
Birštono parapijos klebonas mons. dekanas J. Dalinevičius, įteikdamas gėlių muziejaus vedėjai R. Zajančkauskienei, kad prieš 15 metų, burdamas muziejaus kolektyvą, nesuklydo – muziejininkės tai patvirtino savo brandžiais darbais.
Šv. Kūčių išvakarėse į Birštono sakralinį muziejų susirinko patys ištikimiausi muziejaus lankytojai ir bičiuliai – kurorto savivaldos, kultūros, ugdymo, gydymo, turizmo ir kitų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, dvasininkijos atstovai, gyventojai ir kiti svečiai. Muziejaus darbuotojai juos pakvietė kartu prisiminti muziejaus įkūrimo aplinkybes ir gražiausias 15 metų veiklos akimirkas, padėkojo už idėjų ir patarimų nestokojančią bendrystę.
Birštono sakralinis muziejus atidarytas 2000 metais, Kalėdų antrą dieną. Sakralinio paveldo muziejaus idėją subrandino ir įgyvendino savivaldybės meras Antanas Serafinas Zenkevičius ir Birštono parapijos klebonas kun. Jonas Dalinevičius. Jų rūpesčiu remontuojant šimtametį klebonijos pastatą, buvo išsaugotas autentiškumas, atitinkantis muziejaus dvasią.
Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio rūpesčiu buvo parengtos nuolatinės ekspozicijos, pasakojančios apie 1956 – 1958 metais Birštone gyvenusį, besigydžiusį, aukojusį šv. Mišias Sibiro tremtinį arkivyskupą Teofilių Matulionį, taip pat apie kardinolą Vincentą Sladkevičių, palaiminusį Sakralinio muziejaus idėją. Šie du dvasininkai su klebonijos pastato istorija susiję ir kitaip: per 1957 metų Kalėdas arkivyskupas T.Matulionis slapta suteikė vyskupo šventimus kun. Vincentui Sladkevičiui. Muziejuje yra parengtos ekspozicijos, susijusios su Birštono bažnyčios istorija, sakraliniu menu, lietuvių liaudies mažąja skulptūra, liturginiais indais ir altoriaus reikmenimis. Nauja tai, kad lankytojai po ekspozicijų sales gali pasivaikščioti, klausydamiesi audiogido, muziejininkai skaitmenina muziejaus fonduose saugomus eksponatus.
Antrame pastato aukšte įrengtos dvi parodų ir renginių salės, kurios atviros ir vietos gyventojams, ir atvykstantiems iš toliau. Apie muziejaus edukacinę veiklą, vykdomus projektus, darbą su moksleiviais, paskaitas, parodas ir susitikimus su šviesiais žmonėmis, bendradarbiavimą su partneriais pasakojo muziejininkė Daiva Valatkienė. Šiandien birštoniečiai tikriausiai neįsivaizduotų savo laisvalaikio be prasmingų muziejaus renginių, moksleiviai ir svečiai pamėgę edukacijas, kuriose pakvimpa keptais meduoliais, liejama natūralaus vaško žvakele, kuriose mokomasi skrebinti, marginti margučius, ir kitokių užsiėmimų. Viena iš reikšmingiausių muziejaus tradicinių parodų – religinio meno paroda „Gloria Deo“, suburianti šiuolaikinius Lietuvos menininkus, kuriančius religine tematika. Prieš keletą metų vietiniai dailės mėgėjai buvo pakviesti į edukacinę programą, kurios metu mokėsi tapyti ikonas.
Taigi šiandien tuo, kad Sakralinis muziejus praturtino miesto gyvenimą, sušildė ne vieno lankytojo dvasią, ko gero, niekas neabejoja, o anuomet, kaip prisiminė monsinjoras dekanas Jonas Dalinevičius bei tuometinė savivaldybės Tarybos narė, „Tulpės“ sanatorijos direktorė Liucija Patinskienė, netrūko skeptiškai nusiteikusių žmonių, jų buvo ir tarp savivaldybės politikų.
J.Dalinevičiaus teigimu, muziejaus darbuotojai savo brandžia veikla įrodė, kad sakralinio paveldo muziejus reikalingas. Tai savo sveikinimo kalbose akcentavo Birštono savivaldybės, gimnazijos, meno mokyklos, turizmo informacijos centro, kultūros centro, nevyriausybinių organizacijų, vienkiemio darželio – mokyklos, vaikų darželio „Vyturėlis“, Nemuno kilpų regioninio parko atstovai, muziejaus lankytojai, svečiai. Birštono muziejininkams jie dėkojo už prasmingas valandas, praleistas muziejuje, galimybę bendrauti, tobulinti save, linkėjo atrasti naujų idėjų ir drąsos joms įgyvendinti.
Birštono muziejaus direktorė V.Šalomskienė, dėkodama kolegėms už nuoširdų darbą, muziejaus struktūrinio padalinio – Sakralinio muziejaus – vedėjai Romai Zajančkauskienei, muziejininkėms Daivai Valatkienei ir Joanai Kliucevičienei įteikė padėkos raštus. Savivaldybės merės vardu muziejininkėms padėkojo vicemeras Vytas Kederys ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Žiūraitienė.
Dalė Lazauskienė








Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).