Iš bloknoto paraščių: dvylika 2015 m. sentencijų

Rytas Staselis

Archyvan padėto 2015 m. žurnalisto bloknoto paraštės akivaizdžiai rodo, kad pernai buvau daug labiau susitelkęs į energetikos sektoriaus reikalus ir su juo susijusius arba nesusijusius kaimyninių šalių įvykius.
Tačiau pirmiausiai apie didžiausią, mano galva, pernai metų praradimą. Giltinė pašienavo nemažai įžymių ir nusipelniusių žmonių taip pat ir Lietuvoje. Tačiau labiausiai nematomas dyglys dūrė išgirdus apie prancūzų filosofo, eseisto Andre Glucksmanno mirtį Paryžiuje. Su juo dariau vieną įdomiausių savo gyvenime interviu, vėliau iš inercijos jis parašė dar keletą tekstų į žurnalus Lietuvos skaitytojui. Rašė taip, kad tekstai tarsi kvepėjo prancūziškumu. Ir dar neramiąja Europa, kurios lieka vis mažiau.
Politikai, žvalgai, kariškiai Europoje 90 proc. laiko tyli apie nepatogias problemas. Tačiau yra tokių keistuolių intelektualų — jie vienetai! – kurie spjauna į nepatogumus ir lekia ten, kur pažeidžiamos žmogaus teisės, kur laisvė negali prasiveržti ir laimėti. Glucksmannas lėkė į nepriklausomybę paskelbusią Latviją, vėliau į Gruziją, nelegaliai — Čečėniją. Esu tikras, kad be jo bendražygio Barnardo Henry Levy, pasaulis mūsų mažiau žinojęs apie tai, kas vyko Bosnijoje praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Ir rašė, rašė, rašė, kol pažadino ir politikus, ir žvalgus, ir kariškius Vakaruose. Gal dėl to tokių nesisteminių veikėjų Europoje daug kas nemėgsta, nes jų lakstymas į nepatogias vietas priverčia atsikrapštyti politinio racionalumo traiškanomis užsiklijavusias akis. Amžiną Atilsį, Monsieur Glucksmann.
O žemiau — iškarpos iš kitų pernai darytų interviu, kurių į archyvą vėl dedu apie šimtą…

„Aš neatmetu prielaidos, kad Rusijoje jau yra sisteminė krizė. Tačiau jos priežastis ne koks nors natūralus ūkio raidos cikliškumas. Ta ekonominė politika, kurios pasekmė yra valiutos krizė, yra vykdoma paskutinius šešerius metus nuo maždaug 2009-ųjų pradžios.“
Andrejus Ilarionovas, „Caton“ instituto (JAV) mokslinis bendradarbis

„Kremlius kariauja karą labai įvairiomis priemonėmis. Tai naujo tipo karas. Pats efektyviausias jo segmentas – informacinis propagandinis šio karo frontas. Kam dėl to kyla abejonių, siūlyčiau paskaityti Michaelo Weisso ir  Peterio Pomeranzevo veikalą apie Rusijos komunikacijos ir informacijos „weaponizaciją“ (liet. pavertimą ginklu). Šio proceso metu žurnalistas nustoja būti žurnalistas, žiniasklaidos priemonės nustoja būti informacijos šaltinis.“
Lilija Ševcova, „Brookings“ instituto (JAV) mokslo bendradarbė

„Tikėkime, kad karas kada nors baigsis. Tačiau jeigu nebus pradėta išgyvendinti korupcijos, ukrainiečių nepasitenkinimas kada nors vėl baigsis nelabai linksmais dalykais.“
Algirdas Šemeta, Ukrainos verslo ombudsmenas

„Keliame sau tikslą per dvejus metus pakilti bent į pirmąjį konkurencingiausių pasaulio valstybių penkiasdešimtuką.  Bus nelengva: šiemet planuojame 4,3 proc. ūkio smukimą, pernai ūkis smuko šiek tiek daugiau nei 7 proc., nors pagal pesimistines prognozes galėjo būti ir apie „minus“ 10 proc.“
Aivaras Abromavičius, Ukrainos ūkio ministras

„Šiandien nėra tokių energetikos technologijų, kurių pramoninė plėtra galėtų vykti be subsidijų. Dabartinė energetikos bendruomenės ir politikų diskusija vyksta konkuruojant, kurią technologiją reikia labiau paremti. Tai tarsi grožio konkursas ir lobistų varžybos, kurių tikslas – gauti didesnes subsidijas. Atominė, vėjas, saulė, biodujos, biokuras, bangų, elektrolizės energija…“
Dalius Misiūnas, UAB „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas

„Ar Suskystintųjų dujų terminalas Klaipėdoje mums padeda derėtis su „Gazprom”? Bet kuri kompanija stebi kainas rinkoje, mes – taip pat. Savaime suprantama, kad bet kuris papildomas argumentas iš vienos ir iš kitos pusės padeda. Taigi iš esmės – taip.“
Mario Nullmeier, „Latvijas Gaze“ viceprezidentas

„Kaskart, gavusi klausimą apie Latvijos poziciją dėl bendrų Baltijos šalių investicijų į Visagino AE projektą, noriu aiškiai paklausti Lietuvos politikų: kaip jūs žadate dėl šio projekto susitarti su Lietuvos piliečiais, kurie 2012 m. referendume apie jį pasisakė neigiamai.“
Dana Riezniece-Ozola, Latvijos ūkio ministrė

„Įtariu, kad Rusijos valdžia iš tikrųjų tikisi, kad, pakilus naftos kainoms, situacija pasikeis. Nes taip atsitiko po 2008–2010 m. patirto nuosmukio. Tačiau problema yra ta, kad šiuo metu likusiame pasaulyje jokios krizės nėra, išskyrus tam tikrą nerimą dėl lėtėjančios Kinijos ekonomikos, lūkesčiais grįstų prognozių nepasiekiančio JAV augimo. Taigi neįmanoma tikėtis, kad globalioje rinkoje augs angliavandenilių paklausa ir kainos.“
Andrejus Nečiajevas, buvęs Rusijos ekonomikos ministras

„Gazprom“ atstovai gavo įgaliojimus ES ieškoti naujų klientų, kurie „labai palankiomis sąlygomis“ galėtų pirkti ne mažiau kaip 500 mln. kub. m dujų per metus ir iki šiol neturėjo jokių komercinių santykių su „Gazprom“. Tačiau problema ta, kad bent jau Rytų ir Vidurio šalyse šios paieškos baigėsi niekuo“.
Michailas Krutichinas, „Rusenergy“ partneris

„Du dešimtmečius apgaule, gudrumu, tuščiais pažadais, išsisukinėjimu ponas Lukašenka ištrūksta iš Maskvos gniaužtų. Jis kovoja dėl savo asmeninės valdžios, tačiau objektyviai gina Baltarusijos nepriklausomybę. Tačiau atėjo akistata su tiesa. Lukašenkos pozicija dėl Ukrainos, jo atsisakymas nesąlygiškai įkurti Baltarusijoje Rusijos karinę bazę galutinai įsiutino Kremlių. Putinas pasiruošęs imtis „kietų“ veiksmų.“
Andrejus Piontkovskis, politologas

„Didesnę reikšmę Baltijos šalių saugumui turi ne jų pačių ginkluotosios pajėgos, o NATO sąjungininkų buvimas Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijoje. Suprantama, kad amerikiečių kuopa net ir su visa sunkiąja ginkluote kariniu požiūriu nėra labai reikšmingas vienetas. Tačiau tai labai svarbus ženklas, kad, kilus konfliktui, Maskva turės reikalą ne su baltijiečiais, bet ir NATO partneriais, ypač amerikiečiais.“
Pavelas Felgengaueris, Rusijos gynybos ekspertas

„Deja, reikia sutikti, kad didelės naudos Lietuvos šilumos vartotojams biokuro konversija nedavė, nors kai kuriose savivaldybėse šilumos kaina dėl naudojamo biokuro yra pastebimai mažesnė.“
Arvydas Sekmokas, buvęs energetikos ministras