Beprasmio buvimo valdžioje kančios

Rytas Staselis

Ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui atrodo, kad Oponentų pasirinktos kritikos Socialdemokratų partijai (LSDP) priemonės peržengia padorumo ribas, kartais jos net primena KGB metodus. Taip jis sakė interviu LRT RADIJO laidai „LRT Aktualijų studija“ ketvirtadienį.
Aš asmeniškai nustebau tada, kada šią savaitę Druskininkų meras, socialdemokratas Ričardas Malinauskas ėmė siųsti politikams (visų pirma, tiems, iš oponentų stovyklos) mandagius kvietimus apsilankyti nemokamo poilsio savivaldybės valdomame vandens parke AQUA. O tą patį ketvirtadienį dar ir kalė vinį: „Suteikti nemokamas pramogų ir apgyvendinimo paslaugas savivaldybės įsteigtose įmonėse politikams ir kitiems asmenims yra normali praktika ir ji bus tęsiama“.
Pamėginsiu pagrįsti, kad tai, ką p. Malinauskas vadina normalia praktika, yra elementorinė korupcija. Jeigu jau Druskininkų savivaldybė ketina kažką tęsti, tai tęs korupcinius veiksmus. Viena vertus, Druskininkų meras kartu su gražuolėmis žmonomis romantiškų vakarėlių į „Aqua“ kviečia ir tuos Seimo narius, kuriems, sudarius specialią laikinąją parlamentinę tyrimų komisiją, p. Malinausko tėvonija paverstoje Druskininkų savivaldybėje pavesta ištirti švaros ir purvo santykį.
Kita vertus, tokią paslaugų pristatymo praktiką taiko pirvataus verslo įmonės. Keisčiau, kad tokių būdų imasi ir meras (mokesčių mokėtojų išlaikomas žmogus), ir savivaldybės (valdiško kapitalo) įmonė. Ir, žinoma, nieko tame keista nėra, jeigu, kaip teigia p. Malinausko oponentai, šis aukštas socialdemokratų politikas jau senokai nebeskiria, kas yra „jo“, ir kas yra „valstybės“. Ginčydamiesi tik dėl klausimo, ar šias dvi nuosavybės kategorijas p. Malinauskas kada nors skyrė savame gyvenime.
Ko gero, pasirinkčiau antrąją versiją. Nes viešas pažadas tęsti kritikuojamą praktiką reiškia arba seniai beregėtą Lietuvoje politiko įžūlumą, arba tai, kad kažkada jo – dar vaiko – tėvai neišmokė šių dalykų atskirti. Sunkiai arba suvis neatskiriant kairės pusės nuo dešinės yra infantilinė problema.
Nors neatmesčiau versijos, kad p. Malinausko išsiųsti kvietimai ant aukso spalvos popieriaus buvo socialdemokratams patariančių viešųjų ryšininkų siūlymas atlikti oponentų „utėlėtumo patikrinimą“ – o gal koks kvailelis apsidžiaugs ir pasimaus kaip ant baslio. Ir tyrimo galima nebeorganizuoti, nes „visi nemokamu romantišku poilsiu“ yra susitepę.
Tačiau p. Butkevičius turėtų susivokti savo naudojamų žodžių semantikoje. Nes aš, pavyzdžiui, nebesuprantu, kuriuose veiksmuose yra daugiau kagėbistinės smarvės. Ar tai, kad p. Malinauskas net po skandalų nesugeba bent šiek tiek pabrukti uodegos, vaikšto per žiniasklaidą kiekvienusyk palikdamas neaiškios konsistencijos krūvelę, o žiniasklaida šitai fiksuoja – tai p. Malinausko ir jo suvaldyti ar bent protingai patarti nesugebančios partijos problema. Juk joks KGB jam į minkštąją legendiniu skėčiu „durnumo serumo“ neįstūmė.
Kita vertus, mėginimas papirkinėti oponuojančius politikus man tiesiogiai primena Rusijos prezidento Putino administracijos pastangas ir būdus laimėti teisę į Olimpines žaidynes, Pasaulio futbolo taurės finalą. Medžiokles Sibire su italų gėda Silvio Berlusconiu, Monako kunigaikščiu Albertu II, ir reveransus būriui visokių nelabai adekvačių tikrovei aktorių, režisierių ir sportininkų iš Vakarų.
Vienas įžymesnių šių laikų Rusijos politologų Andrejus Piontkovskis tvirtina, kad viena svarbiausių šiuolaikinės Rusijos eksporto sričių yra korupcija. Jis tvirtina, kad bendraudamas su Vakarų lyderiais Kremliaus šeimininkas ligi Ukrainos įvykių pasikliaudavo dviem pagrindiniais būdais: papirkinėjimu ir šantažu.
Štai kodėl man Druskininkai ima dvokti. Ponas Malinauskas Rusijos sistemoje greičiausiai būtų neblogas Muchosransko miestelio meras, turinti, perspektyvos tiesiog skristi karjeros laiptais. Tiesa, kai kurie tokie anoje sistemoje kažkodėl vis prisiskraido iki mirties, kaip buvęs p. Putino patarėjas ir Rusijos propagandos mašinos kūrėjas Michailas Lesinas, prieš savaitę rastas negyvas Niujorko viešbutyje be dokumentų.
Klausimas: ar Lietuvos visuomenė, per kraują, nepriteklius ir krizes sugebėjusi tos sistemos atsikratyti, vėl norėtų, kad į ją atgal parvestų p. Malinauskas ir Druskininkų mero už virvelių tampomas Lietuvos ministras pirmininkas?
Ir klausimas kilęs pasiklausius tos premjero raudų kupinos LRT Radijo laidos: jeigu šešėlinės ekonomikos susitraukimas per trejus metus 1,4 proc. yra didis šios vyriausybės pasiekimas, tai užtenka pažiūrėti, kiek sumažėjo cigarečių kontrabandos mastai, Rusijai uždraudus Lietuvos vilkikams važiuoti į Rusiją. Apgailėtina.
Premjeras sako, kad socialinis modelis bus priimtas iki Šv. Kalėdų arba jau tik po rinkimų, iki š. m. pabaigos rasis leidimas prekes išvežti į Kiniją ir „Sysas su savo progresniniais mokesčiais nepraeis“ – tai viskas? Pagrindiniai aktualiausi darbai…
Sunkiausia suprasti ir sau pripažinti, kad trejus iš ketverių kadencijos metų buvimas valdžioje buvo beprasmis (taip norisi išskirti paskutinį žodį juodu šriftu…). Nes taip ir bus, jeigu dabar bus kariaujama su Sysu ir socdemų pasiųstieji lakstys paskui Austėjos Landsbergienės mokyklų ir darželių tinklą, taip pat tikrins, ar už didelių informacinių centrų Lietuvoje plėtrą nebuvo sumokėtas kyšis Andriui Kubiliui įdarbinant jo sūnų. Nesvarbu, kad šiek tiek ne į temą, šiek tiek ne ten…
Bet juk tai ir yra p. Malinausko logika!