Diskusija dėl kelių nepasiūlė sprendimų, bet padėjo geriau suprasti vieniems kitus

„Seniūnijoje turime sudėtingų problemų, kurias kelia jos teritoriją kertantis tarptautinis Via Baltica kelias ir Rail Baltica geležinkelis, prasta žvyrkelių, šaligatvių, pėsčiųjų-dviračių takų būklė. Norime jas aptarti, būti išgirsti, – praėjusią savaitę, kreipdamasis į Veiveriuose besilankiusius Susisiekimo ministerijos ir AB „Via Lietuva“ atstovus, konstruktyviam dialogui pakvietė Veiverių seniūnijos seniūnas Vaclovas Ramanauskas.
Reaguodamas į aktyvių Veiverių krašto ūkininkų prašymus, Veiverių seniūnijos susirūpinimą, LR Seimo nario Andriaus Kupčinsko patarėjas Jovydas Juocevičius į balandžio 30 dieną inicijuotą seniūnijos, krašto bendruomenių atstovų, seniūnaičių susitikimą kelių remonto ir finansavimo klausimais pakvietė LR Susisiekimo ministerijos vyresnįjį patarėją Sergėjų Volkovą, AB „Via Lietuva“ gen. direktoriaus patarėją Remigijų Lipkevičių ir šios bendrovės Transporto infrastruktūros priežiūros skyriaus statybos inžinierių Žygimantą Mažeikį. Pasitarime dalyvavo ir savivaldos lūkesčius išsakė Prienų rajono savivaldybės vicemerė Jūratė Zailskienė.
Pasitarime veiveriškiai iškėlė kelias juos neraminančias problemas, kurias išspręsti patys ar su Savivaldybės pagalba nėra pajėgūs ir dėl prastos būklės kelių priklausomumo valstybei, ir dėl lėšų trūkumo.
Ne vienerius metus šio krašto gyventojai tikisi, kad bus asfaltuotas žvyrkelis Klebiškis–Juodbūdis– Veiveriai. Anot vicemerės Jūratės Zailskienės, gyventojams vilčių teikė tai, kad kelias buvo aukštai reitinguojamas, tačiau šiemet Savivaldybei atsiųstame AB „Via Lietuva“ reitinguojamų valstybinės reikšmės žvyrkelių sąraše – penki seniūnijų žvyrkeliai, o Veiverių krašto kelias neįtrauktas.
R.Lipkevičius patvirtino, kad pagal Valstybės kontrolės audito rekomendacijas, valstybėje trūkstant lėšų, keliai asfaltavimui parenkami pagal patvirtintus atrankos metodikos kriterijus, vienas iš jų – eismo intensyvumas, nepaisant jų, lėšas tektų grąžinti atgal į biudžetą, kaip neteisėtai panaudotas. R. Lipkevičiaus teigimu, minėto kelio planuose nėra dėl to, kad 10,5 km kelio atkarpos asfaltavimas neduotų siekiamos ekonominės naudos. Investicijos atsipirktų, jeigu šiuo keliu pravažiuotų ne mažiau nei 120 automobilių per parą. Tačiau 2022–2023 metais jame atlikti eismo intensyvumo tyrimai parodė, jog per parą juo vidutiniškai pravažiuodavo 72–76 automobiliai.
Su tuo nenorėjo sutikti Veiveriuose gyvenantis Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkės pavaduotojas Martynas Butkevičius. Jo teigimu, javapjūtės metu kelyje nusidriekia žemės ūkio technikos ir transporto srautai, vietos gyventojai negali įsukti iš šalutinių kelių ir kiemų. Kita blogybė – sunkiasvorė technika gadina važiuojamąją dangą, joje išmuša duobes.
J.Zailskienei dabartinis valstybės požiūris, kai neatsižvelgiama į savivaldybių nuomonę, nepriimtinas, jos įsitikinimu, jeigu kelyje būtų paklotas asfaltas, jo pravažumas žymiai padidėtų.
Ūkininkas Vytautas Drūlia piktinosi dėl nepalankių verslui sąlygų, prasto susisiekimo su žirgynu, Belevičių gatvę kertančios geležinkelio pervažos saugumo. Jo teigimu, apsauginiai atitvarai vairuotojams užstoja matomumą į šonus, yra buvę atvejų, kuomet vos neįvyko susidūrimas su važiuojančiu traukiniu. Susisiekimo ministerijos atstovas Sergėjus Volkovas pastabas priėmė domėn ir žadėjo informuoti viceministrę dėl būtinybės šioje pervažoje įrengti sferinius veidrodžius.
Seniūnaitis Jonas Kvietkauskas savo ruožtu atkreipė atsakingų specialistų dėmesį į geležinkelio darbų metu apgadintą, trūkinėjančią Belevičių gatvės dangą, kuri, laiku nepasirūpinus restauracija, ištrupės. Jis taipogi informavo apie kelyje Marijampolė–Veiveriai likusias neužtaisytas asfalto mėginių duobes, provėžas, nesaugius šaligatvius kelio atkarpoje per miestelį.
Seniūnas Vaclovas Ramanauskas kalbėjo ir apie poreikį sutvarkyti Belevičių gatvės nuovažas, duobes prie autobusų stotelių, nesaugią Skriaudžių sankryžą, kartu su ūkininku Martynu Butkevičiumi, bendruomenės „Mauručia“ atstovu Armandu Lapinsku, Veiverių krašto bendruomenės centro pirmininke Daiva Vensloviene sutartinai kėlė klausimą dėl prastos būklės pėsčiųjų-dviračių tako tarp Veiverių ir Mauručių perasfaltavimo bei jo plėtros iki Skriaudžių miestelio, seniausiai nupjautų medžių kelmų pašalinimo šalikelėse. Dėl šio tako gyventojai rinko parašus, seniūnija, Savivaldybės administracija ne kartą rašė raštus tuometinei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, tačiau nesulaukė teigiamos reakcijos.
M.Butkevičius papasakojo, kad prieš kelerius metus vietos ūkininkų pastangomis šio tako atkarpa buvo atkasta iš po velėnos, nušluota, pašalinti krūmokšniai. Nors šis takas mėgstamas suaugusiųjų dviratininkų ir vaikų, jis nesaugus, duobėtas, kraštai iškilnoti, žemesnėse vietose renkasi vanduo. Jam pritarė A.Lapinskas, kuris pasitarimo išvakarėse pats pravažiavo šiuo taku nuo Mauručių Veiverių link, atgal grįžo pagrindiniu keliu ir problemines vietas užfiksavo nuotraukose. Jis įsitikino, jog taku dviratininkams pavojinga naudotis, yra semiamų vietų, jo pastebėjimu, vaikai mieliau važiuoja riedučiais važiuojamąja kelio dalimi. O ši – taip pat nebe priekaištų. Po greideriavimo darbų kelkraštis liko nusėtas velėnos kupstais ir skalda. Daiva Venslovienė pasidalino nuoskaudomis dėl to, kad savo istorija ir kultūra garsėjantis Veiverių kraštas dėl prastų kelių ir neišvystytos susisiekimo infrastruktūros praranda turistų, pamėgusių keliauti pėsčiomis ir dviračiais, srautus.
AB „Via Lietuva“ patarėjas Remigijus Lipkevičius padėkojo už išsakytus priekaištus dėl kelių priežiūros kokybės, tačiau dėl pėsčiųjų- dviračių tako tarp Veiverių ir Skriaudžių atnaujinimo ir plėtros nedalino pažadų. Jo teigimu, šiuo metu minėtas takas pagal eiliškumą įtrauktas į perspektyvinių darbų sąrašą 72-uoju numeriu, todėl geriausiu atveju gali tikėtis finansavimo tik 2029 metais, nebent, pasirašius sutartį su „Via Lietuva“, Savivaldybė pati rangos būdu atliktų darbus, tikėdamasi, kad lėšos jai bus vėliau atiduotos.
Užsimezgė diskusija ir dėl keliuose įrengtų saugumo salelių, pėsčiųjų perėjų, greičio matuoklių, apšvietimo stulpų, įspėjančių kelio ženklų, per siaurų jungiamųjų įvažiavimo kelių ant viaduko iš „Via Baltica“ magistralės.
Susisiekimo ministerijos ir AB „Via Lietuva“ atstovai pripažino, kad pokalbis su vietos gyventojais buvo konstruktyvus, padėjo identifikuoti įsisenėjusias kelių priežiūros ir remonto, eismo saugumo problemas ir paskatins ieškoti sprendimo būdų, tačiau apgailestavo, jog šiandien vietos gyventojams negali pažadėti ko nors džiuginančio, nes valstybėje kritiškai trūksta lėšų kelių atnaujinimui.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos