Gamtos kalendorius

Vasaris – labai permainingas: kuriantis pūgas ir plieskiantis saule.
Netrukus diena bus pailgėjusi net dviem valandom. Saulė, net ir mūsų neregima pro debesis, daro vis daugiau įtakos žemei, vasarį mes nesistebime prieš saulę nutirpusiais stogais, atitirpusiais keliais.
Vasaris ir kovo pradžia – dar žiema, tačiau, anot gamtininko Selemono Paltanavičiaus, tokiu metu daugelis žiemojusių paukščių pradeda giedoti, krankliai kelia vestuves, vyksta lapių ruja, bebrai vis dažniau išlipa iš vandens graužti medelių, nes sandėliuose esantis maistas jau baigiasi.
1956 m. vasario 1 -ąją Utenoje buvo užfiksuota žemiausia oro temperatūra -42,9°C . Tai oro temperatūros absoliutus minimumas Lietuvoje. Aukščiausia vasario mėnesio oro temperatūra +16,5°C buvo užfiksuota 1990 m. vasario 21 Jonavoje. 1969 m. vasario 8 – 11 d. Panevėžyje siautė ilgiausia pūga, kuri truko net 78 val. 25 min.
Vasario 2 d. – Grabnyčios, arba Perkūno diena. Seniau buvo paprotys Grabnyčios dieną eiti į bažnyčią įsigyti šventintų žvakių arba pašventinti pačių pasigamintas. Šios žvakės, vadinamos graudulinėmis, buvo deginamos prie mirštančiojo ar per šermenis, uždegamos apsaugai nuo perkūnijos ar kitų pavojų. Pradėję statybas, graudulinės žvakės gabaliuką paslėpdavo pirmojo vainiko sandūroje, ir į naują avilį įdėdavo, kad velnias spiečiaus neišvestų.
Vasario 3-ioji – Šv. Blažiejus, Linų diena arba Eglės diena. Šią dieną būdavo šventinami ir aukojami linai prašant geresnio jų derliaus. Pašventinta linų sruoga apsupdavo žalią eglės ar kadagio šakelę, juk netrukus gamtoje atgims gyvybė. Šventinta sruoga pagelbstinti persišaldžius gerklę – bereikia ja aprišti kaklą.
Vasario 5-oji – Šv. Agota, Duonos diena. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje, kai eini į mišką).
Vieversio diena, vasario 24-toji, sutampa su Motiejaus vardadieniu. Vieversys, dar vadinamas vyturiu, cyruliu, pirmasis iš migruojančių paukščių grįžta į tėviškę. Jį išties jau galima pamatyti vasario pabaigoje – patinėliai parskrenda visu mėnesiu anksčiau, kad kiekvienas užsiimtų savo erdvę ir visiems skelbtų „Aš čia šeimininkas!” Senoliai sakydavo: jeigu vieversiukas pavėluoja į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas.
Merginos Vieversio dieną nešukuodavo plaukų, – antraip vištos vasarą darželius iškapstysiančios. Šiukštu ir miltus sijoti – pasėlius vasarą užpulsią amarai. Jei mergina norėtų veido skaistumą net per vasaros kaitrą išsaugoti, turi šią dieną sniegu triskart gerai nusiprausti. Vaikus suaugusieji paragindavo „Apibėkit dukart apie trobą, tada – į galulaukę, ir vėl tekini namo, – visus metus būsit greiti kaip tas vyturys”.

Orų spėjimai

* Jei per Grabnyčias (vasario 2 d.) šviečia saulė – ims šilti ir snigti.
* Jei vasario 2 dieną sninga, sodink bulves ant kalno, jei nesninga – pakalnėje.
* Antroji vasario diena parodo pavasarį: jei saulėta – bus gražus pavasaris, jei apsiniaukusi – lauk vėlyvų pūgų.
* Jei vasario antrąją kyla pūga – žiema ilgai karaliaus; saulėta diena pranašauja ankstyvą pavasarį.
* Jei vasarį pučia šiaurės vėjai – bus derlingi metai.
* Jei vasaris nešaltas – Atvelykis bus baltas.
* Jei vasarį pasirodo uodai, pašarus slėpk giliai – vėlyvas būsiąs pavasaris.
* Jeigu vasario mėnesį dažnai sninga ir pusto, tai liepos mėnesį bus dažni lietūs.
* Ilgi varvekliai vasario pabaigoje – bus ilgas pavasaris.
* Jei virš ledo be atodrėkio pasirodo vanduo, bus lietaus.