Nuomininkai neskuba privatizuoti gyvenamųjų savivaldybės būstų

Birštono savivaldybės Socialinės paramos ir vaiko teisių skyriaus vedėjo Antano Grušelionio teigimu, savivaldybės fonde yra 90 dviejų rūšių būstų: savivaldybės gyvenamosios patalpos, kurių iki 2002 m. neprivatizavo gyventojai, ir socialiniai būstai. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, savivaldybės būstą leidžiama parduoti arba jį nuomoti rinkos sąlygomis. Tai aktualu socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, kurie prasigyvenę, gaudami didesnes pajamas, nebetenka teisės į paramą būstui, tačiau norėtų likti toliau gyventi jiems paskirtame socialiniame būste.
-Nauja įstatymo redakcija visus socialinių būstų gyventojus ir laukiančius eilėje įpareigojo deklaruoti pajamas ir turtą kasmet. Jeigu asmens už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršija įstatymu nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, jis negali gyventi socialiniame būste, nebent sutiktų jį nuomotis rinkos kaina ar net privatizuoti. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus, būtų naudojamos kitiems socialiniams būstams pirkti, – teigia skyriaus vedėjas.
Šių metų rugpjūtį savivaldybės Taryba patvirtino parduodamų būstų sąrašą – jame 23 būstai, du iš jų – seniūnijoje su pagalbinėmis ūkio patalpomis. Žmonės teiraujasi dėl galimybės įsigyti būstus, tačiau, Ūkio, turto, kaimo plėtros skyriaus duomenimis, kol kas yra gautas tik vienas nuomininko prašymas leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas.
A.Grušelionio teigimu, Birštono mieste ir kaimiškose teritorijose – Siponyse, Birštono vienkiemyje, Jundeliškėse, Šaltinėnuose – savivaldybės Socialinės paramos ir vaiko teisių skyrius administruoja 67 socialinius būstus su patogumais ir be jų, tačiau šis skaičius nepatenkina gyventojų poreikių, eilėje laukia 49 asmenys ir šeimos. Šiemet nauja tai, kad iš šešių eilių belikusi viena bendra eilė, į kurią laukiantys socialinio būsto buvo įtraukti pagal pateiktų pareiškimų datas.
Kaip teigia Ūkio, turto, kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Nijolė Vaitkevičienė, už lėšas, kurias skiria valstybė socialinių būstų įsigijimui, savivaldybė įstengia po kelis būstus nupirkti maždaug kas dvejus – trejus metus. 2011 metais buvo nupirkti du būstai, o 2013 – 2014 m. rekonstravus ir pritaikius negyvenamąsias patalpas, buvo įrengti keturi socialiniai būstai, tam panaudota 320 tūkst. litų valstybės lėšų, tam tikra dalimi prisidėjo ir savivaldybė. 2016 – 2017 m. planuojama įsigyti tris socialinius būstus, šiuo tikslu rengiamas investicinis projektas.
Socialinės paramos ir vaiko teisių skyriaus vedėjo Antano Grušelionio teigimu, siekiant bent iš dalies išspręsti aprūpinimo socialiniu būstu problemą, naujame įstatyme buvo numatyta dar viena nauja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti forma – būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija. Anot Biudžeto skyriaus vedėjos Onos Grigonienės, šioms reikmėms šiemet savivaldybės biudžete numatyta 5234 eurai tikslinių lėšų.
Socialinės paramos ir vaiko teisių skyriaus vedėjo pavaduotoja Milda Astašauskienė patvirtino, kad remtini žmonės, laukiantys socialinio būsto, buvo apie šią galimybę informuoti, tačiau nė vienas asmuo nepareiškė noro pasinaudoti pinigine parama. Skyriaus specialistų manymu, pagrindinė kliūtis tam yra privačių nuomininkų atsisakymas registruoti nuomos sutartį Registrų centre ir deklaruoti savo pajamas.
„Žmonės pasakoja susiduriantys su problema. Kai jie susiranda savininką, iš kurio būstą galėtų nuomoti ne trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, šis paprastai atsisako oficialiai nurodyti buvo nuomos sutartį. O nuomojantis butus iš tokių nelegalių nuomininkų parama neskiriama “, – sako A.Grušelionis.
Šiemet savivaldybėje sudaryta komisija aiškinosi, ar gyventojai teisėtai naudojasi socialiniu būstu, taip pat buvo peržiūrėta socialinio būsto laukiančiųjų eilė. Socialinės paramos ir vaikų teisių skyrius visiems išsiuntė registruotus laiškus su priminimais iki gegužės 1 d. deklaruoti savo pajamas ir turtą. Į raginimus ne visi atsiliepė, paaiškėjo, kad yra išvykusių į kitas savivaldybes ar užsienį, įsigijusių nuosavus būstus. Kiti patys prašė juos išbraukti iš sąrašo, nes jų pajamos viršijo valstybės nustatytą ribą. M.Astašauskienės teigimu, pagal šią informaciją šiuo metu tikslinama socialinio būsto laukiančiųjų eilė.
Dalė Lazauskienė