Praėjusią savaitę į spaudos konferenciją pakvietę rajono savivaldybės Tarybos opozicijos nariai kalbėjo ir apie įsisenėjusius skaudulius, ir išsakė priekaištų valdančiajai daugumai dėl nesprendžiamų naujai kylančių problemų bei nevykdomų pažadų. Pasak konferencijos dalyvių, kad rajono valdžia vis labiau tolsta nuo žmonių, liudija ir ataskaitinių susirinkimų organizavimas seniūnijose. Susirinkimai daugelyje seniūnijų vyko žmonėms nepatogiu laiku, dar nespėjus grįžti iš darbo, tad dažnais atvejais tai buvo tik pasišnekėjimais tarp seniūnijos darbuotojų ir savivaldybės vadovų.
– Šiandien situacija – kita, valdžiai reikia eiti prie žmogaus,- tvirtino konferencijos dalyviai.
„Pažadėjo – patiešijo…“
Viena iš svarbių problemų, į kurią buvo atkreiptas dėmesys spaudos konferencijos metu, susijusi su švietimo įstaigų pertvarka rajone. O jeigu dar konkrečiau – tai su uždarytose mokyklose dirbusių mokytojų įdarbinimu.
Seimo nario ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyriaus pirmininko Vytauto Kamblevičiaus teigimu, kai buvo uždarinėjamos mokyklos, jose dirbusiems mokytojams buvo žadėta, kad jie bus įdarbinti kitose rajono švietimo įstaigose. Deja, pasak V. Kamblevičiaus, šiandien realybė – kitokia:
– Uždarius Želkūnų pagrindinę mokyklą, darbas buvo pasiūlytas tik trims joje dirbusiems mokytojams, kiti buvo priversti darbo ieškotis Anglijoje ar kitoje šalyje, – piktinosi Seimo narys.
Tarybos Švietimo, kultūros, turizmo ir sporto komiteto pirmininkė Loreta Jakinevičienė buvo dar konkretesnė. Iš jai pateiktų duomenų paaiškėjo, kad 2012 – 2015 metais Prienų rajono savivaldybės mokyklose buvo įdarbinti 108 mokytojai, iš jų – 35 iš kitų savivaldybių. Daugiausia, net 10 mokytojų, važinėjančių iš Kauno, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Jonavos savivaldybių, dirba Skriaudžių pagrindinėje mokykloje. Septyni nevietiniai mokytojai dirba Stakliškių gimnazijoje. Sako, dauguma jų – iš Alytaus krašto. Nors pateiktoje informacijoje ir aiškinama, kad taip pasielgta dėl to, jog rajone sunku rasti reikiamų specialistų, bet spaudos konferencijos dalyviams tokie aiškinimai kelia abejonių. Tarp pretendavusiųjų dirbti Stakliškėse būta ir mūsų rajono mokytojų, tad kas galėtų paneigti, kad sėkmė nusišypsojo būtent alytiškiams vien dėl to, jog ir gimnazijos direktorė iš Alytaus.
Tarybos nariui Juozui Krikštolaičiui nesuprantama, kodėl į Skriaudžius reikėjo kviestis specialistą iš Jonavos, kai tuo tarpu šalia esančios Veiverių T. Žilinsko gimnazijos kai kuriems mokytojams trūksta krūvio.
Gal taip atsitinka todėl, kad sprendžia tik mokymo įstaigos vadovas? Konferencijoje buvo išsakyta nuomonė, jog šią praktiką reikėtų keisti ir kad pokalbiuose su pretendentais dalyvautų daugiau žmonių, tarp jų – ir pozicijai bei opozicijai atstovaujančių Tarybos narių. Kalbėjusiųjų manymu, prioritetas turėtų būti teikiamas savo rajono specialistams.
„Vieni dirba, kiti kabinasi medalius…“
Apie kelius kalbėjęs Tarybos narys Arūnas Vaidogas sakė, kad jam tiesiog juokingai atrodo valdžios gyrimasis dėl atsiradusių galimybių šiemet išasfaltuoti net dvidešimt kilometrų žvyrkelių.
– Kažin, ar savivaldybės vadovai parašė bent vieną raštą lėšoms gauti? – klausė A. Vaidogas, primindamas, kad investicijomis rūpinosi Seimo narys Andrius Palionis.
A. Vaidogui antrino ir Seimo narys V. Kamblevičius, panašiu indėliu prisidėjęs prie Prienų krašto kelių būklės gerinimo.
Kalbėjusieji taip pat pastebėjo, kad anoks čia nuopelnas paskelbti apie asfaltuojamas Kauno – Alytaus kelio atkarpas, tik matant, kad ten vyksta darbai. Gal vertėtų daugiau pasidomėti, kaip panaudojamos seniūnijoms kelių tvarkymui skirtos lėšos ir kur veda suremontuoti žvyrkeliai bei ties kuriomis sodybomis baigiasi kai kurių iš jų ribos. (Šią temą pratęsime kituose laikraščio numeriuose – aut.p.)
Be to, A. Vaidogo manymu, valdantiesiems gal ir nederėtų „kabintis medalių“ dėl Sporto centre ir stadione vykdomų darbų, pamirštant, kad lėšų paieška taip pat rūpinosi Seimo narys Andrius Palionis.
Konferencijoje buvo apgailestauta ir dėl to, kad „Žiburio“ gimnazijos ir „Ąžuolo“ progimnazijos bendro stadiono rekonstrukcijos darbams skirti pinigai liko nepanaudoti, nes nesugebama sutvarkyti žemės sklypo dokumentų.
Pasigenda dėmesio ir viešumo
Tarybos nariai ir rajono žemdirbių lyderiai Martynas Butkevičius ir Jonas Vilionis tvirtino, kad kaimiškame Prienų rajone dėmesys žemės ūkio klausimams yra nulinis. Tai patvirtino ir paskutinis priimtas sprendimas dėl žemės mokesčio koeficientų, kai trylikos Tarybos narių valia buvo atsisakyta juos bent kiek sumažinti.
– Esam suglumę ir nustebę nuo bandymų aiškinti, jog per mus kentės mokytojai ir kiti biudžetinių įstaigų darbuotojai, kad pritrūks pinigų jų atlyginimams. Kam naudingas toks priešinimas? – klausė M. Butkevičius.
Jis taip pat piktinosi dėl to, kad savivaldybės vadovai nereaguoja į Tarybos Bendruomenių ir kaimo reikalų komiteto pastabas dėl savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbo.
Pasak M. Butkevičiaus, padėtis tapo tiesiog nekontroliuojama. Komitetas nesulaukia žadėto veiksmų plano, ūkininkai pasigenda informacijos bei viešumo apie pasikeitimus įstatymuose, tvarkose bei galimybes pasinaudoti įvairių programų bei savivaldybės Kaimo rėmimo fondo parama. Ir šiuo metu, kaip teigė žemdirbių lyderiai, minėtas fondas tebėra „įšaldytas“.
– Numes pinigus gruodžio mėnesį ir paskui kaltins ūkininkus, kad jų nepanaudojome,- sakė J. Vilionis. – O paramos ūkininkams, jo nuomone, reikia jau dabar, ir ne tik palūkanoms padengti. Juo labiau traukiantis iš gamybos, likviduojant pieno ūkius, renkantis kitas veiklas. Situacijų yra įvairių ir labai gaila, kad žmonėms trūksta informacijos apie tai, kaip jie bent kiek galėtų pasilengvinti savo naštą.
– Aš nežinau, kuo užsiima Žemės ūkio skyriaus vedėjas ir specialistai seniūnijose, bet tai, kad rajono ūkininkai palikti vieni su savo problemomis – akivaizdu,- pritarė ir V. Kamblevičius.
Pagal jo pavardintus skaičius, Prienų rajono ūkininkai šiemet pateikė tik 29 projektus, iš kurių parama bus suteikta 13 (apie 30 proc.) ir bus gauta tik apie 827000 eurų. Kai tuo tarpu, pavyzdžiui, daugiau kaip pusei Šilalės, Kėdainių ūkininkų pateiktų paraiškų buvo pritarta ir į šiuos rajonus ateis po10 mln. eurų investicijų.
M. Butkevičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad Prienų ūkininkų sąjunga ir jo vadovaujamas Bendruomenių ir kaimo reikalų komitetas gauna skundų ne tik dėl Žemės ūkio skyriaus darbo, bet ir paties vedėjo asmeniškai sukurtų konfliktinių situacijų. O to, pasak M. Butkevičiaus, neturėtų būti, nes valdininkui keliami didesni moraliniai reikalavimai.
Beveik dvigubai brangiau
Spaudos konferencijoje nebuvo apeita ir šilumos tema. Neseniai Seimo Audito komiteto pirmininku tapęs V. Kamblevičius sakė lauksiąs kontrolierių išvadų dėl šilumos ūkio perėmimo ir su tuo susijusių pasekmių. Kol kas čia apstu neaiškumų. Aišku tik viena – išsaugota lyderystė tarp brangiausiai mokančiųjų už šilumą.
A. Vaidogas priminė ir apie paskelbtą savivaldybės Audito ataskaitą, kurioje atkreiptas dėmesys į tai, kad skaičiuojant šilumos kainą kai kurioms seniūnijose esančioms įstaigoms yra naudojamos ne tos dedamosios. Audito metu taip pat buvo nuspręsta palyginti šilumos sąnaudas Balbieriškio, Jiezno, Stakliškių ir Veiverių sveikatos priežiūros įstaigose. Visose šiose įstaigose atlikta katilinių rekonstrukcija ir pastatyti medžio granulių katilai. Stakliškių ir Jiezno PSPC apšildo AB „Prienų šilumos tinklai“, o Balbieriškio ir Veiverių PSPC eksploatuoja pačios įstaigos ir jų sąnaudos šildymui yra gerokai mažesnės nei priklausančių „Prienų šilumos tinklams“. 2015 – aisiais 1 kv. m šildymo sąnaudos Jiezne buvo 19,18 euro, Stakliškėse – 31,15 euro, Balbieriškyje – 11,34 euro, o Veiveriuose – 10,41 euro. Skirtumas – akivaizdus, todėl pernai Stakliškių PSPC šilumos sąnaudos (8932) už 258,02 kv. m buvo panašios kaip ir Balbieriškio (9699), kurio plotas yra gerokai didesnis – 855,56 kv. m. Jiezno sąnaudos dar didesnės. Čia už 865,46 kv. m jos sudarė 16598 euro.
Spaudos konferencijos rengėjai taip pat paviešino paklausimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus nedalyvavimo Tarybos posėdžiuose ir dėl savivaldybės kai kurių atsakingų darbuotojų dalyvavimo talkoje darbo metu su LSDP atributika, atkreipė dėmesį į tai, kad valdančioji dauguma Tarybos posėdžiuose neretai balsuoja ir už netinkamai parengtus sprendimus.
Ramutė Šimukauskaitė







Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).