Šalies Prezidentas dieną Prienuose praleido darbingai ir turiningai

Vasario 8-ąją Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene ir Prezidentūros komanda pagal atskiras darbotvarkes dirbo Prienų rajone. Diena buvo gausi darbinių susitikimų, diskusijų ir interviu žiniasklaidai. Prezidentas su žmona prieniečiams rodė išskirtinį dėmesį, mezgė pokalbius bendruomenėse, kalbėjosi gatvėje su atėjusiais pasitikti žmonėmis ir praeiviais, išklausė jų lūkesčius, domėjosi asmeninėmis istorijomis. Šalies vadovas gyventojų teiravosi apie pasitenkinimą esama infrastruktūra, jam rūpėjo ir tai, kaip žmonės jaučiasi šiame regione, koks jų pragyvenimo lygis, kokios socialinės paslaugos ir užimtumas prieinami senjorams, neįgaliesiems, šeimoms, auginančioms vaikus.

Aptarė savivaldai aktualius klausimus

.

Pirmąkart su oficialiu vizitu į Prienų rajono savivaldybę atvykęs Prezidentas Gitanas Nausėda bendravo su meru Alvydu Vaicekausku ir jo komandos nariais. Susitikime aptarti Nemuno laivybos atgaivinimo, kelių remonto ir priežiūros finansavimo klausimai, viešųjų paslaugų gyventojams teikimo problemos, švietimo situacija, įstaigų tinklo pertvarka Prienų rajone, su specialistų pritraukimu susiję iššūkiai. Kalbėtasi ir sveikatos reformos įgyvendinimo, Prienų ligoninės stiprinimo, pacientų pavėžėjimo klausimais. Minėtos temos svarstytos ir kituose vizito susitikimuose, paliestos interviu su vietos žiniasklaida.
Jo Ekscelencija, atsakydamas į „Gyvenimo“ klausimą dėl tolygaus regionų vystymosi galimybių ir kliūčių rajonų savivaldybėms įgyti daugiau galių bei ekonominio savarankiškumo, pažymėjo, jog kai ką jau pavyko padaryti: savivaldybių naudai buvo pakeistas fiskalinės drausmės įstatymas, po ilgų diskusijų Seimas leido savivaldybėms atlaisvinti lėšas, šios gali skolintis drąsiau, nei iki šiol. Priimtos Žemės įstatymo pataisos palengvins disponavimą žeme.
Tačiau, anot G.Nausėdos, šių priemonių nepakanka, kad būtų pasiektas ryškus regionų proveržis. Viena iš regionų problemų – dėl nepakankamo finansavimo nėra išvystyta kelių infrastruktūra. „Šiandien savivaldybėms didelis kliuvinys yra prastas susisiekimas: tampa sunkiau nukeliauti į darbą, nuvežti vaiką į mokyklą, pasiekti gydymo įstaigą. Todėl gyvenimas miestuose vis dar patrauklesnis, nei atokesnėse savivaldybėse. Nors verslai po truputį įsibėgėja, sukuriama daugiau darbo vietų, tačiau turbūt dar padarėme ne tiek, kiek galėjome padaryti,“ – teigė Prezidentas.
Anot jo, pastaruosius kelerius metus savivaldybėms tenkantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas praktiškai nesikeitė, kelių būklė kasmet vis prastėja, todėl galiausiai už jos sutvarkymą teks mokėti nepalyginamai daugiau.
„Galima sakyti: investuokime daugiau, gerinkime kelių būklę, bet lėšų reikia ir gynybai, socialinei apsaugai, pensijoms, darbo užmokesčiui. Kai viskam padalini, keliams lieka trupiniai, tiek pat, kiek ir pernai buvo skirta. Dėl infliacijos šuolio už šias lėšas šiemet bus padaryta dar mažiau darbų,“ – pastebėjo G.Nausėda, ketindamas inicijuoti įstatymų pakeitimus, siūlant didinti savivaldybėms tenkantį Kelių priežiūros ir plėtros programos krepšelį. Prezidento teigimu, Vyriausybė turi išnaudoti visus prieinamus instrumentus ir didinti pajamas strateginiams valstybiniams kelių projektams finansuoti.
Ir rajono savivaldybės vadovai, ir vietos žurnalistai Prezidentui kėlė klausimą dėl Nemuno vidurupio vandens kelio eksploatacijos, kuris itin svarbus turizmo plėtrai, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui. Nemuno ruože tarp Druskininkų ir Kauno marių nepakankamas grimzlės gylis stabdo didesnių laivų laivybą. Dar 2018 metais, Prezidentui lankantis Birštone, buvo sutarta, kad reikėtų skirti prioritetą Nemuno vagos gilinimo darbams šiame krašte. G.Nausėda apgailestavo, kad iki šiol tiek mažai darbų upės vidurupyje padaryta, nes Vidaus vandens kelių direkcija visus pajėgumus skyrė kitos Nemuno atkarpos – nuo Kauno iki Kuršių marių – valymui, šiuo metu joje sudarytos patogios sąlygos komercinei ir kitokiai laivybai.
Prezidento nuomone, mišrus upės vagos gilinimo darbų finansavimo modelis pagreitintų šio vandens kelio eksploataciją. Nemuno vidurupyje esančios savivaldybės galėtų kooperuoti lėšas, kartu turėtų būti numatytas dalinis valstybės biudžeto finansavimas Vidaus vandens kelių direkcijai.
Prezidentas, Prienų rajone lankęsis ir anksčiau, atostogų metu išbandęs dviračių trasas, negailėjo pagyrimų unikaliam kraštovaizdžiui. Ar Savivaldybė gali pretenduoti į kurortinės teritorijos statusą? G.Nausėda pastebėjo, kad kurortas be viešbučių, SPA centrų neįsivaizduojamas. Todėl, anot jo, pirmiausia reikia atlikti tam tikrus darbus, kurie patvirtintų ambicijas tapti kurortu, o po to siekti šio statuso.

Dronai Prienuose – kodėl gi ne?
Prienų kultūros ir laisvalaikio centre šalies vadovo iniciatyva buvo organizuota apskritojo stalo diskusija „Dronų pramonė Lietuvoje – problemos ir perspektyvos“, kurioje dalyvavo Prezidentūros, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos, verslo, mokslo sričių atstovai.
Modernioje visuomenėje dronai gali būti naudojami ne tik karybos tikslais, bet ir užtikrinant miestų saugumą, teikiant skubią medicinos pagalbą, gabenant krovinius. Startuolių kūrėjai, dronų ir su jais susijusių sistemų gamintojai, inovatyvių technologijų tyrėjai pasidalino savo patirtimi ir galimybėmis, kuriant, išbandant ir įvedant į rinką naujus gaminius. Pasak jų, lietuviškų įmonių technologiniai sprendimai yra konkurencingi, sėkmingai išbandomi Ukrainos karo fronte, tačiau tinkamai panaudoti dronų pramonės potencialą Lietuvoje trukdo įvairios kliūtys – neaiški dronų plėtros strategija, nesureguliuota teisinė bazė, finansavimo ir tyrimų problemos, nepakankamas institucijų ir pramonės bendradarbiavimas, formuojant poreikį ir įtraukiant lietuvišką produkciją į Lietuvos kariuomenės arsenalą.
Prezidentas apgailestavo dėl esamų problemų, kurios neleidžia lietuviškų bepiločių orlaivių gamybos pramonei įsibėgėti, žadėjo prie šių klausimų sugrįžti Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas atkreipė dėmesį, kad Pociūnuose veikianti vienintelė Baltijos šalyse sklandytuvų gamykla ir šalia esantis aerodromas taipogi galėtų pasitarnauti bepiločių orlaivių pramonės plėtrai, kvietė verslo atstovus pasinaudoti esama infrastruktūra ir plėsti savo veiklą regionuose.
Kituose Prezidento susitikimuose buvo paliesti šalies saugumo, gynybos, pagalbos Ukrainai klausimai. G.Nausėda gyventojams kalbėjo apie tai, kad Lietuva, nepaisant pasiektų tarptautinių susitarimų, ir pati turi daugiau investuoti į atsparumo įgijimo ir priešo atgrasymo priemones, kurios garantuotų daugiau saugumo Lietuvai.
Prezidentas atsakė į „Gyvenimo“ klausimą dėl visuotinio gynybos mokesčio įvedimo. Anot šalies vadovo, iškilus būtinybei turėti pastovų finansavimo šaltinį, juo galėtų tapti verslo (bankų bei įmonių) solidarumo su visuomene mokestis, neapkraunant mokestine našta gyventojų. Vis dėlto, jo teigimu, pirmiausia valstybė turi išnaudoti tas galimybes, kurias suteikia skolinimasis. Prezidentas nepritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimui siekiant užtikrinti gynybos finansavimą.

Šalies vadovui išsakė savo lūkesčius
Sutikime su gyventojais G.Nausėda pasistengė aptarti plataus spektro aktualijas, pradedant jaunų specialistų pritraukimu, emigrantų įsikūrimu, jų vaikų adaptacija mokyklose, gimstamumo ir šeimų skatinimu, baigiant darbo užmokesčio ir pensijų augimu, mokestinėmis lengvatomis, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų užtikrinimu savivaldybėse.
Prieniečiai turėjo retą galimybę šalies vadovui užduoti rūpimus klausimus. Į Vilnių su traktoriais važiavę, tačiau su Prezidentu taip ir nesusitikę rajono ūkininkai norėjo išgirsti jo poziciją dėl žemdirbių protesto ir jų iškeltų reikalavimų. Jie prašė tarpininkauti, kad iki 2027 metų tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams būtų suvienodintos ir pasiektų Europos vidurkį.
Prezidentas išreiškė paramą žemdirbiams, žadėjo dėti pastangas dėl palankesnių jiems ūkininkavimo sąlygų. G.Nausėdos manymu, žemės ūkis šiuo laikmečiu yra labai svarbus sektorius, ypač pandemijų, karų metu, kai, sutrikus tiekimo grandinėms, gali tekti patiems apsirūpinti vietoje užaugintais maisto produktais.
„Problemos žinomos, lankstumo ir noro įsiklausyti yra, tikiuosi, kad būsime išgirsti Europos Komisijoje,“ – kalbėjo Prezidentas. Tačiau, jo teigimu, nereikėtų tikėtis, kad žaliosios dienotvarkės įgyvendinimas bus visiškai sustabdytas.
„Problema ta, kad turime du aplinkos ministrus ir neturim nė vieno žemės ūkio ministro“, – paklaustas, kaip vertina žemės ūkio ministro kompetenciją, pastebėjo Prezidentas. Jo teigimu, kitos kadencijos ministrai turės būti tvirtinami labiau atsižvelgiant į tų bendruomenių, su kuriomis dirbs, balsą.
Rimtai, išsamiai, ne kartą ir su sveiku humoru, Prezidentas atsakinėjo į jam pateiktus net ir nepatogius klausimus – dėl žmonių teisių, vaikų gimstamumo skatinimo priemonių, šeimos koncepcijos, LGBT propagandos mokyklose, socialdemokratų jam reiškiamo palaikymo būsimuose LR Prezidento rinkimuose, papildomo kaupimo antroje pensijų pakopoje ir kt.
Prieniečiams rūpėjo ne tik tai, kas arčiausiai kūno, bet ir tai, kaip organizuojama humanitarinė pagalba nuo karo nukentėjusiems Ukrainos žmonėms, kaip ruošiama atstatyti šalį. O vienas klausimas iš salės Prezidentą paskatino pasisakyti apie krikščioniškųjų vertybių svarbą šiandieninės visuomenės gyvenime, nesėkmių ir karų akivaizdoje.

Bendruomenės sulaukė ypatingos padėkos
Šalies vadovas ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šiltai atsiliepė apie Prienuose ir seniūnijose įvykusius susitikimus su atskiromis bendruomenėmis ir jose patirtas ypatingas emocijas. Prezidentas kartu su meru dalyvavo pilietiškumo pamokoje Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, pabendravęs su gimnazistais, Maltos ordino organizacijos savanoriais, gimnazijos parlamento nariais, svečias buvo sužavėtas aukšto lygio choro pasirodymu ir nustebęs dėl brandaus jaunų žmonių požiūrio, pasiryžimo mylėti Lietuvą ne tik žodžiais, bet ir darbais.
Prezidentas taipogi apsilankė Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje įrengtame poeto memorialiniame kambaryje, apžiūrėjo veikiančią parodą, nusifotografavo renginiams skirtoje lauko erdvėje, pasirašė svečių knygoje.
Ponia Diana Nausėdienė bendravo su Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) bendruomene, jai buvo pristatytos veiklos senjorams, papasakota apie organizuojamus mokymus, pažintines išvykas. Dianai Nausėdienei labiausiai imponavo TAU studentų žingeidumas, kūrybiškumas, prasmingas kultūrinis ir socialinis gyvenimas, kuriamos tradicijos, atsakingas požiūris į sveikatos ir dvasios stiprinimą. Ponia Diana prieniečiams linkėjo užmegzti ryšius su kitų savivaldybių senjorais, inicijuoti bendrus projektus, pasidalinti gerąja patirtimi.
Pirmoji šalies ponia sakė, kad visur, kur ji lankėsi su komandos nariais – TAU bendruomenėje, Išlaužo pagrindinėje mokykloje, Prienų socialinių paslaugų centre, Jiezno paramos šeimai centre – žmonėse jautė vidinę šviesą, būdingą šiam kraštui, išaugusią iš istorijos pažinimo, jos saugojimo, vertybių puoselėjimo ir branginimo.
Pasak D.Nausėdienės, Išlaužo pagrindinėje mokykloje jai įspūdį paliko mokyklos etnografinis muziejus, kuriame surinkta ne tik mokyklos istorija, bet ir šiam kraštui būdingi artefaktai, ir Sibiro sąlygomis išsaugoti ir iš tremties parvežti daiktai, kurie liudija apie meilę savo tėvynei. Ją sužavėjo mokyklos orientacija į vaiką ir jo poreikius, sukurtos tinkamos sąlygos jų užimtumui. „Kolektyvas mato ir jaučia vaiką, puoselėja istoriją, saugo kultūrą, vaikai muzikavo, tai buvo labai gražu, jautru ir talentinga, – sakė D.Nausėdienė, nuoširdžiai dėkodama už jaunosios kartos auginimą.
Po vizito Socialinių paslaugų centre, kur organizuojamos Vaikų dienos centro, šeimų klubo, senjorų, žmonių su negalia užimtumo veiklos, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, ponia D.Nausėdienė padėkojo savivaldai už glaudų bendradarbiavimą, atliepiant bendruomenių poreikius, užtikrinant kokybiškas paslaugas. „Socialinė rūpyba – stiprioji savivaldos pusė, padedant žmonėms įveikti gyvenimo sunkumus, įvairius apribojimus, priklausomybes,“ – kalbėjo viešnia.
Jiezno paramos šeimai centre pirmoji ponia bendravo su darbuotojais, Jaunimo centro lankytojais ir miestelyje gyvenančiomis ukrainiečių šeimomis, ji pastebėjo čia vyraujantį stiprų kultūrinį bendruomeniškumo jausmą, išreiškė palaikymą centro iniciatyvai suburti seniūnijos vienišus senjorus, teikti jiems reikiamas paslaugas.
D. Nausėdienė rajono žmonėms perdavė ukrainiečių šeimų nuoširdžią padėką už tai, kad, bandydami įsitvirtinti mūsų krašte, jie nepatiria pažeminimo, diskriminacijos, gali jaustis visaverčiais žmonėmis. „Ačiū Jums už tai, kad Jūsų įstaigose pagalbą gali gauti beveik visos visuomenės grupės, ačiū už vaikus, senjorus, ukrainiečius, už pagalbą suklydusiems žmonėms, už aukštos kultūros lygio palaikymą Justino Marcinkevičiaus dvasioje. Žodžiai – mama, šeima, Lietuva, Tėvynė – yra apie jus. Man didelė garbė ir malonumas jus visus pažinti ir didelius, ir mažus, būkite stiprūs, saugokite tai, kas prasminga ir vertinga“, – Prezidentas ir D.Nausėdienė nuoširdžiai atsisveikino su Prienų žmonėmis.
Dalė Lazauskienė