„Šiandien aš laiminga…“

Į poezijos ir muzikos literatūrinę popietę „Pro dabar ir vakar“ – poetės Stefos Juršienės jubiliejinį vakarą Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje susirinko gausus būrys svečių: mokytojos auklėtinių, darbo kolegų, kūrybos bičiulių, artimųjų, draugų.

Prienų krašto kūrėjų klubo „Gabija“ vadovė Rasa Zdanevičienė vakarą pradėjusi pamąstymu apie LAIKĄ ir pakvietė drauge džiaugtis šventadieniu, kūryba, meile.

Klubo vadovė trumpai supažindino su poetės S. Juršienės biografija. Pirmuosius pažinimo pagrindus gavusi gimtojo kaimo Plungės rajone pradinėje mokykloje, jubiliatė mokėsi Rietavo gimnazijoje, lietuvių kalbą ir literatūrą studijavo VPI. 1971 metais atvyko dirbti į Prienus, kur penkerius metus dirbo „Žiburio“ gimnazijoje, o nuo 1976 – Prienų specialiojoje internatinėje mokykloje – dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą iki 2002 metų. Mokytoja visada dalyvavo ir dalyvauja kultūrinėje rajono veikloje. Ji yra Lietuvos Nepriklausomos Rašytojų Sąjungos narė, išleidusi 10 savo kūrybos knygų. Atsakydama į vedėjos klausimą apie brandą, sukaktuvininkė sakė:

„Tie takeliai, kuriais vaikystėje bėgiojau, panašūs į jūsų visų vaikysčių: namai, mokykla, darbai darbeliai. Mano kartos žmonės kitaip augome: vaikas šeimoje turėjo dirbti“. Mokytoja prisiminė, kaip teko ganyti žąsis, karves. Prisiminė ir mokyklos išdaigas, kai į klumpes įsisukdavo berniukai ir jas sumaišydavo, o paskui reikėdavo atsirinkti. Bet „buvo visai gerai, linksma, nieko iš gyvenimo nereikalavom“. Rietavo mokyklą baigė 35 mokiniai. „Savaip mylėjom auklėtoją. Išliko pamokos, požiūris. Tuo metu mes nežinojom žodžio „depresija“, mes nesakėm: „Tu manęs nenervuok“, – pasakoja Stefutė. – Optimizmo buvo daugiau, nors duonos gabaliukas burnoje tiesiog sutirpdavo“. „1954 metais iš Žemaitijos išėjau ir po šiai dienai esu, kas esu. Prienai – tai jau mano kraštas, mano žmonės, ir man čia gerai. Pasak K. Smorigino: „Nedaug manęs/ Ir man užtenka“…

„Gabijos“ vadovė dėkojo mokytojai, kuri dalijasi dosniai įstabiu dvasios turtu, kuriuo ji visuomet dalijosi ir su šviesios atminties a. a. Seimo nariu Juozu Palioniu. 2012 metais Juozo Palionio paramos ir labdaros fondas paskyrė savo nominaciją S. Juršienei už indėlį rajono kultūrai. Garbinga, kad šią misiją – padėti ir neužmiršti kūrėjų, toliau tęsia ir Seimo narys Andrius Palionis ir J.P.L.P fondas. A. Palionis savo sveikinimą pradėjo pamąstymu apie Laiką, kurį kuriantis žmogus supranta savaip. Jis taip pat pasidžiaugė tuo, kad poetę savo draugų rate gali turėt kaip draugą, padėkojo už geranorišką dalijimąsi nuoširdumu su visais. Žinodamas apie Stefutės mylimą gamtos stichiją – pūgą, linkėjo ir jos. Ir, kaip parodė gamta, palinkėjimas išsipildė.

„Jūs esate dešimtoji, kuriai suteikiamas Lietuvos Nepriklausomų Rašytojų Sąjungos Garbės narės vardas, – kreipdamasis į mūsų poetę sakė šios organizacijos pirmininkas V. Buragas. – Šis vardas suteikiamas neeiliniams kūrėjams. Gražius sveikinimo žodžius skyrė ir kiti kūrybos bičiuliai. Savivaldybės mero V. Bujanausko ir visos komandos sveikinimo žodžius ir padėką perdavė mero patarėjas R. Markūnas. Administracijos direktorius A. Marcinkevičius patikino, kad S. Juršienė yra labai reikalinga ir svarbi. Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas R. Šiugždinis linkėjo, kad ateinantis laikas būtų dosnus geros sveikatos, gražių supančių žmonių. Linkėjo visus džiuginti šiltu žodžiu, savo kūryba, nuoširdžia šypsena.

Vėl pasisukus kalbai apie kūrybą, S. Juršienė sakė, kad „Kūryba – tai saviraiška, gelbėjimosi ratas, ieškojimas savęs“. Ji prisiminė savo mokytojavimo laiką Molėtų rajone, Balninkuose, kur sutiko širdingų aukštaičių, gavo ir gyvenimo pamokų, ir save labiau pažino. „Dabar jau nebeturiu visai žemaitiško charakterio“, – šypsosi mokytoja ir džiaugiasi savo mokiniais, kurie ir šiai dienai išliko draugais: „Tai įdomus santykis, įgytas per sėkmių ir nesėkmių metus, o šiandien aš laiminga, aš džiaugiuosi“. „Buvimu pasiguodžiu“, – sako viename iš eilėraščių… Užklausta apie ateities kūrybinius sumanymus, poetė prasitarė: „Paruošiau 111 sonetų knygą. O kodėl toks skaičius – paaiškinsiu per pristatymą“. S. Juršienė dėkojo žmonėms, be kurių nebūtų jos knygų: savo auklėtiniui Anatolijui Šalgunovui, kad suprato ją būtent 1996 metais ir padėjo išleisti pirmąją knygą. Vėliau sekė kitos… Dėkojo Seimo nariui A. Palioniui ir visai Palionių šeimai.

Savo auklėtojos pasveikinti sustojo būrys buvusios Prienų pirmos vidurinės mokyklos 5c klasės mokinių. Jų vardu kalbėjęs gydytojas, keliautojas V. Kabašinskas dėkojo mokytojai, kad per kalbą išmokė mylėti tėvynę ir žmones, o parinkdama tinkamas knygas skaityti – darė juos geresniais. Valentinas ypač dėkojo už motinišką meilę, asmeniškai už batus: „Tie batai iki dabar mane šildo“… Jis linkėjo Dievo palaimos ir priminė, kad Dievas ir mokytojos nepaliko be kančios, o, pasak jo, visoj kančioj mes turime ieškoti prasmės. Molėtų krašto vaikai – Balninkų vidurinės mokyklos 1965 metų auklėtojos VII laidos auklėtiniai, taip pat atvyko pasveikinti savo mokytojos. A. Šalgunovas sakė: „Net pavydu jums, juk čia – mūsų auklėtoja“. Dėkojo, kad visus vaikus mylėjo vienodai, neišskirdama nei grožiu, nei turtu.

R. Ruočkienė, besiruošdama su visais drauge sudainuoti romansą „Kadais palei mėlyną jūrą“, mokytojai dėkojo: „Branginu pasakytus žodžius, kad esu jūsų širdies draugė“.

Daugybės poetų kūrybos tyrinėtoja mokytoja A. Adamonienė skyrė labai prasmingą improvizaciją ir padainuodama, ir poetės, ir savo eilėmis padeklamuodama…

Ilga eilė sveikintojų nusidriekė Just. Marcinkevičiaus kambaryje. Sveikino Birštono „Bočių“ pirmininkė J. Barutienė ir jos pavaduotoja A. M. Valatkienė; Prienų krašto muziejaus direktorė L. Batutienė (S. Juršienė yra aktyvi muziejaus ansamblio „Marginys“ dainininkė). Poetę ir savo pacientę sveikino gydytoja R. Keturakienė su savo sesute ir kiti vakaro svečiai.

Renginio rėmėjų D. ir G. Olsevičių simbolinės dovanos buvo įteiktos visiems, kurie padėjo ateiti S. Juršienės knygoms į skaitytojo rankas. Poetei „Gabijos“ vadovė Rasa perdavė natūralaus vaško, rankų darbo žvakę – skleisti šviesai… Vėliau Justino Marcinkevičiaus bibliotekos direktorės D. Čepeliauskienės pakviesti visi dar susibūrė prie arbatos puodelio.

Palma Pugačiauskaitė