Apie ligoninę ir teikiamas paslaugas

Prienų ligoninė – daugiaprofilinė gydymo įstaiga, teikianti antrinio lygio ambulatorines, stacionarines bei pirminio lygio stacionarines (slauga ir palaikomasis gydymas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Ligoninės administracija su premjero patarėju A. Vinkumi, kuris domėjosi įstaigos problemomis, ir tuomečiu meru V.Bujanausku.

Ligoninėje – 105 lovos, dirba 216 darbuotojų. Stacionare gydoma 2000 – 2500 ligonių per metus. Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje kasmet suteikiama paslaugų maždaug 10 tūkst. pacientų.
Konsultacinėje poliklinikoje dirba 22 specialybių gydytojai, skaičiuojama 64 707 apsilankymai pas gydytojus specialistus per metus. Ambulatoriškai gydyta 35 tūkst. pacientų.
Ambulatorinė reabilitacija taikyta 648 pacientams, iš jų – 144 vaikams.
Ligoninės laboratorijoje atliekama per 20 tūkst. tyrimų per metus. Rentgenologinių tyrimų atliekama apie 15 tūkst., echoskopijų – 12 tūkst., funkcinės diagnostikos tyrimų – 4700 per metus.
Per pastarąjį dešimtmetį, renovuojant Prienų ligoninės pastatus, gerinant darbo ir gydymosi sąlygas juose, daug nuveikė buvusi vyr. gydytoja Aldona Matusevičiūtė. Vadovaujant dabartinei ligoninės direktorei Jūratei Milaknienei, sutvarkyta ligoninės teritorija, remontuojami apleisti pastatai – morgas, susirinkimų salė ir kt. Pradėtos teikti naujos teleradiologijos, geriatrijos ir kitos paslaugos, įdarbinta naujų specialistų.
Apie darbuotojus

Trumpas atokvėpis nuo darbo: medikai persikūnijo į Užgavėnių personažus.

– Medikai turi didelį autoritetą vietos bendruomenėje, – teigia Prienų ligoninės vadovė Jūratė Milaknienė. – Daugumai ši profesija yra tikrasis pašaukimas. Todėl džiaugiuosi, kad, nepaisant ligoninės restruktūrizacijos, palyginti nedidelių atlyginimų, stengiamės dirbti profesionaliai. Juk mūsų rankose pats brangiausias žmogaus turtas – gyvybė.
Nors pastaraisiais metais dėl susidariusių skolų Prienų ligoninės direktorei teko priimti nepopuliarių vadybinių sprendimų – sumažinti išlaidas, atleisti kai kuriuos darbuotojus, persiorientuoti į kitas veiklas, kas sukėlė kolektyvo nepasitenkinimą, J.Milaknienė tiki, kad pasiseks atsitiesti. Tačiau sveikatos politikos srityje ji norėtų sulaukti daugiau nuoseklumo, rajono ligoninėms palankesnių įstatymų ir, žinoma, pakankamo finansavimo už atliktas paslaugas. Nuo to nemaža dalimi priklauso rajono ligoninės ir jos darbuotojų ateitis.