Birštono bočių dienos – neramios

Šaltokas gegužės mėnuo senjorus skatino suktis spėriau. Birštono „Bočiai“, laukdami susitikimo sportinėse varžybose su bičiuliais iš Druskininkų, dvi savaites intensyviai treniravosi. Žalioje vejoje prie Basanavičiaus aikštės, vadovaujami Arnoldo Ribinsko, noriai rinkdavosi moterų ir vyrų komandos. Sustoję praeiviai stebėjosi senjorų aktyvumu. Namuose pasaga vis dažnėliau skambtelėdavo į tikslą, ne vienam ir ne vieną kartą pasisekė pasaga „apkabinti“ stovą. Tačiau Druskininkuose mūsų laukė ne tik varžybos.

Pries isvykstant

Ankstų gegužės 20 -osios rytą, dulkiant lietučiui, gausus būrys ekskursantų išvyko į planuotą kelionę. Pirminis kelionės tikslas – Liškiava. Mus pasitikęs kun. Jonas Cikanas pakvietė į bažnyčią, kur mūsų laukė gidė Jurgita. Pakerėti bažnyčios grožio, išsamiai supažindinti su vienuolyno ir bažnyčios istorija, pasigėrėję 7 nuostabiais rokoko stiliaus altoriais, susitelkę ties paguodos ir lūkesčių išsipildymo „Šv. Mergelės Marijos su kūdikiu“ paveikslu, leidomės į bažnyčios rūsius, kur pagerbėme čia palaidotus vienuolius. Dar kartą susimąstėme, kad viskas laikina, kad iš dulkės ateiname ir į dulkę pavirtę išeiname. Taip karta iš kartos ir žengiame. Lietučio, tarsi kunigo iš krapylos gaivinami, stabtelėjome prie Liškiavos piliakalnio, menančio trečiąjį amžių prieš mūsų erą. Labai norėjosi žvilgtelėti į atkurtus keturių gynybinių bokštų kertinius akmenis, tačiau įsismarkavęs lietutis paskatino riedėti Druskininkų link. Čia mūsų laukė apžvalginė ekskursija po Druskininkus ir susitikimas – varžybos su bičiuliais.

„Statoil“ degalinėje mus pasitiko Audronė Padegimaitė. Jai „diriguojant“ iš autobuso žvelgėme į tris – Druskuonio, Alkos ir Vijūnėlio – ežerus pačiame miesto centre, į Šv. Panteolono cerkvę bei Šv. Arkangelo Gabrieliaus bažnyčią, senąjį ir naująjį kurortus. Miela Audronė mums priminė dvylikos mineralinio vandens šaltinių istoriją, papasakojo apie jų gydomąją galią, supažindino su miesto ir kurorto praeitimi. Didelę dovaną mums padovanojo Audronė, pakviesdama apsilankyti M. K. Čiurlionio muziejuje. Čia buvome svetingai sutikti, nes Druskininkų „Bočiai“ yra nuolatiniai muziejaus talkininkai. Aidint simfoninėms poemoms Miške“ ir Jūra“, gėrėjomės K. M. Čiurlionio tapybos darbais, buvome supažindinti su tapytojo ir muziko biografija, šeimos memorialiniu paveldu, autentiškais baldais, muzikos instrumentais, palete ir tapymo įrankiais, turėjome galimybę kiekvienas savaip pažvelgti į dailininko vizijas. Mus globojusi gidė Regita Vaitokienėnė padėjo daugiau pažinti Čiurlionį.

Norėjome pajusti ir naujų potyrių, todėl vykome į Snow Areną. Sniego namuose tik už tris eurus ne tik pamatėme slidinėjimo trasas, unikalius sniego kalnus, bet ir pasivaišinome restorane.

Visur ilgai neužsibuvome, nes Sporto centre mūsų laukė Druskininkų „Bočiai“, pasiruošę pasagos mėtymo varžyboms. Galime pasidžiaugti, kad jose nugalėjo draugystė, bet kartu turime ir pripažinti, kad druskininkiečiai buvo taiklesni. Jie nugalėjo visose rungtyse. Didžiuojamės ir mūsiškių Leono Baručio, Antano Eidukaičio, Bronės Lukošienės ir Antaninos Grigaravičienės pelnytomis prestižinėmis vietomis.

Prie bendruomenės namų mūsų jau seniai laukė bičiuliai bočiai. Aptarę varžybų rezultatus ir apsikeitę suvenyrais sėdome prie bendro vaišių stalo. Netilo varžybų įspūdžiai, skambėjo dainos, laikas tirpte tirpo. Turininga diena prabėgo šuoliais. Draugai palydėjo, apgailestaudami, kad tiek trumpai buvome, o mes namo važiavome jau galvodami apie kitos dienos darbus.

Rytojaus dieną buvome pakviesti prieš Sekmines pasodinti gėles (230 vnt. begonijų) šventoriuje, apkuopti aplinką, nupjauti žolę. Talkoje dalyvavo 20 keliauninkų, kurie atsiliepė į monsinjoro J. Dalinevičiaus kvietimą – pagražinti aplinką prieš šventes. Mūsų triūsas buvo įvertintas monsinjoro PADĖKA per Sekminių švenčių šventas Mišias.

Penktadienį mums jau rūpėjo Lietuvai gražinti draugijos dviratininkų sutiktuvės Birštone. Bočiai su alyvų šakelėmis rankose sutiko dviratininkus ir palydėjo į tolimesnį žygį. Šeštadienį laukė seniai planuotas susitikimas su Kauno „Ainiais“. Pirmiausia svečiams parodėme Birštoną. Vėliau Bendruomenės namuose įvyko šventinis koncertas „Bičiulių dainos“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės 25-mečiui. Dainavo ir mūsų „Sidabrinė gija“, vadovaujama Toliamos Ragienės, ir Kauno „Ainių“ choras – akapela. Pabaigoje jau ir visi kartu.

Taigi gyvename neramiai, bet labai prasmingai. Reikia tik norėti ir mokėti džiaugtis viskuo: tekančia saule, byrančiais žiedlapiais, lietaus lašais, žmonėmis, kuriuos sutinkame gyvenimo kelyje, galimybe padėti vieni kitiems ir darykime gerus darbus.

Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ pirmininkė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.