Valstybinio lėlių teatro personažai saugo teatro paslaptis ir istoriją

Sausio 23 dieną Prienų kultūros ir laisvalaikio centre atidaryta Kauno valstybinio lėlių teatro keliaujanti lėlių paroda, kviečianti lankytojus susipažinti ne tik su paslaptingu Lėlių teatro pasauliu, bet ir jo istorija.
Kelios dešimtys eksponatų, menančių ir patį teatro įkūrimą, ir tolimiausias keliones po užsienio šalis, į Prienus atkeliavo iš teatro įkūrėjų Valerijos ir Stasio Ratkevičių muziejaus fondų. Šių dviejų žmonių rūpesčio dėka lygiai prieš 40 metų (1994 m.) įkurtame muziejuje šiuo metu sukaupta per du tūkstančius įdomių ir vertingų eksponatų: iš įvairių medžiagų – nuo medžio ar siūlų iki šiuolaikinių modernių medžiagų – pagamintų lėlių, kaukių, butaforijų, scenografijos elementų ir dokumentinės medžiagos.
Anot parodą pristačiusios ir beveik tris dešimtmečius Kauno valstybiniame lėlių teatre dirbančios aktorės Jolitos Ross, anksčiau po Lietuvos miestus ir miestelius paroda keliavo su skirtingomis lėlėmis, tačiau vėliau nuspręsta kokybiškiau atskleisti kelių spektaklių istorijas. Todėl Prienuose galima išvysti tokių legendinių, kelias kartas išauginusių spektaklių, kaip: „Eglė žalčių karalienė“, „Juodoji višta arba požemio gyventojai“ (rež. L.Lankauskaitė) ar „Princesės gimtadienis“, personažus.
Prienų kultūros ir laisvalaikio centre eksponuojamos ir vieno iš seniausių Lėlių teatro spektaklių, prieš 66-erius metus suvaidinto „Stebuklingojo Aladino žibinto“ (rež. S.Ratkevičius), lėlės. Pasak J.Ross, būtent nuo šio spektaklio Teatras ir skaičiuoja savo gimimo datą. O 1991 m. pastatytas spektaklis „Princesės gimtadienis“ (rež. A.Stankevičius) yra vienas iš ilgiausiai teatro repertuare išbuvusių spektaklių. Jis teatro scenoje išgyveno 30 metų, o paskutinį kartą buvo suvaidintas praėjusių metų gegužės mėnesį, minint Lėlių teatro gimtadienį. „Retas spektaklis tiek laiko išbūna teatro scenoje“, – sakė J. Ross.
Susirinkusiesiems J. Ross atskleidė ir daugiau įdomybių. Anot jos, Lėlių teatre sklinda legenda, jog „Eglės žalčių karalienės“ (rež. A. Stankevičius) personažus, Eglės vaikus – Drebulę, Uosį, Ąžuolą ir Beržą – dailininkas V. Mazūras sukūrė iš jų vardus atspindinčių medžių. Tiesa, J. Ross teigimu, kiek šioje legendoje yra tiesos, niekas nežino, o jai išsiaiškinti reikėtų atlikti šių lėlių ekspertizę.
Parodoje eksponuojamos lėlės – ne tik saugo teatro paslaptis, bet ir iliustruoja estetinės raiškos kaitą dailininkų darbuose, nes būtent čia galima pamatyti pirmųjų teatro spektaklių lazdelines lėles, atspindinčias grynojo realizmo estetiką bei šių dienų stilizuotus personažus.
Susipažinti su talentingų dailininkų, scenografų, lėlininkų: I. Mdivani, V. Mazūro, N. Poliakvos ir kt. – darbais bei nusikelti į paslapties pilną pasaulį visai čia pat, Prienuose, lankytojai gali iki vasario 9 dienos. Paroda eksponuojama Prienų kultūros ir laisvalaikio centre, II aukšte.
Rimantė Jančauskaitė