Du dešimtmečiai tarp žmonių socialiniams darbuotojams verti romano

Keturi Prienų globos namų darbuotojai vasario pradžioje minėjo darbinės veiklos jubiliejus.

D.Matulienė, J.Kuzmickienė, G.Pačėsas, D.Šimukauskienė Prienų globos namuose dirba jau du dešimtmečius.

Prieš du dešimtmečius Prienų globos namuose pradėjo dirbti pirmoji socialinė darbuotoja Lietuvos socialinės globos sistemoje Dalė Šimukauskienė. Šiuo metu ji eina socialinio darbo skyriaus vedėjos pareigas. Tuo pat metu darbinę karjerą Globos namuose pradėjo direktoriaus pavaduotojas, l.e. direktoriaus pareigas Gintas Pačėsas, socialinė darbuotoja Jūratė Kuzmickienė ir Sveikatos priežiūros skyriaus vadovės pavaduotoja Dalia Matulienė.

– Kartu dirbome, kad Prienų globos namai būtų žinomi visoje Lietuvoje, kad mūsų įstaigos vardas būtų tapatinamas su kokybe, – sveikindama jubiliatus kalbėjo ilgametė Prienų globos namų direktorė, l.e. direktoriaus pavaduotojos pareigas Angelė Bajorienė.

Gražius darbinės veiklos jubiliejus pažyminčius darbuotojus kartu su nuoširdžiais kolegų ir Prienų rajono savivaldybės vadovų sveikinimais bei linkėjimais pasiekė ir sveikinimai „iš aukščiau“. D.Šimukauskienei buvo perduota LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Kristinos Miškinienės, G.Pačėsui – LR Vyriausybės vicekanclerio Remigijaus Motuzo, J.Kuzmickienei – LR Seimo pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso padėkos.

Tarp rimtų ir linksmų sveikinimų jubiliatams buvo prisiminta, kad tokį pat gražų jubiliejų sausio pabaigoje būtų šventęs ir Prienų rajono savivaldybės meras Vytas Bujanauskas.

– Džiaugiamės puikiu kolektyvu, galimybe kelti kvalifikaciją, tobulėti, – kalbėjo D.Šimukauskienė ir J.Kuzmickienė. – Visada esame tarp žmonių, o kiekvienas žmogus – su savo likimu, su savo istorija. Galėtume romanus rašyti.

Nors darbuotojos apgailestavo, kad kartais tenka atsidurti ir sudėtingose situacijose, ypač bendraujant su klientų artimaisiais, tačiau, jei reikėtų atsukti laiką atgal – nieko nekeistų.

– Aš myliu visus šiuos žmones ir kuo toliau – tuo labiau, jie tarsi šeimos nariai, jų problemos tapusios savomis, – sakė J.Kuzmickienė, kurią rinktis socialinio darbuotojo profesiją paskatino asmeniniai motyvai – vos 17 -kos likusi be tėvų, ji norėjo padėti vyresnio amžiaus žmonėms.

Per du dešimtmečius ne kartą keitėsi darbuotojų pareigybių pavadinimai, įstaigos pavaldumas, įstatymai, tačiau visus čia dirbančiuosius vienija viena – meilė žmonėms, atsidavimas, paslaugumas, kantrybė, nuoširdumas, profesionalumas, imlumas naujovėms.

Laima Duoblienė