Geležinkelių atstovai dėmesio veiveriškiams neparodė

Jau ne pirmą kartą Veiverių krašto ūkininkai ir bendruomenių atstovai rengia susirinkimus, tikėdamiesi išgirsti atsakymus į jiems rūpimus klausimus, susijusius su geležinkelio linijos „Rail Baltica“ europinės vėžės tiesimu. Šįkart susirinkimas buvo numatytas projekto vykdytojų – AB „Lietuvos geležinkeliai“ – pasiūlytu laiku, tačiau garbių svečių nesulaukta.

Mauručių gyventoja Melanija Mocevičienė Seimo nariui V.Kamblevičiui parodė, kad toje vietoje, kur jie dabar stovi, įrengus triukšmą slopinančią sienelę, prie šulinio ji turės eiti per sodą.

Į susitikimą su veiveriškiais atvyko tik Seimo narys Vytautas Kamblevičius, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, jo pavaduotoja Rima Zablackienė, Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjas Henrikas Vepštas bei šio skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Šiugždinis, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis, Tarybos nariai Jonas Vilionis, Martynas Butkevičius, Loreta Jakinevičienė bei Cezaras Pacevičius. Jiems ir teko atlaikyti susirinkusiųjų spaudimą.

Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas.

Seimo narys V.Kamblevičius, kreipdamasis į savivaldybės vadovus, klausė, kodėl nebuvo užtikrinta, kad į susirinkimą atvyktų projekto užsakovai – „Lietuvos geležinkelių“ atstovai. Jis siūlė ateityje kreiptis tiesiai į Susisiekimo ministrą, pakviesti atvykti jį patį arba užtikrinti, kad dalyvautų jam pavaldžių institucijų atstovai.

Seimo narys taip pat nemano, kad iškilusios problemos yra tik bendruomenės reikalas. Nesuprantamas jam pasirodė ir administracijos direktoriaus pavaduotojos R.Zablackienės pasakymas, kad surengtas susitikimas – tai tik politikų šou prieš rinkimus. V.Kamblevičius apgailestavo, kad savivaldybės vadovai pamiršta tai, jog politikų tiesioginė pareiga ir yra atsiliepti į žmonių kreipimusis ir padėti jiems spręsti kylančias problemas. Juo labiau, kai tų problemų sprendimas, kaip šiuo konkrečiu atveju, didžia dalimi priklauso nuo savivaldybės.

Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vyr. specialistas J.Šiugždinis ragino veiveriškius „nepramiegoti“ ir automagistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos projektų derinimo. Jo teigimu, buvo kreiptasi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos dėl susitikimo su visuomene. Gautame atsakyme teigiama, kad kol kas dar nėra užbaigtos privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir šiais metais rekonstrukcijos darbai per Prienų rajoną einančiame kelio ruože greičiausiai nebus pradėti, todėl susitikimas su visuomene būtų priešlaikinis. J.Šiugždinis pažadėjo, kad išklausius gyventojų pasiūlymus bus parengtas kreipimasis į techninio projekto rengėjus.

– Dialogas dėl magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos vyksta, o dėl „Rial Baltica“ – ne, – apgailestavo J.Šiugždinis.

Administracijos direktorius A.Marcinkevičius ragino susirinkusiuosius nesivelti į ginčus dėl smulkmenų, o žiūrėti į ateitį ir ieškoti galimybių pakeisti techninio projekto „Rial Baltica“ kai kurias dalis bei gauti patikinimą, kad bus sustiprinti ir atstatyti statybos metu suniokoti keliai. Į gyventojų priekaištus dėl to, kad savivaldybės atsakingi specialistai, nepasitarę su gyventojais, pasirašė ant techninio projekto, sutikdami su projektuotojų siūlymais, jis atsakė, kad nei iš ūkininkų, nei iš visuomenės atstovų nebuvo gauta nei vieno pasiūlymo, papildymo ar priekaištų dėl projekto. Beje, gyventojai nors ir reikalavo, bet taip ir neišgirdo iš savivaldybės atstovų, kas derino šį projektą ir ant jo pasirašė. Administracijos direktorius tik pažadėjo, kad artimiausiu metu kreipsis į Susisiekimo ministeriją ir į projekto užsakovus dėl galimybės padaryti pakeitimus techniniame projekte. Jis tikisi, kad sulauks ir Seimo nario V.Kamblevičiaus pagalbos.

Šią savaitę bus surengtas Veiverių bendruomenės atstovų ir Prienų rajono savivaldybės specialistų susitikimas, kurio metu bus suformuluoti pageidaujami techninio projekto pakeitimai.

Mauručių kaimo bendruomenės „Mauručia“ pirmininkė Egidija Cikanavičienė, pripažindama, kad žmonės tik prasidėjus statybos darbams susizgribo ir pradėjo reikšti savo nuomonę, vylėsi, kad dar neprarasta galimybė pataisyti projektą. Ją labai neramina ne tik išmalti keliai, kuriais važinėja statybos darbus atliekančios įmonės sunkiasvorė technika, bet ir žmonių saugumas. Pasak E.Cikanavičienės, žmonės ir dabar trumpindami kelią lenda pro stovinčius vagonų sąstatus, baisu ir pagalvoti, kas bus, kai traukinių bus daugiau ir jie važinės didesniais greičiais. Ir triukšmo dar labiau padaugės. Ji atkreipė dėmesį, kad yra šeimų, gyvenančių vos keli metrai nuo geležinkelio, kurios kenčia nuolatinį triukšmą, o vieno namo gyventojai, įrengus triukšmą slopinančią sienelę, prie šulinio turės eiti aplink namą, per sodą.

Ūkininkai apgailestavo, kad šalia geležinkelio nebus tvorų, kurios apsaugotų nuo naminių ir laukinių gyvulių, nors ir bus praplatintos pervažos, tačiau su lėtaeige žemės ūkio technika bus sunku pravažiuoti, nes yra numatyta, kad per parą pravažiuos ne 40, kaip yra iki šiol, bet 100 ir daugiau traukinių, kurie važiuos 160, o ateityje – ir 250 km/h greičiu.

Laima Duoblienė