Paskutinis metų posėdis – įjungtų filmavimo kamerų šviesoje…

Gruodžio 21 dieną vykęs Birštono savivaldybės tarybos posėdis buvo gana trumpas, jame apsvarstyti 23 klausimai ir išklausyta informacija. Visgi, užbaigiant šių metų darbus, įtampų netrūko. Birštone apsilankė LNK laidos KK2 žurnalistai, kurie filmavo interviu su politikais, stebėjo posėdį. Akivaizdu, kad „čekiukų“, kuriais Tarybos nariai pateisino savo darbines išlaidas, tema dar neišsemta…
Savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės teigimu, Birštono savivaldybės tarybos neaplenkė visuomenininko A.Tapino iniciatyva „Skaidrinam“. Ji patvirtino, kad gautas raštas ir iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, kuri analizuoja esamus dokumentus, siekdama įvertinti, ar 2019-2023 m. kadencijos Tarybos nariams skiriant išmokas su jų veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, nebuvo piktnaudžiauta. „Kol kas įtarimai niekam nepareikšti,“ – sakė merė, kviesdama politikus bendradarbiauti su pareigūnais, pateikti jų prašomus dokumentus. Savo ruožtu Tarybos pavedimu auditą atliko ir Savivaldybės kontrolierė.
Nors Savivaldybės tarybos narių išlaidų paviešinimas ir apskaita turėjo nemenką atgarsį visuomenėje, merė patikino, jog jiems nebuvo išmokėta nė vienu euru daugiau, nei priklausė pagal Vietos savivaldos įstatymą, tuo metu galiojusį Tarybos veiklos reglamentą. Merė pridūrė, kad šioje kadencijoje pagal priimtą naująjį įstatymą savivaldoje dirbantiems politikams yra skirta triskart daugiau lėšų, nei ankstesnėje, ir šios lėšos išmokamos neatsiskaitytinai. „Tai yra teisingas kelias, nes nežemina žmogaus ir neverčia ieškoti įvairių išeičių ar galimybių, kaip pateisinti visas Tarybos nario darbe patiriamas išlaidas“, – savo nuomonę išsakė merė.
Savaime suprantama, kad nei viešas, išankstinis pasmerkimas, nei įvairios interpretacijos bei komentarai socialiniuose tinkluose, juolab iš pačių kolegų, politikams nėra malonūs, nes kelia abejonių dėl jų reputacijos. O ir pačius politikus išbando per pasitikėjimo vienas kitu krizę. Praėjusiame posėdyje buvo keletas klausimų, dėl kurių skirtingomis nuomonėmis bei replikomis apsikeitė Tarybos valdančiajai daugumai nepriklausančios, tačiau opozicija taip ir netapusios grupės nariai: Jurgita Šeržentienė ir Helmanas Lik. Pirmiausia nustatant aukštesnį pareiginės algos koeficientą Savivaldybės kontrolierei, dėl kurio jos atlyginimas didėtų per 10 proc.
H.Lik siūlė palikti ligšiolinį koeficientą. Jo įsitikinimu, politikai, kurių veiklos išlaidas kontrolierė audituoja, neturėtų didinti jos atlygio. O J.Šeržentienė kvietė palaikyti sprendimo projektą ir koeficientą padidinti maksimaliai iki 2,5, nes, anot jos, tik konkurencingas ir motyvuojantis atlyginimas gali išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus Savivaldybėje ir pasitarnauti korupcijos prevencijai. Socialdemokratų frakcijos atstovė Dovilė Adamonytė taipogi pasisakė už aukštesnį koeficientą, pateisindama jį didelėmis kontrolierės darbo apimtimis. Tam pritarė 14 politikų, vienas susilaikė.
Taryba Kontrolės komiteto pirmininke patvirtino Jurgitą Šeržentienę, jos pavaduotoju – Kristupą Bubnį, Etikos komisijos pirmininke pasiūlyta Daina Zdanavičienė, Antikorupcinės komisijos pirmininko pareigos patikėtos Stanislovui Martinaičiui. H.Lik, turėdamas omenyje akcijos „Skaidrinam“ metu paskelbtą medžiagą, J.Šeržentienei uždavė klausimą, ar po viešai pasirodžiusios informacijos ji galės eiti patikėtas Kontrolės komiteto pirmininkės pareigas. Tarybos narė atsakė, kad yra pakankamai kompetentinga, jog tinkamai vykdytų priskirtas pareigas. Anot jos, kritiškai mąstantys žmonės supranta, jog Tarybos nariai patiria nemažai išlaidų ir jas reikėjo pateisinti. Tiesa, ji pripažino, kad kuro kompensavimo mechanizmas neturėjo kontrolės svertų.
Pasinaudojusi proga, merė Helmano Lik prašė patvirtinti, ar tiesa, kad jis pasitraukė iš Regionų partijos, ir Taryboje esanti Regionų frakcija tapo nevienalyte. Jaunasis politikas teigė, kad jis nepriklauso jokiai partijai, o frakcija gyvuoja, kol nėra pareikšta kitaip.
Birštono taryba pritarė taikos sutarties pasirašymui su fiziniais asmenimis dėl žalos atlyginimo Birštone per audrą žuvusios moters artimiesiems. Kauno apygardos teisme, kur buvo nagrinėjama byla, Savivaldybė pasiekė susitarimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo. Politikai sutarė, kad šis skaudus įvykis įpareigoja Savivaldybę skirti dar didesnį dėmesį senų medžių priežiūrai ir šakų genėjimui.
Po svarstymo pritarta Birštono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kintamosios ir pastoviosios dalių koeficientų perskaičiavimui. Tokiu būdu siekiama sumažinti komunalinių atliekų kiekius ir Savivaldybės skolą Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui. Viešosios tvarkos specialistas Irmantas Adamonis paaiškino, kad Savivaldybė privalo sumokėti vietinę rinkliavą už žaliąsias, statybines atliekas, tekstilę, kurios patenka į stambiagabaričių aikštelę, taipogi – už maisto atliekas, surenkamas iš gyventojų.
Politikai siūlė atidžiau kontroliuoti, kokios atliekos metamos į konteinerius ar atvežamos į aikštelę, galbūt netgi riboti priimamus jų kiekius, taip pat – pareikalauti iš ARATC, kad aikštelėje įrengtų svarstykles. Kai kurie Tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad, paleidus ARATC valdybą, savivaldybės neteko galimybės kontroliuoti centre priimamus sprendimus.
I.Adamonio nuomone, ir turistai privalo prisidėti prie rūšiavimo, todėl jis pateikė siūlymą viešosiose erdvėse esančias šiukšliadėžes atitinkamai pažymėti, taip paskatinant į jas mesti tam tikros rūšies atliekas. Be to, politikai išsiaiškino, jog kurorte dar yra privačių objektų, kurių gyventojai rūšiavimo konteinerių neturi.
Politikai neprieštaravo, jog Birštono pirminės sveikatos priežiūros centre esančios laisvos patalpos, priklausančios Savivaldybei, pagal panaudos sutartį būtų perduotos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos postui steigti, o kitos patalpos – tam tikromis sąlygomis išnuomotos antrinės ambulatorinės asmens sveikatos oftalmologinių paslaugų kabinetui. Priimtas sprendimas ir dėl Birštono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto (patalpų Birutės g. 35) nuomos.
Ne vieną kartą politikai kėlė klausimą dėl perėjos įrengimo ties maisto produktų parduotuve pagrindinėje Birštono vienkiemio gatvėje. Tačiau paprašius jų pritarimo bendradarbiavimo sutarčiai su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl šios perėjos įrengimo, Birutė Vokietaitienė nurodė, jog reikalingesnis dalykas yra šaligatvio nesaugiame Pušų gatvės ruože įrengimas. Vytautas Silevičius ir Stanislovas Martinaitis dėl perėjos pareiškė skirtingas nuomones. Vieno politiko teigimu, lėšas reikia skirti svarbesniems objektams, nes šioje kelio atkarpoje žmonių srautai nėra dideli, kitas gi patikino, jog judėjimas, ypač vasarą, yra intensyvus. Bendradarbiavimo sutarčiai pritarė 12-ka Tarybos narių iš penkiolikos.
Taryba priėmė ir kitus sprendimus. V.Silevičiaus prašymu, pateikta informacija dėl Vaižganto gatvės rekonstrukcijos sprendinių, atsakyta į klausimus dėl darbų terminų, parinktų statybinių medžiagų, numatytų eismo saugumo, triukšmo mažinimo priemonių, automobilių parkavimo ir atokvėpio vietų įrengimo, medžių išsaugojimo, privačių sklypų ribų ir kt.
„Birštoniečių tribūnoje“ kalbėjęs birštonietis Jonas Raiskas perdavė Birštono merei N.Dirginčienei iš Šiaurės Airijos parvežtą didelės apimties knygą apie Irvinestauno miesto istoriją ir jame kūrusius žmones. Ją perdavė šio miesto klebonas Maiklas Magortis, kurio iniciatyva Jonas Raiskas šioje šalyje sukūrė Atminties skulptūrų parką, tokiu būdu garsindamas ir Lietuvos medžio drožybos tradicijas bei patį Birštoną. Kartu perduotas ir vietinio laikraščio numeris su pasakojimu apie kūrybinį airių ir birštoniečio bendradarbiavimą.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotrauka