Apie tai, kas rūpi…

Lapkričio 16-osios Birštono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyta 17 klausimų. Posėdis prasidėjo gyventojų atstovės pasisakymu „Birštoniečių tribūnoje“.

Pageidauja tiesioginio susisiekimo su Prienų PSPC
Kristina Talandienė kurorto neįgaliųjų, turinčių judėjimo problemų, vardu kreipėsi į politikus su prašymu tarpininkauti, kad 152 maršruto „Kautros“ autobusas užsuktų ir į stotelę prie Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro. Jos teigimu, sunkiai vaikštantiems birštoniečiams sugrįžti į Birštoną kainuoja daug pastangų: tenka įveikti kelis šimtus metrų iki perėjos netoli tilto ir paėjėti iki stotelės, kuri be jokios užuovėjos nuo vėjo bei kritulių.
Nors, pasak merės, pradinę reabilitaciją pradėjus teikti kurorto sanatorijose, birštoniečių, važiuojančių į Prienų ligoninę dėl procedūrų, sumažės, Savivaldybės administracija priėmė domėn gyventojų prašymą. Administracijos direktorė Jovita Tirvienė informavo apie pokalbius šia tema su „Kautros“ atstovais, kurie paprašyti įvertinti autobusų kursavimo grafikus, veiklos sąnaudas ir kainodarą bei atsakyti apie galimybes į maršrutą įtraukti dar vieną sustojimą.
Visgi, kaip buvo pastebėta, „Kautros“ maršrutas yra komercinis, keleivių pavėžėjimo sutartis šio maršruto autobusais sudaryta tarp trijų savivaldybių keleriems metams, todėl pakeitimus tektų iš naujo derinti. Anot Tarybos nario Vinco Valentino Revucko, galbūt būtų racionaliau tartis su kaimynine Prienų rajono savivaldybe dėl vietinio autobuso, kuris kursuoja į polikliniką ir Ivoniškio kapines, maršruto pratęsimo iki Birštono.

Stabdis – kadastro duomenų tikslinimas
Buvo išklausytas Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse reikalavimas dėl LR žemės reformos įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Jo esmė: žemės reforma Birštone turi būti baigta iki šių metų pabaigos, tačiau iki šiol nėra paskelbtas Administracijos direktoriaus įsakymas dėl grąžintinų sklypų.
Administracijos direktorė Jovita Tirvienė pakomentavo susidariusią situaciją. Jos teigimu, suformuoti 27 sklypai savininkams, dokumentai tvarkomi Nacionalinėje žemės tarnyboje, tačiau du sklypai patenka į miško paskirties žemę, todėl būtina, kad Valstybinių miškų urėdija pakeistų kadastro duomenis, tik tuomet jie galės būti perduoti savininkams.

Pristatyta Birštono TIC veiklos ataskaita
Išklausyta ir patvirtinta Birštono turizmo informacijos centro direktorės Rūtos Kapačinskaitės 2022 metų veiklos ataskaita. Direktorė trumpai pristatė, kokiais būdais populiarinamas Birštonas, jo ištekliai, papasakojo apie prioritetines ir stebimas turizmo rinkas. Pasak jos, didžiąją dalį turistų Birštone sudaro Lietuvos gyventojai. Iš užsienio turistų dažniausiai kurorte lankėsi Latvijos, Vokietijos, Izraelio ir Lenkijos gyventojai. Tarp jų lyderiauja izraeliečiai, kurie atvyksta gydytis į sanatorijas ir vidutiniškai kurorte praleidžia 11 parų.
Pasak R.Kapačinskaitės, reklamuojant Birštoną, taikantis į atskirus turizmo segmentus, naudojamos įvairios rinkodaros priemonės, tikslingai skleidžiama informacija apie sporto, sveikatos, pramogų, svetingumo paslaugų bei infrastruktūros plėtros naujoves.

Atliekų tvarkymo prievolės ir planai
Bene ilgiausiai posėdyje aptarinėtas pateiktas tvirtinti Birštono savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planas. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus A.Reipo teigimu, šis planas apima ir prievoles, ir prevencines priemones. Šiuo laikotarpiu ARATC didžiausią dėmesį skirs tam, kad kuo daugiau atliekų būtų pakartotinai naudojamos ir perdirbamos. Bus siekiama iki 2027 m. sumažinti maisto-virtuvės, žaliųjų, tekstilės, higienos priemonių atliekų susidarymą.
Birštono savivaldybei keliamas uždavinys surinkti iki 80 proc. komunalinių atliekų, šiuo metu Savivaldybė pagal rūšiavimo apimtis antra Lietuvoje (išrūšiuojama 63 proc. surenkamų atliekų).
Anot A.Reipo, atliekų surinkimo situacija Birštono savivaldybėje pagerėjo pasikeitus atliekų vežėjui. Įmonėms išdalinus rūšiavimo konteinerius, sumažėjo mišrių atliekų kiekiai.
Reaguodamas į Tarybos narių pateiktus konkrečius pavyzdžius ir pastabas, ARATC direktorius akcentavo, kad sistema grįsta ne pasitikėjimu, o kontrole. Todėl, jo teigimu, iš individualių namų atvežtos išrūšiuotos statybinės ir bendrosios atliekos centre dar kartą išrūšiuojamos, atskiriamos degios, mineralinės medžiagos, o likutis šalinamas sąvartyne.
Aptartas ir nesenas atvejis, kuomet birštoniečiai skundėsi, kad konteineriai iš privačių valdų nebuvo išvežti, tąkart jie gavo pranešimus apie gresiančias baudas dėl netinkamo rūšiavimo. Tarybos narys Darius Šeškevičius klausė, ar šios baudos turi teisinį pagrindą. A.Reipas tvirtino, kad prieš išpilant rūšiavimo konteineriai yra patikrinami, o juose radus žaliųjų ar mišrių atliekų, neišvežami.
Surašyti aktai, nuotraukos, kuriose užfiksuoti rūšiavimo pažeidimai, teikiami savivaldybių administracijoms, jose dirbantys viešosios tvarkos pareigūnai turi teisę skirti baudas.
ARATC direktoriaus teigimu, svarstoma galimybė ateityje didinti vietinę rinkliavą už neišrūšiuotas atliekas, nors tai ir padidins jų sutvarkymo kaštus, bet bus sukurta teisingesnė sistema. Tiems, kurie skundėsi, kad plastikas ir pakuotės netelpa į turimą konteinerį, direktorius patarė susitarti dėl antro konteinerio pastatymo.
Helmanas Lik teiravosi, kokiu atstumu nuo gatvės rūšiavimo konteineriai gali būti palikti stovėti nuolat, kad sistema nenuskaitytų tuščių konteinerių. Anot A.Reipo, tomis dienomis, kai atliekos nesurenkamos, šalia gatvės konteineriai negali būti laikomi (nuo važiuojamosios kelio dalies jie turi būti nutolę bent 7 metrus), nes nepuošia miesto, kita vertus, jais gali pasinaudoti ir pašaliniai žmonės.
Direktorius taipogi atsakė į klausimus dėl maisto atliekų kompostavimo, dėl rūšiuotų atliekų iš verslo įmonių surinkimo periodiškumo.
Posėdyje priimti ir kiti sprendimai gyventojams, jų grupėms, įmonėms svarbiais klausimais.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos