Istorijų pasakojimas kaip mokymo priemonė: ką verta žinoti?

Istorijų pasakojimas prasidėjo kartu su senovės civilizacijomis – istorijos buvo neatsiejama žmonių kultūros dalis, suteikianti galimybę dalintis faktais, mitologija, religiniais įsitikinimais ar asmenine patirtimi. Be pramoginės vertės istorijų pasakojimas taip pat pasirodė esąs galinga mokymo priemonė, tinkanti įvairaus amžiaus grupėms. Pedagogai jau seniai pripažino didžiulę naudą, kurią mokymosi procesui suteikia pasakojimas.

Nesvarbu, ar jūsų vaikai dar tik ruošiasi keliauti į mokyklą ar patys mokotės universitete ar kitoje švietimo aplinkoje, pasakojimas yra ypatingas mokymo metodas, kuris:

• atveria žinių pasaulį;

• skatina kritinį mąstymą;

• ugdo kūrybiškumą;

• ugdo besimokančiųjų empatiją.

Taigi pakalbėkime, kaip istorijų pasakojimas gali padėti mokantis naujų dalykų ir pakeisti mokinių edukacinę patirtį.

Sunku prisiminti naują informaciją?

Pirmiausia, pasakojimas mus įtraukia emociniu lygmeniu, todėl sudėtingos ir abstrakčios sąvokos studentams tampa prieinamesnės. Į savo mokymą įtraukdami pasakojimus, pavyzdžius ir veikėjus, pedagogai gali lengviau sudominti besimokančiuosius, todėl temos tampa įsimintinesnės ir malonesnės. Užuot pasyviai įsisavinę faktus, mokiniai tampa aktyviais istorijos dalyviais, siejančiais savo patirtį ir emocijas. Paprastai šis ryšys skatina jų smalsumą, norą gilintis į temą.

Kaip istorijų pasakojimas skatina kritinį mąstymą?

Mokiniams besiklausant istorijos gali tekti išanalizuoti situacijas, numatyti rezultatus ir įvertinti veikėjų veiksmus – būtent taip pasakojimas skatina kritinį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius. Etinių ir moralinių dilemų įtraukimas į pasakojimą mokiniams suteikia galimybę tyrinėti įvairius scenarijus ir formuoti savo nuomonę. Be to, istorijose dažnai kyla konfliktų ar iššūkių, kuriems reikia kūrybiškų sprendimų – tai skatina mokinius plėsti savo mąstymo ribas.

Kaip dar galite ugdyti savo kūrybiškumą?

Be abejonės, istorijų pasakojimas ugdo tiek pasakotojo, tiek klausytojo kūrybiškumą. Visgi šiandien, susidūrus su begaliniu informacijos srautu, kūrybiškumas vis blėsta, todėl ypač svarbu skaityti knygas, kuriose perskaitytos istorijos skatintų mąstyti ir lavintų vaizduotę. Kūrybiškumo skatinimas leidžia mokiniams ir studentams tyrinėti savo kūrybinį potencialą ir tobulėti mokymosi procese.

Ką dar verta žinoti?

Be kritinio mąstymo ir kūrybiškumo ugdymo istorijų pasakojimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį ugdant empatiją, socialinius ir emocinius įgūdžius. Skirtingas patirtis turintys pasakojimų veikėjai leidžia plėsti supratimą apie mus supantį pasaulį, moralę ir socialines problemas, taip pat skatina savirefleksiją ir ugdo emocinį intelektą.

Kokios istorijos gali padėti įsisavinti akademines žinias ir pagerinti besimokančiųjų supratimą?

Susipažinę su istorijų pasakojimo nauda mokymosi procese, galime pažvelgti į keletą pavyzdžių, kaip mokymosi informaciją pateikti patrauklesne forma.

1. Per istorijos pamoką mokytoja pasakoja apie reikšmingą istorinį įvykį, pavyzdžiui, Prancūzijos revoliuciją. Ji savo pasakojimu skatina mokinius įsivaizduoti 1789 metų Prancūziją per išgalvotų personažų, kurie dalyvavo svarbiausiose įvykiuose, patirtis. Per šį pasakojimą mokiniai gali giliau suvokti istorinį kontekstą, dalyvaujančių asmenų motyvus ir jų veiksmų pasekmes.

2. Mokytoja pasakoja istorijas apie įvairias kultūras, pabrėždama jų skirtingas tradicijas, tikėjimus ir papročius. Per šiuos pasakojimus mokiniai vertina skirtingas kultūras, sužino apie jų panašumus ir skirtumus. Tai skatina pagarbą, empatiją ir plečia suvokimą apie pasaulį.

3. Mokytoja pasakoja istoriją, kurioje dominuoja gramatikos taisyklės arba pristatomas naujas žodynas. Įtraukdami pasakojimo elementus, žodžių žaismą ir dialogus mokiniai įsitraukia į kalbos vartojimą, todėl kalbos mokymasis tampa malonesnis ir įtraukiantis.

Visi šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip pasakojimą galima pritaikyti ugdymo tikslams. Išnaudodami pasakojimų galią pedagogai gali pagerinti mokinių supratimą, kritinio mąstymo įgūdžius, empatiją ir įsitraukimą į mokymosi procesą.

Pasakokite istorijas ir mokykitės

Taigi pasakojimas yra mokymo priemonė, kurią verta žinoti ir kuri padės lengviau įsisavinti naują informaciją, ugdyti kritinį mąstymą ir kūrybiškumą bei ugdyti empatiją. Nuo ankstyvojo ugdymo iki aukštųjų mokyklų – pedagogai vis dažniau naudoja pasakojimo metodus, kad sukurtų dinamišką ir patrauklią mokymosi aplinką.