KTU gimnazija ir valdžia

Pamažu aiškėja vienos geriausių Lietuvoje – Kauno technologijos universiteto gimnazijos – įkūrėjo ir direktoriaus Bronislovo Burgio atsistatydinimo iš pareigų aplinkybės. Mikromodelis to, kaip Lietuvos visuomenė per ketvirtį amžiaus nesugebėjo įgyvendinti bendruomeniškumo, savireguliacijos principų. Pradai, užuomazgos, institucijos, formos, net atitinkamai už tai atsakingi ir algą gaunantys pareigūnai yra, o bendruomeninių santykių, kurių pagrindas – atsakomybė už savo veiksmus, nė su žiūronais nerasi.

KTU gimnazijoje įvykusios istorijos fabula kartu iki banalumo paprasta ir kartu sudėtinga. Šį rudenį p. Burgis netikėtai visiems pareiškė gruodį paliekąs savo postą, miglotai vardindamas savo apsisprendimo priežastis apie esą seniai brandintą žingsnį, užsimindamas apie sveikatą ir panašius dalykus. Šalies švietimo valdžia (ministras Dainius Pavalkis su institucijos valdininkais ir KTU vadovybė) dėl to nei labai apgailestavo, nei sielojosi. Ir jau išvis rodė mažiausią entuziazmą praskaidrinti p. Burgio viešumon paleistas miglas.

Gal daugiau aiškumo radosi pasirodžius KTU gimnazijos auklėtinių tėvų peticijai KTU rektoriui Petrui Baršauskui, kuria jie siekia neleisti valdininkams palaimingai miegoti. O taip pat bent jau iš dalies paaiškina tikrąsias tos mįslingos mokyklos vadovo pasitraukimo istorijos priežastis. Peticijoje rašoma, kad „į KTU gimnaziją visi gimnazistai įstojo nieko neverčiami, absoliučiai skaidriai išlaikydami tam tikrus egzaminus (mokslo lyderių turnyrus), remdamiesi vien tik savo žiniomis ir sugebėjimais, jų tėvai nieko neverčiami pasirašė viešai skelbiamas moksleivių (elgesio) taisykles, kurių 4 punktas nurodo, jog „gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų“. Taip pat primenama, kad taisyklėse nurodoma, jog „visiems gimnazijos bendruomenės nariams (moksleiviams, jų tėvams, mokytojams, administracijai) diegiama samprata, kad niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją“.
Toliau paprasta istorija: viena gimnazijos moksleivė pamanė, kad taisyklių laikymas trukdo jos asmenybės saviraiškai beigi laisvei, todėl yra skirtas nebent plebėjams beigi kitiems šio pasaulio ropliams. Mergužėlė, kaip galima suprasti, gimnazijos organizuotoje ekskursijoje į Vilnių visiems matant užtraukė tabako dūmelį sostinės Gedimino prospekte. Prasidėjus KTU gimnazijos bendruomenės spaudimui, saviraiškos polėkio paimtą drąsuolę ir jos tėvus laikytis visų anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, taip pat ir savanoriškai palikti gimnaziją (suprantama, Lietuvoje yra daug daugiau nei viena švietimo įstaigų, kurios faktiškai toleruoja ir baisesnius dalykus), „aukščiau stovinčios“ organizacijos sovietiniu stiliumi buvo apipiltos skundais, gimnazijoje prasidėjo tarnybiniai patikrinimai, o prieš p. Burgį pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Susitarimo, bendruomeniškumo, atsakomybės filosofijai švietimo įstaigoje buvo paskelbtas galios filosofijos karas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Peticijos autoriai visiškai teisėtai pastebi, kad Švietimo ir mokslo ministerija nėra patvirtinusi taisyklių apie tai, kad rūkantis, alkoholį ar narkotikus vartojantis moksleivis privalo būti pašalintas iš mokymo įstaigos. Tačiau ar kurdamos savo bendruomeniškumą, tam tikra prasme savitumą, mokyklos gali kelti aukštesnę kartelę, nei reikalaujama tūkstančiuose ministerijos ir vietos švietimo skyrių aplinkraščių. Kurių diduma – stačiai neprotingi (tvirtinu turėdamas su švietimo sistema epizodinių reikalų). Žinoma – taip.

Tačiau, tie specifiniai, kiekvienos mokyklos bendruomenės priimami elgesio reikalavimai yra netvarūs, nes saviraiškos realizavimo galimybių stingančių atžalų gimdytojai turi visas galimybes juos sugriauti remdamiesi valstybe. Mat, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kai kurių žmonių, ko gero, laikančių save visuomenės elito atstovais, prisiimti įsipareigojimai – parašas, garbės žodis, atsakomybė (taip pat ir švietimo įstaigai neprimesti nuosavos atžalos auklėjimo funkcijos) bei kiti tarsi svarbūs dalykai paverčiami niekalais.

Normalioje visuomenės sistemoje valdžios institucijų atstovai bendruomeniškumą, mokymo įstaigų savitumą, autonomiją turėtų puoselėti. Konkrečiu KTU gimnazijos istorijos atveju, sutvarkyti reikalą taip, kad apsaugotų mokyklą nuo galios filosofijos poveikio. Kitaip tariant, pinigų, neformalaus užnugario, apsukrumo gebėjimų, gerų teisininkų, ką pažymi ir peticijos autoriai. Nes kitaip sugriaunama visuomenės savireguliacijos tvarka.
Problema yra ta, kad savireguliacija valdininkams itin nepatinka. Savireguliavimo principus įdiegusios švietimo bendruomenės yra savarankiškos, sugebančios, viena vertus, ginčytis ir ginčyti, kita vertus, rasti būdus, kaip mokykloje pakeisti supuvusius langus arba susiremontuoti pastato palėpę, nemaldaujant pinigų bendriniame švietimo skyriuje ar ministerijoje. Kitaip tariant, problema ta, kad p. Burgis įsivaizduojamai yra vienas pikčiausių sistemos priešų. Kaip ir daugelis kitų geriausių Lietuvos mokyklų vadovų. Nes jie turi savo viziją, nuomonę, jie kryptingai siekia užsibrėžtų tikslų, tačiau nepripažįsta galios filosofijos.

O valdžiai ji – be galo maloni. Kaip ir tie, kurie spjauna į bet kokį bendruomeniškumą švietimo sistemoje ir suteikia šansų valdžiai sunaikinti bendruomenes iš išorės…

Rytas Staselis
„Verslo žinių“ apžvalgininkas