Po Naujųjų metų sutikimo – prastos naujienos Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui. Žinia, metų sandūroje Rusijos gyventojai paleidžiami ilgų išeiginių, kurios tęsiasi nuo Naujųjų metų išvakarių ligi sausio 7 d. imtinai. Antras panašus išeiginių langas yra numatytas gegužę – nuo 1 ligi 9 d.
Tokios tvarkos oponentai jau senokai kritikuoja šalies vyriausybę, kad tokios ilgos išeiginės ne tik neigiamai atsiliepia šalies ekonomikai, bet ir skatina žmones girtuokliauti, mėgautis nieko neveikimu.
Tačiau šiemet yra kitaip. Pranešama, kad bent 19 Rusijos regionų (iš nepilnų devynių dešimčių) kilo rimtos krizės dėl šilumos tiekimo namų ūkiams. Kažkur sugedo katilinės, kai kur iš rikiuotės išėjo šilumos trasos, trečiur susproginėjo šilumos radiatoriai daugiabučiuose. Pačioje 2024-ųjų pradžioje europinę Rusijos pusę kaustė nemenkas šaltis (mes pajutome tik tam tikrus jo atgarsius). Eiliniai rusai stačiai užtvindė socialinius tinklus kreipimaisis į savo vietos ir federalinę valdžią prašydami pagalbos. Kai kuriuose Pamaskvės miestuose jie jautėsi geriau šildydamiesi prie laužų sušalusių daugiabučių kiemuose nei savo namuose, kuriuose, kai kurių teigimu, vyravo 5–10 laipsnių šiluma. Ir tik dėl to, kad buvo naudojami buitiniai šildytuvai arba buvo pleškinamos dujinės viryklės.
Kiek daugiau nei prieš metus sociopatinių polinkių turintis V. Putinas organizavo tarptautinės propagandos bangą apie tai, kad, Rusijai nutraukus visų rūšių energijos išteklių tiekimą Vakarams (gamtinių dujų, naftos, krosnių kuro) tų šalių gyventojai sušals ir eis protestuoti prieš savo vyriausybes, kurios remia Ukrainą ir įveda vis naujų sankcijų Maskvai už pradėtą didelį Ukrainos puolimą.
Dar daugiau. Prieš metus Rusijos kariuomenė, pažeisdama visas įmanomas karybos taisykles, pusę žiemos raketomis, artilerija ir aviacija talžė Ukrainos civilinę (taigi ir energetinę) infrastruktūrą
Likimo ironija. Nei Europa, nei Ukraina dėl tokių nežmoniškų veiksmų nesubyrėjo. O rusams dabar tapo šalta.
Pasakojama, esą didumos nukentėjusių regionų vietos valdžios atstovai į gyventojų skundus sureagavo gal po kelių dienų. Šios savaitės pradžioje V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas lojaliai žiniasklaidai jau pasakojo, esą V. Putinas situacijos kontrolę perėmė savo žinion. Kitaip tariant, kontroliuoja asmeniškai.
Sunku nuspėti, kaip efektyvi bus diktatoriaus asmeninė kontrolė. Viena vertus, V. Putinui tokios problemos artėjant eiliniam Rusijos prezidento rinkimais vadinamam farsui – visai nereikalingos. Ta prasme V. Putino perrinkimo rezultatas bus „nupieštas“ toks, koks reikalingas Kremliui. Ir vargu, ar šaltis namų ūkiuose galėtų tapti ta „juodąja gulbe“, kuri pakeistų dabartinę Rusijos politinę logiką bei kryptį. Diduma Rusijos žmonių, deja, negeba sujungti priežastinio ryšio tarp savo būties problemų ir beveik ketvirtį amžiaus V. Putino vykdomos politikos.
Nesinori tyčiotis, nes lyg ir nesame sociopatai.
Nors joks sociologas ar antropologas nesugebėtų atsakyti, kada koks nors socialinis įvykis paskatintų tokias pasekmes, kurios griautų visą diktatūros konstrukciją ligi pat pamatų.
Tačiau net V. Putinui nėra malonus bet koks šalies gyventojų nepasitenkinimas savo buitimi ir gyvenimu. Vis daugiau tos šalies analitikų pabrėžia, kad Kremliaus diktatoriaus santykis su savo šalies gyventojais yra gana keistas. Jis visomis įmanomomis priemonėmis trokšta būti mylimas tų, kurių pats nemyli ir juos niekina.
Rytas Staselis
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“