienais metais ir  vienos dienos paroda aplankys vis kitą Lietuvos miestą. Su unikalia paroda Birštono bibliotekos lankytojams susipažinti padėjo VU bibliotekos direktorė informacinei, mokslo ir kultūros paveldo veiklai dr. Marija Prokopčik, Retų spaudinių skyriaus vedėja Virginija Galvanauskaitė, Retų spaudinių skyriaus bibliotekininkas Račius Petras ir Rankraščių skyriaus bibliotekininkas Paulius Bagočiūnas.
Parodos lankytojai Birštono bibliotekoje turėjo galimybę pamatyti ir kraštiečių kalbininko Jono Kazlausko pastabas, užsirašytas ginant daktaro disertaciją (1968),  gydytojo, etnografo, keliautojo, rašytojo Stanislovo Moravskio, 1823 metais baigusio VU Medicinos fakultetą, disertacijos rankraštį apie cukrinį diabetą. Didelio susidomėjimo sulaukė Nemajūnų parapijos gyventojų sąrašas (Nemajūnai, XVII a. pab.), kur minimi Nemajūnų, Birštono, Jundeliškių, Siponių ir kiti kaimai, esantys dabartinės Birštono savivaldybės teritorijoje.
Įdomu ir tai, kad klasikės Žemaitė ir G. Petkevičaitė –Bitė, prisidengusios slapyvardžiu Dvi Moteri, dramą Parduotoji laimė, išleistą 1905 metais, parašė Birštone, slapstydamosios nuo carinės Rusijos žandarų. Dramos rankraštis rašytas Bitės ranka.
XV – XVI a. Birštonas buvo karališkasis kurortas, kuriame, pasak šaltinių, ilsėjosi ir Žygimantas Augustas. Budaeus, G. De transitu hellenismi ad christianismum… Paris, 1535 knyga priklausė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, turėjusiam 4000 – 5000 tomų biblioteką, testamentu paliktą besikuriančiai Vilniaus jėzuitų kolegijai, bet po mirties išsklaidytą po įvairias Europos bibliotekas.  Šiuo metu VU bibliotekoje saugoma ir 14 Žygimanto Augusto bibliotekos knygų, kurios įrištos Vilniaus knygrišių renesanso maniera, mediniai kietviršiai traukti rausva oda su gausiais ornamentiniais įspaudais ir auksintu valdovo superekslibrisu. Pasak istorinių šaltinių, žinoma, kad Žygimantas Augustas Birštono karališkąjį dvarą kaip dalį buvo užrašęs savo žmonai Barborai Radvilaitei.
Parodoje buvo galima išvysti ir „Mineralinių versmių Birštono kurorto rajone planą“, kurį sudarė prof. minerologas Mykolas Kaveckis (1889 – 1969),  susipažinti su Birštono mineralinių vandenų analizės dokumentu (gydytojas, VU profesorius A. Abichtas, 1793 -1860) ir Birštono mineralinio vandens cheminių tyrimų ataskaitomis (1852 -1862) ir kt.
Parodos atidarymą lydėjo autentiški Renesanso šokiai ir jų pamoka, kurie vyko bibliotekoje. Šokių žingsneliais „pasivaikščioti po dvarų menes“ pakvietė senosios muzikos ir šokių ansamblis BANCHETTO MUSICALE (itališkai „Muzikinė puota“), kurį 1986 m. subūrė ir iki šiol jam vadovauja Jūratė Mikiškaitė – Vičienė. Kolektyvas pasiryžęs atkurti senųjų amžių dvasią, skleisti Lietuvos DK ir Vakarų Europos kraštų renesanso kultūros palikimą. Išvydome pagrindinį renesanso ceremoninį šokį „Pavana“, prancūziško šokių vakaro ratuką „Brankliai“. Šiems šokiams, pasak vadovės, jokio amžiaus cenzo nėra. Tad ir šoko pirmą kartą birštoniečiai ir kurorto svečiai ir pasijautė tarsi XVI a. vidury…
Palma Pugačiauskaitė