Akvarelių paroda Globos namuose – ir dovana, ir padėka

Prienų globos namuose pristatyta dailininkės, „Revuonos“ pagrindinės mokyklos pedagogės Rūtos Bielevičienės akvarelės darbų paroda – jautri dovana čia globojamai autorės anytai Birutei Bielevičienei bei padėka šių namų bendruomenei. Į parodos atidarymą gausiai susirinkę renginio dalyviai – šių namų gyventojai, darbuotojai, kūrėjos kolegos ir artimieji – pasijuto esantys tikroje meno oazėje – paveikslų apsuptyje skambėjo subtilūs poezijos posmai, talentingosios Sofijos Kazlauskaitės atliekamos dainos, jaudinantys prisiminimai, kūrybingi sveikinimai.

Įdomus fenomenas
„Aš labai laiminga, kad galiu pasidalyti su jumis savo darbais. Noriu, kad jie suteiktų gerų emocijų, spalvos, svajonių, vilčių, kad džiaugtumėtės gyvenimu, kiekviena akimirka. Ir jeigu jūs tai patirsite, aš būsiu labai laiminga“, – pristatydama savo kūrybą kalbėjo dailininkė Rūta Bielevičienė. Globos namų erdvė tą popietę išties tapo savita meno galerija – joje pastelinių spalvų akvarele lieti peizažai, išraiškingai pozuojantys paukščiai, subtilios gėlės. Paveikslai kvietė stabtelėti, pasigrožėti, nuklysti į prisiminimus.
Rūta neslepia – teptukas jos rankose atsirado gana netikėtai. Pandemija, karantinas… Saviraiškos paieškos išsiliejo akvarele. Dailę studijavusios dukros Jonės paskatinta, Rūta išdrįso pabandyti išlaisvinti daug metų giliai glūdėjusią menininkės kibirkštėlę, leisti atsiskleisti kūrybiškai prigimčiai, nors neslepia, šio sumanymo sėkme ne itin tikėjusi. Kažkada buvo svarsčiusi apie architektūros studijas, tačiau gyvenimas padiktavo savo taisykles – įstojo į matematiką…
Nors iš pirmo žvilgsnio matematika ir dailė glaudžių sąsajų neturi, renginio vedėja, Globos namų užimtumo specialistė Lina Mieliauskienė sakė jų vis dėlto atradusi. Ir priminė garsųjį Leonardą da Vinčį, jo naudotą matematinį proporcijos santykį („aukso pjūvį“). „Simetrija, proporcijos, atstumai – jeigu nori, kad paveikslas būtų gražus, be matematikos niekaip neišsiversi“, – šypsojosi Lina. Tapantis matematikas, pasak jos, išties įdomus fenomenas. Smagu tokį fenomeną turėti ir savame krašte.

Menas – genuose
O štai Birutė Bielevičienė, kurios garbei ir buvo surengta ši paroda, sako visai nenustebusi, kad matematikė marti ėmėsi teptuko. „Tai giminės bruožas. Menas – jos genuose. Rūtos teta Aldona Mažuolienė – liaudies menininkė, pusseserė Relita Mielė – dailininkė, dailės studijoms neatsispyrė ir dukra Jonė.
„Ir stebuklas įvyko“, – kūrybinio kelio pradžią prisiminė Rūta. Moteris pasakojo pradėjusi nuo įsižiūrėjimo į prisirinktų sausuolių, medžių žievės, smilgų ornamentus, tobulą gamtos sukurtą kompoziciją. „Gamta – geriausia dailininkė. Ir mokytoja, – įsitikinusi kūrėja. – Labai mėgstu tapyti gėles. Tas sudėtingesnes, daugiau visokių vingrybių turinčias, didesnio kruopštumo reikalaujančias – vilkdalgius, našlaites. Nors prieš imdamasi kokio augalo atidžiai išstudijuoju ir botanikos aprašus, ir gerai įsižiūriu į patį žiedą, jo atspalvius, sandarą, vis dėlto gamtos sukurto grožio perteikti neįmanoma…“
Rūta save vadina dailininke mėgėja ir neslepia – į rimtus dailės mokslus nesigilinanti. Padeda pamokėlės internete, labiau patyrusių kolegų patarimai, vidinė intuicija. Nemažai laiko skiria detalesnei pažinčiai su būsimų paveikslų objektais. Paukščių ciklui labai padėjo apsilankymas Tado Ivanausko zoologijos muziejuje – grįžo su daugybe jų nuotraukų. Ir į tvenkiniuose plaukiojančius, į Nemuno pakrantėse braidančius įdėmiau įsižiūri, ir knygas pasklaido. O jau paskui leidžiasi į interpretacijas – ranka pati fantazijai paklūsta.

Parodos iš Birštono persikėlė į Prienus
Globos namuose pristatyta jau ketvirtoji R. Bielevičienės kūrybos paroda. Pirmaisiais jos dailės darbų vertintojais tapo birštoniškiai. Carito bendruomenės namuose surengusi savo debiutinę parodą, vėliau kurorto gyventojus ir svečius pradžiugino gėlių apsuptyje įsikūrusiame gastrobare „Pievos“, Kultūros centre eksponuojamais paveikslais. O po 24-erių metų iš Birštono gimnazijos į Prienus, „Revuonos“ pagrindinę mokyklą, dirbti perėjusi R. Bielevičienė naują savo darbų parodą surengė jau Prienuose. Pasak šiam žingsniui ją paskatinusios Globos namų užimtumo specialistės L. Mieliauskienės, dailininkės ilgai įkalbinėti nereikėjo. Juolab kad Globos namai jai nebuvo svetima vieta – jau kelerius metus čia gyvena jos vyro mama. „Norėjosi ir jai, ir kitiems šių namų gyventojams, darbuotojams padovanoti džiaugsmo, grožio, gerų emocijų“, – šypsojosi R. Bielevičienė.
Globos namų direktorė Inga Barkauskienė visos bendruomenės vardu parodos autorei linkėjo, kad čia surengta paroda būtų tik tarpinė stotelė jos kūrybiniame kelyje.

„Šie paveikslai tikrai dailininko piešti“
Birutė Bielevičienė neslepia pati pasirinkusi gyventi Globos namuose. „Po vyro mirties likusi viena nusprendžiau, kad nereikia apsunkinti vaikų, – sako iš Dzūkijos kilusi, bet visą gyvenimą Prienų rajone pradinių klasių mokytoja dirbusi moteris. – Žinojau, kad yra tokie namai, ir čia man labai gerai. Įsitraukiau į įvairias veiklas. Čia sutikau savo mokinių, kurios apgaubė mane meile ir rūpesčiu. Ir kiti mokiniai aplanko, iš Alytaus buvo atvažiavę“, – pasakoja 92 metų Birutė.
Visą gyvenimą dainą, šokį mėgusi moteris kartu su Globos namų užimtumo specialiste Vale Gustaitiene ir keliomis pritariančiomis dainos mėgėjomis parodos atidarymo šventėje jautria daina atsidėkojo ir Rūtai, ir šių namų darbuotojoms. „Man labai džiugu, kad sulaukiau šios parodos, – sakė Birutė. – Rūtos buvo labai gražus raštas ir gėles gražiai piešdavo. Aš mažai ką išmanau apie dailę, bet man atrodo – šie paveikslai tikrai dailininko piešti.“
Aldona Milieškienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *