Derinkim linksnius

Mūsų kalba iš labai senų laikų, dar iš indoeuropiečių prokalbės, yra išlaikiusi tokią konstrukciją, kai tam tikrą būseną nusakančio būdvardžio (ar jį atstojančio dalyvio, skaitvardžio, įvardžio…) linksnis yra suderintas su daiktavardžio – tos būsenos turėtojo linksniu: sveikinamiems sukaktuvininkams linkima būti laimingiems, siekiama gyvenimą daryti turiningą, žmogus nori būti naudingas…
Deja, ne tik kasdienėje šnekoje, bet ir spaudoje, internetinėse informacijose, nusižiūrėjus į „modernesnes“ kalbas, vis dažniau pasitaiko, kad būseną nusakančio žodžio linksnis yra įnagininkas – nesutampantis su daiktavardžio linksniu: „Vien žinojimas mūsų saugesniais (turi būti: saugesnių) nepadaro“; „Jei ras pažeidimą esant šiurkščiu (turi būti: šiurkštų), imsis priemonių“; „Negalima leisti konfliktui tapti nebekontroliuojamu (turi būti: nebekontroliuojamam)“; „Šis kandidatas sąraše įrašytas ketvirtuoju (turi būti: ketvirtas)“.
Kartais būsenos turėtojas būna „užslėptas“, numanomas: „Kaip būti pastebėtu (turi būti: pastebėtam – žmogui, individui…) informacijos jūroje?“; „Pagrindinis žmogaus poreikis – būti atviru ir suprastu (turi būti: atviram ir suprastam – jam, žmogui)“.

Kostas Algirdas Aleksynas