Viskas baigėsi gerai!

Paskatos Užgavėnėms formuotis į kaimą atėjo iš miesto. Karnavalai su artėjantį pasninką imituojančiomis dvikovomis dar XIII a. vyko Prancūzijoje. XVI a. Europoje panašios simbolinės dvikovos bei vaidinimai minimi jau dažnai (Balys J.). XVII a. pradžioje Vilniuje Užgavėnių karnavalų eisenos trukdavo tris dienas. Apie kaimiškas Užgavėnes konkretesnės informacijos yra tik iš XIX a. pirmosios pusės. Tuomet jos buvo labai įspūdingai ir nuotaikingai švenčiamos (J. Kudirka).
Užgavėnės – viena savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių. Tai žiemos palydos ir pavasario žadinimas, tai paskutinė žiemos mėsiedo diena, per kurią leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, prisilinksminti iki valios, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų. Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, laikytis rimties.
Skriaudžių buities muziejuje šiemet, kaip ir kasmet, šurmuliavo Užgavėnių šventė. Muziejų užplūdo liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu žavinčios Užgavėnių karnavalo linksmybės. Rinkosi į šventę visi gausiai, būriais, važiuoti ir pėsti. Įvairiomis kaukėmis apsitaisę Užgavėnių šventės dalyviai trypė, krėtė pokštus, muzikavo, dainavo ir triukšmavo, taip žadindami pavasarį ir baidydami žiemos demonus. Visi į renginį sugužėję dalyviai turėjo galimybę ne tik pašokti ir padainuoti, bet ir dalyvauti varžytuvėse bei žaidimuose. Rungėsi rąsto pjovimo, šokinėjimo maišuose, bulvių mėtymo ir daugybėje kitų rungčių.
Visi šventės svečiai kaip įmanydami čigonių apžavų ir pavaražijimų vis išvengti stengėsi, raganų šalinosi, o dar ir visokių diedų purtėsi. Tik gražuolės ožkelės visiems jaukios buvo, aplink šonus glaustėsi ir į draugus prašėsi. Buvo atvykusios ir rūpestingos daktarytės. Vis kiekvienu atvykusiu pasirūpinti bandė, vitaminus dalino, cholesterolio kiekį sumažint mėgino, sveikos mitybos principais su 0 kalorijų dalinosi, sveikata kiekvieno rūpinosi. Buvo į Skriaudžius atvykus ir jaunoji, kaip iš pieno plaukus. Ne vieno žvilgsnį traukė ir vis akį susirinkusiesiems merkė. Užgavėnių popietę tai šen, tai ten Lašininis su Kanapiniu slankiojo, skersai į viens kitą žiūrėjo, būsimą kovą iš anksto jautė. Oi, kiek spalvingų asmenybių vienoj vietoj susirinkusių buvo!
Atvykusiųjų paminėti Užgavėnių taip pat laukė skaniausi patiekalai, gaminti Veiverių seniūnijos bendruomenių. Ir gardžiausių blynų, ir riebiausios, skaniausios žemaitiškos kiunkės visiems užteko, tad metai tikrai sotūs ir turtingi bus.
Šventės svečių paskutines nervų ląsteles ištampė Lašininio ir Kanapinio dvikova. Na, bet viskas baigėsi gerai! Morė sudeginta, o visos blogybės kartu su ja. Laukiam nesulaukiam ateinančio pavasario!
Kristina Pažėrienė
Skriaudžių buities muziejaus muziejininkė