Gegužės 12 d. kartu su pirmuoju Respublikos Prezidento rinkimų turu vyks ir referendumas dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, kuriuo esamiems Lietuvos Respublikos piliečiams būtų išsaugota Lietuvos pilietybė, jiems įgijus kitą, Lietuvai draugiškų valstybių pilietybę.
Referendumo dalyviams pritarus, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Neabejoja – ištars „TAIP“
Apskritojo stalo diskusijos LR Seime organizatoriai ir dalyviai.
Apklausų duomenimis, trys iš keturių šalies gyventojų mano, kad išsaugoti gimimu įgytą pilietybę yra svarbu, to siekia ir išeivijos lietuviai. Dana Arnaud – lietuvė, ekonominė migrantė, daugiau nei du dešimtmečius gyvenanti Prancūzijoje, mano, kad referendumas pilietybės klausimu – itin sveikintinas žingsnis:
– Ko gero, Lietuvoje kas antra šeima yra paliesta emigracijos, tad klausimas tikrai svarbus, ir tikiuosi, kad Lietuvos piliečiai gausiai ateis prie balsavimo urnų ar balsuos paštu – daugiausia tie, kurie gyvena užsienyje.
Mano emigracijos aplinkoje šiuo klausimu nediskutuojama, galbūt nustebinsiu, bet užsienyje nebendrauju su tautiečiais asmeniškai (kadangi esu akredituota valstybės vertėja, tai su dauguma sieja profesiniai ryšiai). Negaliu atsakyti, ką jie mano apie referendumą, nežinau apie jų ketinimus balsuoti, tačiau neabejoju, kad tikrai išsakys savo „TAIP“ balsavimo ambasadoje metu.
Tačiau turėčiau pastebėti, kad tiems, kurie emigravo į Europos Sąjungos valstybes, pilietybės klausimas galbūt yra mažiau jautrus, kadangi daugumoje valstybių taikomos ES reikalavimus atitinkančios sąlygos gyventi, įsidarbinti ar plėtoti individualią veiklą.
Visgi negali būti jokios abejonės – pilietybė šalies, kurioje įleidžiame šaknis, būtų tarsi moralinis lygiavertiškumo pripažinimas, bet Lietuvos pasas liktų prioritetinis. Tai mūsų kiekvieno identitetas, sąsaja su kalba, kultūra, istorija.“
Ar pavyks įveikti aukštą kartelę?
Rinkėjų aktyvumo kartelė referendume išlieka aukšta, todėl pagrįstai kyla nerimo, ar pavyks ją įveikti, nes, likus vos trims savaitėms iki balsavimo, pasigendama informacijos šiuo klausimu, referendumo agitacija, jeigu tokia vyksta, yra labai silpna.
Iki balandžio 20 dienos lietuviai, gyvenantys visuose pasaulio žemynuose, galėjo registruotis Lietuvos atstovybėse – ambasadose ir konsulatuose – balsavimui paštu, iš viso sulaukta daugiau nei 42 tūkst. prašymų. Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu užsienyje gyvena apie 700 tūkst. Lietuvos piliečių.
Iki balandžio 18 dienos surinkti duomenys lietuvių gausiai apgyvendintose šalyse nėra džiuginantys, pavyzdžiui, Airijoje iš 35 431 balsavimo teisę turinčio lietuvio prašymus balsuoti pateikė 2521, arba per 7 proc.; Jungtinėje Karalystėje iš 159 083 tautiečių – 15 283 (apie 10 proc.). Lietuviai gerokai didesnį aktyvumą pademonstravo Belgijos karalystėje – iš 2158 balsavimo teisę turinčiųjų priimti 958 prašymai (arba 53 proc.), Šveicarijos konfederacijoje – iš 2593 piliečių pateikė prašymus balsuoti 958 (arba 37 proc.). Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančios Lietuvos atstovybės iš viso sulaukė 4583, Norvegijoje gauta 3115, Švedijoje – 1530, Vokietijoje – 2752, Nyderlanduose – 1299 prašymai. Palyginimui, Kaliningrado srityje nusiteikę balsuoti 23, o Rusijos federacijoje – 44 piliečiai.
Lietuvio ryšys su valstybe – ne tik pasas
Dana Arnaud.
Apie tai, kodėl pilietybės išsaugojimas yra svarbus kiekvienam lietuviui, tautai ir valstybei, LR Seime neseniai diskutavo išeivijos lietuviai, politikai, visuomenininkai.
Pasaulio lietuvių bendruomenės, vienijančios penkiuose žemynuose veikiančias 55-ias lietuvių bendruomenes, pirmininkė Dalia Henke pabrėžia, kad tik nuo visų piliečių, gyvenančių Lietuvoje ir svetur, susitelkimo priklausys referendumo sėkmė. Ankstesnio, 2019 metais vykusio referendumo metu nepakako beveik milijono pasisakiusiųjų „už“ balsų, kad būtų pakeista tautiečių atžvilgiu neteisinga Konstitucijos nuostata, kuomet lietuviai, po 1990 m. kovo 11 d. įgiję kitos šalies pilietybę, netenka Lietuvos piliečio statuso. Lietuva dėl šios priežasties kasmet praranda daugiau kaip 1000 piliečių. Tam, kad Konstitucijos nuostatos keitimas būtų laikomas priimtu, turi pritarti daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių, t.y. apie 1,3 mln. gyventojų.
Dalios Henke teigimu, žmogaus pagrindinis ryšys su Valstybe yra pilietybė, pasas. Tai – ir būsena, ir prisirišimas, ir atsakomybė. 22 Europos Sąjungos šalys iš 27 leidžia išsaugoti šalies pilietybę įgijus kitą, o Lietuva yra tarp mažumos – penkių šalių, kurios iš savo piliečių atima pilietybę, kuri, pasak D.Henke, būtina norint gyventi visavertį gyvenimą, stiprinti savo valstybę.
„Kalbant apie pilietybės institutą, esame užstrigę 1992 m. laikotarpyje, nes nuo jo kasmet daugelis žmonių, priėmę kitos šalies pilietybę dėl darbo, šeiminių ir kitų priežasčių, praranda turėtą Lietuvos pilietybę administracine tvarka, nepranešusiems gresia ir bauda. Pasaulio lietuvių bendruomenė atvirai diskutuoja šia tema. Pilietybės išsaugojimo klausimas tapo neišsprendžiama dilema, tęstiniu lietuvių bendruomenių veiklos tikslu. Keičiasi seimai, vyriausybės, prezidentai, jiems iš naujo teikiame to paties turinio prašymus, kreipimusis, atsišaukimus, peticijas. O Lietuva „nukraujuoja“, praranda čia gimusius piliečius. Ar tai ne per didelė prabanga mažai valstybei?
Gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo klausimas svarbus ne tik lietuvių diasporai, bet ir valstybei – dėl demografinių ir net saugumo klausimų. Jis svarbus ir kiekvienai šeimai: ar susimąstote apie tai, kad pilietybę dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių gali prarasti jūsų vaikai?“ – PLB pirmininkė D.Henke ragina visus lietuvius susitelkti ir gegužės 12 dieną išreikšti savo valią.
Ženklas politikams stiprinti ryšius su tautiečiais
Buvęs gydytojas, diplomatas, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys Antanas Vinkus apgailestauja, kad ankstesnis referendumas neišsprendė pilietybės problemos, bet, anot jo, didelis išeivių sujudimas, tai, kad 3 iš 4 balsavusiųjų pasisakė už pilietybės išsaugojimą, yra ženklas politikams nepamiršti šio klausimo, sustiprinti tiltus su tautiečiais. Jo įsitikinimu, referendumo klausimais daugiau aktyvumo turėtų parodyti Vyriausioji rinkimų komisija ir atskiros ministerijos, partijos bei savivaldybės. Todėl jis kvietė ne ginčytis, o ieškoti sąlyčio taškų, kaip visi galėtume prisidėti prie referendumo, mobilizuoti žmones. „Pilietybės išsaugojimas yra vertingas Lietuvai, nes išeiviai yra jos ambasadoriai kitose šalyse,“ – pastebi A.Vinkus.
„Yra įvairiausių priežasčių, dėl kurių tautiečiai priima kitos šalies pilietybę, situacijos yra skirtingos. Žmonės išvyksta laikinai, o nutinka gyvenimas…“ – pastebi Pasaulio lietuvių bendruomenės Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė Aurelija Orlova. Ji pati gyvena svetur, bet kuria elektroninius sprendimus Lietuvai.
A.Orlova pateikė užsienyje gyvenančių lietuvių pavyzdžių, kaip pilietybės (ne)turėjimas veikia emocinį ir praktinį ryšį su Lietuva. Jos teigimu, Italijoje dvidešimt metų žaidžianti tinklininkė Indrė Sorokaitė Lietuvos pilietybės neteko, kai, siekdama sportinės karjeros, priėmė Italijos pilietybę, nes norėjo kartu su Italijos moterų tinklinio rinktine žaisti olimpiadoje. Pradžioje ji buvo svetimšalė Italijoje, o dabar pagal dokumentus yra svetima Lietuvoje. Sportininkė neslepia, kad apsisprendimas buvo labai nelengvas, ji jautėsi taip tarsi tektų rinktis tarp mamos ir tėčio.
Kita ne Europos šalyje gyvenanti lietuvė, ištekėjusi už tos šalies piliečio, apsisprendė nepriimti kitos pilietybės, tačiau tai jai brangiai atsieina: kas kelerius metus privalo tęsti leidimą gyventi toje šalyje, būdama užsienietė susiduria su sunkumais darbo rinkoje, negali daryti karjeros, negaus pensijos ir pan.
Pilietybė ir mitai
Advokatas dr. Edvinas Meškys apžvelgė pilietybės išsaugojimo grėsmes ir mitus, anot jo, daugeliu atvejų tai, kas įvardinama kaip rizika, yra teisiškai nepagrįsti dalykai.
„Man skaudu matyti, kaip iš lietuvių atimama pilietybė, tarsi jie būtų nusikaltėliai, neverti, nors gimė ir užaugo Lietuvoje. Kalbame apie išsaugojimą to, ką įgijome gimdami. Konstitucinis Teismas sako, jog pilietybė yra nuolatinis ir nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys, kuris išlieka kad ir kur lietuvis bebūtų: ar savo valstybėje, ar kurioje kitoje valstybėje, į kurią jis išvykęs. Užsienio lietuviai – valstybės dalis, iš jų negali būti atimta galimybė dalyvauti Lietuvos valstybės klausimų sprendime. Ir kodėl reikėtų to bijoti? Jeigu sprendžia, vadinasi – rūpi, sugrįš atgal… Ar turime teisę spręsti, kas vertesnis daugybinės pilietybės: ar tas, kuris buvo ištremtas, ar tas, kuris pabėgo? Negalime būti akli dėl sklandančių mitų. Šis referendumas spręs ne Rusijos ir kitos nedraugiškos šalies piliečių klausimą. Davęs priesaiką kitai valstybei, tikrai nelems tautos likimo. Nerimaujama dėl kariuomenės – ar į ją ateis lojalūs žmonės, ar suvaldysim? Tačiau jeigu nepasitikime NATO, įsipareigojimus savo šaliai vykdančiais savo piliečiais, tai kas mus apgins? Lietuvoje gyvenantys sako, kad jiems nerūpi, bet jeigu kada nors prireiks visų piliečių balsų, pavyzdžiui, pensijų klausimu?“ – dr. E.Meškys perspėja, kad, atėmus pilietybę, tautietis iš neutralaus gali virsti abejingu Lietuvai.
Globalus pasaulis kelia naujus iššūkius
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė Agita Beržanskaitė randa nemažai argumentų, kodėl jaunimui svarbus pilietybės išsaugojimas.
„Globalėjančiame pasaulyje žmonės daug keliauja, užsienyje studijuoja, kuria šeimas, išbando kitas patirtis. Todėl tapatybės ir pilietybės išsaugojimas svarbus ne tik asmeniškai, ji sieja lietuvius tarpusavyje ir su gimtąja šalimi. Taipogi suteikia vidinę ramybę, žadina pilietinį aktyvumą, per iniciatyvas, jaunimo įgalinimą skatina įsitraukti į visuomenės demokratinių procesų kūrimą, kalbos ir kultūros puoselėjimą. Turintys įvairių kompetencijų prisideda savo žiniomis prie šalies saugumo ir kitose srityse. Dviejų kultūrų puoselėjimas skatina kultūrinių mainų procesą. Todėl dviguba tapatybė mums yra galimybė, kaip moderniai, atvirai tautai žengti į priekį, priimti ateities iššūkius,“ – svarsto A.Beržanskaitė.
Lietuvos kultūrologas Vytautas Jonas Juška 60 metų praleido išeivijoje, 14 metų gyvena Lietuvoje. Jis gimė Anglijoje, gyveno Australijoje, kur įgijo šios šalies pilietybę natūralizacijos keliu, jis yra ir Lietuvos pilietis. Todėl jam nesuvokiama, kaip galima atimti iš tautiečių Konstitucijos suteiktą teisę į pilietybę, kurią jie gavo gimimu.
„Iki šiol nesuprantam, ką padarėme užkirsdami kelią keisti Konstituciją. Buvo pažeistas kartų teisingumo klausimas, juk mūsų jaunimas, žmonės keičiasi, Lietuva nebėra tokia pati, kaip 1992 metais. Apgailestauju, kad sugalvojami mitai, kuriais visi bauginami. Tikinama, kad pagrindinis šalies įstatymas nepakeičiamas, bet ne rusai, ne kiniečiai prašo jį keisti, o mes patys. Tai pūlinys, kurį reikės spręsti, nepakeitus Konstitucijos, ją ištiks krizė. Referendumas – didelis ir rimtas iššūkis. Todėl mąstykime, balsuokime pagal sąžinę…“ – ragina V.J.Juška.
Kvebeko universiteto (UQAM) Montrealyje mokslo darbuotojas Saulius Mykoliūnas teigia, kad lietuviai gali išlikti Lietuvos patriotais ir gyvendami įvairiose multikultūrinėse visuomenėse. „Nesu atitrūkęs nuo Lietuvos, bendrauju su tėvais, giminėmis, dalyvauju kultūrinėje ir kitoje veikloje. Būti patriotu – asmeninis apsisprendimas, kuris priklauso nuo to, ar didžiuojiesi savo valstybe, ar Lietuva daro pažangą, ar Seimas priima tinkamus sprendimus. Geras patriotas gali būti ir geras darbuotojas, ir politikas, neklasifikuokime, kuris didesnis. Atimti pilietybę – antipatriotiškas veiksmas,“ – sako jis.
LR Seimo narys Virgilijus Alekna mano, jog pilietybės išsaugojimas svarbus kiekvienam sportininkui.
„Per penkerius pastaruosius metus atėmėme pilietybę iš 5000 žmonių, nėra kuo didžiuotis, nes tik dainoje lietuvių belikę trys milijonai. Ar reikia užkirsti galimybę turėti dvigubą pilietybę? Būsiu tiesus, referendume turi dalyvauti kuo daugiau Lietuvos piliečių, kiekvienas privalome įsipareigoti asmeniškai pakalbėti su mąstančiais kitaip. Jeigu įveiksime nelengvą ribą, teigiamas rezultatas prilygs visos tautos iškovotam olimpiniam medaliui“, – akcentuoja V.Alekna.
Dalė Lazauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“