Kliūčių savivaldai ne viena, ir „tas kurpes reikės sunešioti…“

Senųjų ir naujųjų metų sandūroje „Gyvenimas“ kalbino Prienų rajono savivaldybės merą Alvydą VAICEKAUSKĄ. Nors 2023-ieji nestokojo iššūkių, rajono vadovas juos palydi su optimizmu ir tiki, kad 2024-aisiais pavyks rasti sutarimą su politikais, priimti gerus sprendimus bei įgyvendinti suplanuotus, dėl mūsų krašto gerovės svarbius darbus.

– Dirbant meru ne vieną kadenciją, ko gero, kiekvieni nauji metai tampa rutiniški dėl darbų tęstinumo. Ar šiais metais buvo naujų, netikėtų patirčių?
– Šie rinkimų į savivaldą metai nudžiugino ir nustebino tuo, kad gyventojai dar pirmame ture pirmąkart mane išrinko meru tiesiogiai. Labai sėkmingai pasirodė ir Socialdemokratų partija. Kita vertus, tai buvo sėkmingi metai ir verslo projektams Prienuose. Džiaugiuosi, kad investicijos į verslo aplinką duoda rezultatus, juntamas verslininkų susidomėjimas Prienais. Vienas iš pavyzdžių – mieste statomi daugiabučiai. Šiemet buvusiose kareivinėse, Birutės g. 9, vietoj apleisto, berželiais apaugusio pastato iškilęs modernus daugiabutis namas – jau trečiasis mieste.
– Ar viliatės, kad su gyvenamųjų pastatų plėtra mieste atsiras ir daugiau nuolatinių gyventojų?
– Nekilnojamojo turto vystytojų „Windowsa“ įmonių grupės įgyvendintas „Nemuno parko“ projektas sulaukė nemažo susidomėjimo, rekonstruotame pastate Kęstučio g. būstus įsigijo ir tautiečiai, sugrįžę iš užsienio, atvykę iš Vilniaus bei Kauno. Įsikūrusieji gerai atsiliepia apie miestą, juos tenkina paslaugų pasiūla, šeimoms patogu čia gyventi, auginti vaikus, viskas šalia, nereikia gaišti laiko automobilių spūstyse. Todėl ir Birutės g. daugiabutyje laukiame naujų gyventojų, jaunų šeimų, su kurių įsikūrimu, tikimės, mieste atsiras ir naujų verslo idėjų bei iniciatyvų. Mane optimistiškai nuteikia augantis žmonių, deklaruojančių savo gyvenamąją vietą Prienuose, skaičius. Tiesa, tuo negalime pasigirti kaimiškose seniūnijose, kuriose gyventojų mažėja.
– Apie žmonių gyvenimo kokybę nemažai pasako ir tai, koks dėmesys yra skiriamas asmenims bei šeimoms, kuriems sudėtinga savarankiškai pasirūpinti savimi…
– Socialinio darbo ir paslaugų apimtys rajone auga. Socialinių paslaugų centras darbą pradėjo su keliais darbuotojais, šiuo metu jame dirba per 80 socialinių darbuotojų, jų padėjėjų, darbo organizatorių ir kt. Stengiamasi patenkinti individualius neįgaliųjų, senjorų, šeimų poreikius, teikti paslaugas kuo arčiau jų namų. Svarbiausia, kad sunkumus patiriantys gyventojai nedvejotų kreiptis, mūsų rūpestis, kad savivaldybėje neliktų apleistų, nuošalėje paliktų žmonių, kuriems reikia dėmesio ir pagalbos.
Šiuo metu išbandome Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą bandomąjį pavėžėjimo modelį, matome, kad ši nemokamo pacientų pavėžėjimo į sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigas paslauga pasiteisina, ją tobulinsime, etapais įtraukdami vis naujas gyventojų grupes. Visgi socialinis transportas, matant poreikį, Savivaldybėje atsirado gerokai anksčiau, tiesa, ši paslauga buvo mokama.
– Išsikėlėte ambicingą tikslą – siekti kurortinės teritorijos statuso. Kokius šią viziją priartinančius žingsnius Savivaldybėje esate suplanavę?
– Atlikta galimybių studija, dar laukia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimas. Šiek tiek užtruks, nes reikalavimai savivaldybėms, kurios siekia tapti kurortinėmis teritorijomis, yra keliami aukštesni, ir tas „kurpes“ turėsime sunešioti. Vienas iš iššūkių – magistralinis kelias, vedantis per Prienus F.Martišiaus gatve, kitos kliūtys lengviau įveikiamos. Mieste turėtų veikti viešbutis, būti teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos. Dalis reabilitacinių paslaugų sukurta ligoninėje, yra ir privačių iniciatyvų. Mano žiniomis, vyksta buvusio „Revuonos“ viešbučio pastato projektavimas, Savivaldybė taipogi turi planų, susijusių su apgyvendinimo sektoriaus plėtra. Perkame projektavimo paslaugą dėl viešbučio senajame Sporto centre įrengimo, sieksime šį pastatą labiau įveiklinti. Dar reikia kelerius metus kryptingai padirbėti šia linkme.
Kurortinės teritorijos statusas – tai ne tik įvaizdis, jis atvertų naujų galimybių verslui. Miestas taptų gyvesnis: daugiau turistų – daugiau maitinimo įmonių, kultūros įstaigų, sporto objektų, viešųjų erdvių lankytojų. Yra ką pamatyti ir užmiestyje. Pėsčiųjų žygiai Prienų rajono pažintiniais maršrutais tapo itin populiarūs. Pavyzdžiui, į „Trenkturo“ organizuojamus žygius susirenka ir po kelis tūkstančius žygeivių. Jie randa kur pasivaikščioti, ką pamatyti, puikiai praleidžia laiką, taigi rezervų turime.
– Prireikė nemažai laiko, kad Prienų viešoji infrastruktūra pasikeistų, taptų labiau pritaikyta ir gyventojų, ir turistų poreikiams. Nemažai projektų įgyvendinta europinėmis lėšomis. Tačiau jau dabar kalbama apie tai, jog šis investicijų šaltinis nėra begalinis, todėl savivaldybėms reikia išsigryninti savo poreikius, skubėti rengti projektus ir spartinti reikiamus sprendimus…
– Iš tiesų, daug lūkesčių siejame su naujuoju ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpiu. Kai kurie darbai europinėmis lėšomis bus pradėti jau 2024 metais. Plėsime dviračių, pėsčiųjų takų tinklą, manau, kad iki kadencijos pabaigos pavyks dviračių taku sujungti Kęstučio paminklą su Paukščių stebėjimo aikštele prie Bagrėno kalno, šis maršrutas mėgstantiems aktyvų laisvalaikį turėtų tapti patrauklus. Ateityje kaimyninei Birštono savivaldybei nutiesus tiltą per Nemuną, šis takas galėtų tapti žiedinio maršruto dalimi.
Be to, labai svarbu užtikrinti ugdymo įstaigų veiklos efektyvumą, sustiprinti mokomąją aplinką, įsteigti modernias laboratorijas, kad neatsiliktume nuo didžiųjų miestų mokyklų. Turime visiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, sudaryti sąlygas lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Įrodyta, kad darželio lankymas teikia didelę naudą vaikų raidai ir socializacijai.
– Šiame ES investicijų etape regionams numatyta per pusantro milijardo eurų parama, į kokią sumą pretenduoja Prienų rajono savivaldybė?
– Šiuo laikotarpiu į Prienų rajoną galime pritraukti apie 20 mln. eurų investicijų. Tačiau nebus paprasta, nes jos sudėliotos į tam tikrus „stalčiukus“. Dėl to neretai mums būna sunku gyventojams paaiškinti, kodėl investicijos skiriamos ne toms reikmėms, ne ten, kur jų, atrodo, labiausiai reikia. Pagrindinė rajono problema yra prastos būklės keliai, todėl būtų savaime suprantama, jei lėšas nukreiptume susisiekimo gerinimui. Tačiau europinių lėšų įsisavinimo kriterijai tokie, kad, ko gero, negalėsime kelių tvarkymui panaudoti nė euro, nebent pėsčiųjų-dviračių takų, kitos turizmo infrastruktūros kūrimui. Žalia šviesa ir investicijoms į švietimo objektus.
Vadinasi, nemažai darbų turėsime atlikti turimais Savivaldybės resursais, ką darome jau ne pirmus metus. Tad sunkiai prisižadu daryti kažkokias lengvatas ir išlygas, nes privalome surinkti planuojamą biudžetą. Privalome neapleisti viešųjų erdvių, švietimo ar kultūros, kaimų bei miestelių poreikių. Su Savivaldybės tarybos nariais diskutuosime apie tai, kad šios lėšos, kurias galima gauti iš ES struktūrinių fondų, būtų panaudotos kuo tikslingiau ir prasmingiau. Džiaugiuosi, kad galiu pasikliauti gera komanda, stipria Savivaldybės administracija, darbščiais ir kvalifikuotais skyrių specialistais, manau, su jais kartu viską padarysim tinkamai.
– Paskutiniame šių metų Savivaldybės tarybos posėdyje informavote, kad rajono biudžeto pajamos renkamos sklandžiai, bet dėl to teko priimti ir nepopuliarių sprendimų, pavyzdžiui, viešai nuskambėjo nepasitenkinimas dėl išaugusio žemės mokesčio…
– Žemės mokestis nėra pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis. Rajone neturime stambaus verslo, vyrauja smulkūs verslai, bet jie dirba sėkmingai ir vykdo mokestinius įsipareigojimus, viršijame pajamų surinkimą iš verslo subjektų.
Skausmingiausiai Savivaldybę paveikė 2022 metų sprendimas, kai, skiriant kompensacijas už būstų šildymą, visoje šalyje nevertintas gyventojų turimas turtas. Išaugus kompensacijų gavėjų skaičiui, Savivaldybei prisidėjo per 1 mln. eurų išlaidų. Savivaldybių atžvilgiu šis sprendimas buvo neteisingas, teikėme savo pastabas, į kurias buvo sureaguota, todėl pavyko šias išlaidas suvaldyti. Paskutiniame posėdyje socialinei sričiai pridėjome 400 tūkst. eurų, bet tai ne milijonas. Mūsų pozicija tokia: turime padėti tiems, kurie iš tikrųjų vargsta, o ne turintiems turto, po kelis būstus.
Centrinės valdžios pozicija savivaldos atžvilgiu neretai nuliūdina. Pastaruosius trejetą metų iš valstybės keliams skiriamų lėšų suma lieka įšaldyta, nepakankamai gauname lėšų ir deleguotoms funkcijoms vykdyti, tad vis daugiau tenka prisidėti pačioms savivaldybėms.
– Kokie didžiausi kitų metų iššūkiai?
– Svarbiausia iškart po Naujųjų kuo atsakingiau sudėlioti biudžetą, nes, kaip minėjau, prasideda europiniai projektai, kuriuos įgyvendinant prireiks ir pačios Savivaldybės prisidėjimo, net iki 50-ties proc. atskiriems projektams. Pavyzdžiui, prie 3,5 mln. eurų europinių lėšų vandentvarkai privalėsime prisidėti tokia pačia suma. Vienas iš ambicingų kitų metų tikslų – perkelti Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro paslaugas į Revuonos gatvėje esantį Vaikų poliklinikos pastatą. Darbams gausime apie 400 tūkst. eurų europinę paramą, o projekto vertė – apie 1 mln. 400 tūkst. eurų, tad šiek tiek lėšų gali tekti ir pasiskolinti.
– Dėl to prireiks vieningo sutarimo Savivaldybės taryboje?
– Posėdžiuose, nepaisant ginčų, kuriuos žiūrovai girdi transliacijose, ir koalicijai, ir opozicijai priklausantys Tarybos nariai sutaria dėl pagrindinių dalykų, vienas iš jų – biudžetas. Savivaldoje priimant sprendimus reikia ryžto, šiek tiek įžvalgos, žinoma, dirbdami padarome ir klaidų. Manau, gyventojai mato mūsų darbą, nieko nepaslėpsim. O kritika turi būti argumentuota.
– Kokie sprendimai sunkiausi?
– Tie, kuriuos reikia pasirinkti teisingai, o požiūriai išsiskiria. Ginčijamės ne tik Taryboje, bet ir Kauno regione su kolegomis iš kitų savivaldybių. Vienas iš pavyzdžių – diskusijos dėl sveikatos funkcinės zonos, į kurią įeitų visos septynios savivaldybės, steigimo, sveikatos priežiūros paslaugų išgryninimo ES finansavimui gauti. Aptariant būsimus projektus, vieniems atrodo tikslingiau įsigyti daugiau medicininės įrangos, įsirengti po savivaldybes keliaujančias mobilias ambulatorijas bei kabinetus. Bet pasikalbėjus su rajono asmens sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų vadovais, aiškėja, jog turime nemažai vidinių rezervų, tik reikia aktyviau gyventojus raginti pasinaudoti prevencinėmis programomis, kviesti atvykti į sveikatos patikras. Juk pradėjus teikti nemokamo pavėžėjimo paslaugą, gydymo įstaigos yra lengviau pasiekiamos.
– Kokią pamoką išmokote po iniciatyvos „Skaidrinam“ paviešintų Tarybos narių „čekiukų“?
– Nėra malonu, kai dalykai taip traktuojami. Vietos savivaldos įstatymas Tarybos nariams numatė jų veikloje patirtų išlaidų, kanceliarinių pirkinių apmokėjimą, tai traktavome kaip atlygį politikams. Deja, nepaisant biurokratinės naštos, mes savo veiklos išlaidas privalėjome pateisinti be jokių išlygų tvarkydami „popieriukus“, nors, kita vertus, galimybės ką nors įsigyti, pavyzdžiui, kompiuterį darbui, buvo labai apribotos. Šioje kadencijoje ankstesnioji tvarka atšaukta, Tarybos nariams mokamas atlyginimas, kuris yra triskart didesnis. Todėl manantys, kad politinė sistema nieko nekainuoja, klysta.
– 2024 metais viešpataus iš pažiūros agresyvus Medinis Žaliasis Drakonas, ar tikite, kad jis atneš taiką pasauliui ir daugiau saugumo, santarvės mūsų krašto žmonėms?
– Taikos trokštame labiausiai, linkiu taikingo dangaus ir virš mūsų krašto, Lietuvos. Be taikos sunkiai įsivaizduojamas gyvenimas. Gyvename gerai, žmonės gražiai tvarko sodybas, gali leisti sau daugiau papramogauti, todėl nesuprantama, kodėl reikia kariauti ir griauti tai, kas iki šiol darbu sukurta.
Naujais metais mūsų krašto žmonėms noriu palinkėti neeikvoti savo energijos pavydui, pykčiui, labiau norėtųsi kultūringo ir konstruktyvaus bendravimo, pozityvaus požiūrio į tai, kas vyksta.
Esu atviras diskusijoms. Kviečiu susitikti su meru, Savivaldybės komanda, Tarybos nariais, galime pasitarti dėl įvairesnių bendravimo formų: atvykite patys, kvieskite mus, skambinkite ir rašykite. Neleiskite skauduliams kauptis, drąsiai nurodykite klaidas, juk tik atvirai kalbėdamiesi galime išspręsti problemas.
Bendravimas su žmonėmis – mero duona. Stengiuosi palaikyti ryšį su bendruomenėmis, nevengiu gilintis į nemalonias situacijas. Dirbu mėgstamą darbą, džiaugiuosi, kad sutinku labai daug puikių žmonių, bendraudami vienas kitą labiau praturtinam.
– Dėkoju už išsakytas mintis. Darbingų kitų metų!
Dalė Lazauskienė