Naujas veidas – naujos perspektyvos

Nuo praėjusių metų rugpjūčio Birštono sporto centrui vadovaujantis direktorius Giedrius GUSTAS kardinalių permainų centro veikloje, trenerių darbe, renginių kalendoriuje nežada, bet, anot jo, atsižvelgiant į įstaigai keliamus uždavinius bei vietos bendruomenės poreikius, naujovių bus ir išties nemažai. Pokalbio metu direktorius pasidalino kai kuriais sumanymais, kaip geriau panaudoti kurorte sukurtą sporto infrastruktūrą ir specialistų potencialą, pasiūlyti naujų paslaugų įvairioms visuomenės grupėms ir įgyti konkurencinio pranašumo regione.

Sportas lydi nuo mažens
Įstaigos vadovo naujoku sporto srityje nepavadinsi, šią sistemą, visus jos lygius – nuo sporto mokyklos auklėtinio, profesionalaus sportininko iki vadybininko – jis perprato per asmeninę patirtį. Žino, kas vaikus traukia sportuoti, koks treneris yra geras, kas organizacijos veikloje veikia, o kas ne.
Giedrius Gustas pradėjo sportuoti nuo šešerių, lankė bokso, tinklinio treniruotes, galbūt būtų savęs ieškojęs ir toliau, bet atėjo į krepšinį ir jame griežto, pareikalavusio atsakomybės trenerio dėka pasiliko. Nuo 18-kos pradėjo šešerius metus trukusią įspūdingą profesionalaus krepšininko karjerą Kauno „Žalgiryje“. Žaidė Lietuvos rinktinės sudėtyje, užsienio klubuose. Gebėjimus išbandė ir kitose pozicijose – Alytaus „Dzūkijos“ komandos trenerio asistento, klubo direktoriaus bei komandos vadovo, taip pat ir sporto funkcionieriaus pareigose – dirbo Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF), ėjo Moterų krepšinio lygos direktoriaus pareigas.

Išbandęs visas grandis, tapo sporto vadybininku
– Ko gero, lengviausia yra būti sportininku. Atėjai, atidirbai ir išėjai. Pats sunkiausias darbas yra trenerio, kuris nuolat suka galvą, kuria strategiją, planuoja, juk treniruotėmis diena nesibaigia, – pastebi G.Gustas, pridurdamas, jog treneris treneriui nelygu. Sektinu pavyzdžiu jam tapo pirmasis treneris Ramūnas Šalūga. Visi sportininkai iš jo išugdytos 1980-ųjų kartos tapo gerais žmonėmis, nenuklydo šunkeliais, tapo gerais specialistais, įstaigų vadovais. – Su didele pagarba treneriams aš pasirinkau vadybą. Vytauto Didžiojo universitete įgijau verslo administravimo ir vadybos bakalauro, vėliau – marketingo bei pardavimų magistro laipsnį. Birštone atsidūriau be išankstinio išskaičiavimo. Vasarą pasižvalgiau po Birštoną su šeima, patiko aplinka, esama sporto bazė, todėl, pasitaikius progai, kandidatavau į Birštono sporto centro direktoriaus pareigas ir laimėjau konkursą.

Įžvelgia naujų galimybių
– Veikloje man labai svarbus yra procesas, siekiu tai, ką darau, padaryti kuo geriau, kad išliktų tęstiniai darbai, – teigia direktorius. – Todėl šiuo metu vyksta intensyvūs susitikimai su šalies universitetų ir kolegijų atstovais dėl ateities bendradarbiavimo gairių. Su jų pagalba ketiname parengti Birštono sporto infrastruktūros geresnio panaudojimo, „įdarbinimo“, pažangių sporto praktikų pritaikymo galimybių studiją.
Birštone yra nemažai sporto paskirties objektų, aikštynų, bet juose negali būti rengiamos tradicinių sporto šakų aukščiausio lygio varžybos ar treniruotės, nes, pavyzdžiui, futbolo aikštė ir sporto arena neatitinka standartinių matmenų. Todėl, pasak Sporto centro direktoriaus, reikia orientuotis į žemesnių lygų, kitų sporto šakų poreikius bei stovyklų organizavimą.
Atsižvelgiant į tai, Birštono sporto centro veiklos plėtra bus vystoma trimis kryptimis. Giedrius Gustas kelia tikslą pritraukti į Birštoną daugiau netradicinių sporto šakų, nestandartinių varžybų, tokių, kaip praėjusių metų pabaigoje vykęs Šiaurės šalių jėgos trikovės čempionatas arba skraidančiojo disko turnyrai. Sporto ir sveikatingumo centre yra sąlygos surengti Pasaulio rankų lenkimo ir Pasaulio kurčiųjų tinklinio čempionatus.
– Tokio lygio renginiai mums svarbūs keliais aspektais – galime efektyviau panaudoti turimą infrastruktūrą, užsidirbti lėšų, pasireklamuoti kur kas plačiau, nei Lietuva, – įsitikinęs direktorius.

Sieks pritraukti klientų iš užsienio
Kita svarbi Centro veiklos kryptis, ties kuria dirbama, bandoma pasiekti susitarimus, yra stovyklų organizavimas ir potencialių klientų pritraukimas iš Lietuvos ir užsienio. – Galėtume rengti krepšinio mokyklų stovyklas, tačiau neturime kur apnakvydinti didesnio skaičiaus stovyklautojų, jie irgi turi savo finansinį limitą, – apgailestauja G.Gustas.
Todėl akys krypsta į užsienio rinkas – Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją ir Izraelį, kuriose Birštono kurortas pasiekęs tam tikrą įdirbį, vyksta pokalbiai su verslo atstovais.
Pasak G.Gusto, su Izraelio atstovais pradėti pokalbiai apie vaikų stovyklų organizavimą, jų karių bei šeimų narių medicininę reabilitaciją kurorto sanatorijose.
– Kaip prie jos galėtų prisidėti Sporto centras? Turėdami turtingą sporto bazę, galėtume išnuomoti salę kineziterapijos užsiėmimams, – svarsto pašnekovas. – Gali kilti klausimas, kodėl svečias turėtų išeiti iš sanatorijos dėl papildomų paslaugų ir ateiti pas mus į treniruotę. Atsakyčiau taip: ilgiausiai gyvena žmonės, kurie nuolat, bet kokiu oru išeina pasivaikščioti su savo augintiniais. O Birštono kurortas yra žalias ramybės miestas, be automobilių spūsčių.
G.Gustas pasidalino įdomia marketingo idėja, aptariama su vieno Anglijos klubo, užsiimančio mažmenine ir didmenine prekyba, savininkais, kurie yra lietuviai, įdarbinę ir tautiečių. Savo pirkėjams, kurie įsigytų prekių už tam tikrą sumą, jie žada dalį lėšų pervesti į krepšelį jų vaikų stovyklai ir socializacijai Lietuvoje.
Ne mažiau reikalinga į kurortą pritraukti daugiau verslo renginių. Sporto objektai, jų patalpos nesunkiai pritaikomi įvairioms verslo konferencijoms, seminarams, darbinėms dirbtuvėms, parodoms ir kitiems renginiams. Anot G.Gusto, į kurortą darbo bei mokymosi tikslais atvykę darbuotojai ne tik pasisemtų žinių, bet ir galėtų pabūti su šeimomis, užsisakyti sveikatingumo procedūrų sanatorijose su nuolaida. Tačiau dėl to reikalingi kurorto įstaigų susitarimai.
–Yra infrastruktūra, įdirbis, turime įvairių idėjų, reikia pasistiprinti komandą, kad Sporto centras pilnai funkcionuotų. Suprantama, tai susiję su papildomu finansavimu, todėl mums reikia turėti argumentų. Pirmiausia privalome parodyti, ką gebame, kokius renginius galime organizuoti, kiek esame pajėgūs padaryti daugiau, – sako Giedrius Gustas.

Tapti prieinamesniems vietos bendruomenei
Pokalbio metu jis akcentuoja, kad Sporto centre bus užtikrinamos palankios sąlygos sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo skatinimui įvairiose gyventojų grupėse, aukšto meistriškumo sportininkų ugdymui, naujų specialistų pritraukimui, jaunimo, ypač mergaičių, sudominimui sportu, Atvira jaunimo erdvės kūrimui. Šiuo metu sporto centre kultivuojamos aštuonios sporto šakos, dirba devyni treneriai.
Anot Sporto centro direktoriaus, 2024 metų kalendoriuje išliks tradiciniai, populiarumo sulaukę sportiniai renginiai: A.Mikėno sportinio ėjimo varžybos, Metimų taurės varžybos, „Nemuno galiūno“ turnyras, žinoma, bus kuriamos ir naujos renginių tradicijos. Sporto centras palaikys sportuojančio jaunimo pasiūlytas Moterų mėgėjų salės futbolo taurės varžybų, lauko teniso turnyro idėjas, prisidės prie jų organizavimo.
– Birštono savivaldybė nėra didelė, todėl siekiu susipažinti su visomis organizacijomis, bendruomenėmis, užmegzti bendradarbiavimą, sudaryti abiems pusėms palankias sutartis. Į renginių planą įsitraukėme naują iniciatyvą – šiemet surengti Birštono savivaldybės organizacijų petankės taurės turnyrą. Visuomenė neina jaunyn, ne visi gali žaisti futbolą ar krepšinį, o petankė tinkama bet kokio amžiaus žmonėms, per šį žaidimą galime stiprinti bendruomeniškumą, – kalbėjo G.Gustas.

Dalė Lazauskienė
Autorės nuotrauka