„LELY“ klubo nariai kompanijos jubiliejų šventė Krūvelių ūkyje

M. Krūvelis susitikimo dalyvius pakvietė apžiūrėti neseniai pastatytą, pilnai automatizuotą fermą.

Rugsėjo 21 dieną Pajiesio kaimo ūkininkų Krūvelių gyvulininkystės ūkyje vyko neeilinis AB „Lytagra“ LELY klubo narių susitikimas, skirtas šios kompanijos 75-mečiui. Į metinę šventę susirinko pažangių pieno ūkių savininkai, gamyboje įdiegę „LELY“ automatizuotas fermų sistemas, ir nemažai svečių. Susitikimas pirmiausia buvo naudingas ūkininkams, kurie turėjo progą pasidalinti robotizuoto ūkio valdymo privalumais, gauti įžvalgų ir rekomendacijų, sprendžiant iškylančius klausimus. Renginio metu apžvelgta kompanijos „LELY“, savo istoriją skaičiuojančios nuo 1948 metų, veikla,

AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas A. Balsys dėkoja ūkininkei S. Krūvelienei už galimybę LELY klubo renginį organizuoti jos ūkyje.

kurioje didelis dėmesys yra skiriamas investicijoms į mokslinius tyrinėjimus ir išradimus gyvulininkystės srityje. Geriausiems Lietuvos ūkiams bei žemės ūkio bendrovėms įteikti apdovanojimai už praėjusių metų rezultatus, didžiausius primilžius, dirbant su „LELY“ robotais. Bendravimas tęsėsi prie vaišių stalų, klausantis gyvos muzikos.
AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys pasidžiaugė, kad šis svarbus metų renginys organizuotas Prienų rajone, gilias ūkininkavimo tradicijas turinčiame Saulenos Krūvelienės ūkyje, kurias tęsia jau trečia šeimos karta. Šiuo metu ūkio ateitis – Saulenos vaikaičio Martyno Krūvelio rankose. Tai, pasak A.Balsio, įrodo, kad, nepaisant įvairių sunkumų, žemės ūkis, gyvulininkystė išsilavinusiam jaunimui nėra našta ir

„Lytagros“ komercijos direktorius R. Norvilas įteikė dovaną Lely klubo nariui M. Krūveliui.

nesuteikia nepatogumų, juolab kad mokslo pažanga, skaitmenizavimas šiandien atveria galimybių dirbti moderniau ir našiau. Ta aplinkybė, kad „Lytagra“ LELY klubui priklauso tiek daug ūkininkų, kurie pasitiki naujovėmis, anot A.Balsio, įpareigoja bendrovę ir toliau ieškoti ūkininkams palankių sprendimų.
Renginio dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti modernią, prieš nepilnus dvejus metus Krūvelių ūkyje pastatytą karvidę, kurioje pagrindinius darbus nudirba „LELY“ robotai. Erdvi, per 110 karvių ferma pilnai robotizuota; joje įrengtos dvi melžimo sistemos „Astronaut A5“, automatinė pašarų ruošimo ir šėrimo sistema „Vektor“, mėšlo šalinimo robotas „Discovery Collector“. Prisėdęs prie kompiuterio ūkininkas vienos bandos valdymo programos dėka gauna reikalingas ataskaitas, todėl gali sekti kiekvienos karvės judėjimą, sveikatos ir produktyvumo rodiklius.

„LELY“ šventėje apsilankiusios Gyvulių produktyvumo tarnybos Dzūkijos skyriaus vadovė Lina Kriukelienė, GPT Padalinio veiklos vadovė Guoda Kirvelaitė, GPT asistentė Irmutė Palionienė turėjo progą padėkoti ūkio perėmėjui Martynui Krūveliui už tai, kad naudojasi tarnybos specialistų paslaugomis.
L.Kriukelienės teigimu, Saulenos Pranės Krūvelienės ūkyje gyvūnų produktyvumo tyrimai vykdomi jau daugelį metų. Krūvelių ūkyje kontroliuojama 111 juodmargių veislės karvių. Karvės sėklinamos seksuota sperma. Visos gimusios telyčaitės paliekamos savo bandos pakaitai. Šiuo metu laikomos 95 Holšteinų, Vokietijos juodmargių, Olandijos juodmargių veislių telyčaitės. Ūkio metinis produktyvumas – 9905 kg.
Ūkininkai glaudžiai bendradarbiauja su UAB „Pieno tyrimai“ ir yra patenkinti tyrimų asistentės Irmutės Palionienės darbu. Naudojasi visomis mūsų vykdomomis programomis.

Jaunasis ūkininkas Martynas Krūvelis pasakojo, kad vienas iš šios fermos privalumų – laisvas gyvulių judėjimas. Karvės nevaromos savanoriškai ateina į robotą pasimelžti, tyliai dirbanti įranga joms nesukelia streso. Automatinis pašarų dalytuvas užtikrina, kad karvėms nuolat ir laiku būtų tiekiamas subalansuotas pašaras, šėrimo sistema pagal nustatytą programą paruošia skirtingus racionus kelioms karvių grupėms, pristumia pašarą arčiau. Dar vienas robotas surenka mėšlą siurblio principu. Fermoje įrengta šiuolaikiška vėdinimo sistema, automatinės langų žaliuzės, saugančios gyvulius nuo kaitrios saulės. Tokiomis komfortiškomis sąlygomis laikomos karvės yra daug ramesnės, palankus mikroklimatas daro įtaką ir jų sveikatingumui, reprodukcinėms savybėms bei primilžiams.
Ūkininko teigimu, fermos automatizavimas pasiteisino, nes robotai pakeitė sunkų rankų darbą. Juos įdiegus, sumažėjo ir energetinės sąnaudos, ir aplinkos tarša technikos išmetamu CO2. M.Krūvelis neslėpė, kad šiam pasirinkimui turėjo įtakos ir glaudūs ryšiai su „Lytagra“ specialistais, juk šios bendrovės parduotos įrangos servisas įsikūręs vos už pusės valandos kelio nuo ūkio, todėl aptarnavimo specialistai visuomet pasiekiami, ir gamyboje iškylantys nesklandumai sprendžiami operatyviai, bendradarbiaujant.
Martynas neslėpė, kad pradžioje buvo įvairių nuogąstavimų, pavyzdžiui, kaip mėšlo šalinimo robotas veiks žiemos sąlygomis, bet, anot jo, fermoje laikantis pliusinei temperatūrai, įranga dirbo be nesklandumų, nors su „Lytagros“ darbuotojais turėjo parengę ir alternatyvų planą. Pastabesni lankytojai fermoje pastebėjo ir vieną patobulinimą – ne pagal paskirtį panaudotą pieno aušintuvą, kuriame melasa atskiedžiama vandeniu, geriau išmaišoma ir lengviau pumpuojama į pašarų dalinimo robotą. Melasa tolygiai padengia pašarą, todėl nepasitaiko šėrimo raciono paklaidų. Ši praktika gali praversti ir kitiems ūkininkams.
Nors Martynas – ne žemės ūkio specialistas, o diplomuotas architektas, jo močiutė S.Krūvelienė džiaugiasi, kad jos kartu su vyru Alfonsu sukurtas ir išpuoselėtas ūkis liko šeimos rankose. Toks apsisprendimas buvo priimtas iškart po vyro mirties, kuomet ūkininkei į pagalbą atskubėjo sūnus medikas Artūras ir vaikaitis Martynas. Trijų kartų šeimos nariai ir šiandien prireikus ūkyje vienas kitą pavaduoja, dalinasi sumanymais, ir toks sutarimas ir palaikymas skatina siekti geriausių rezultatų. Ūkio ateitis siejama su Martyno vardu, pasak močiutės, jam pakanka ryžto, drąsos ir užsispyrimo prisiimti tokią atsakomybę. Pasitikėjimą kelia ir jo žingeidumas, noras siekti žinių ir imlumas naujovėms.
M.Krūvelis pasakojo, kad mintis statyti automatizuotą fermą jam kirbėjo kelerius metus, nes prieš kelis dešimtmečius senelių statytas tvartas jau neatitiko šiandienos poreikių, gyvuliams tapo per ankštas, imlus darbo jėgai ir energetiniams ištekliams. Naujas galimybes lydėjo ir nemaži iššūkiai: rūpinantis modernios fermos statyba bei įrengimu, jaunam ūkininkui labai pravertė įgytos profesinės žinios.
Ūkio prisiimti įsipareigojimai pagal ES programas bei kreditai nepakerpa svajonėms sparnų ir neuždaro kelių fermos plėtrai (naujose karvidėse gali būti laikoma iki 200 karvių). Senasis tvartas, kuriame buvo padėti Krūvelių gyvulininkystės ūkio pagrindai, tebestovi, jame laikomos pačių užsiaugintos holšteinizuotos juodmargės telyčios, kurios pagausins pieninę bandą.
S.Krūvelienė svarsto, kad galbūt jau netolimoje ateityje ūkyje bus plačiau panaudojami agrodronai: jie ne tik žvalgys ūkio pasėlius, bet ir tręš laukus. Tiesa, Žemės ūkio ministerija teigia kol kas neturinti galimybių remti bepiločių orlaivių naudojimą žemės ūkyje. Dėl to, anot S.Krūvelienės, kuri pagal profesiją yra teisininkė, ministerija sulaukia teisingos žemdirbių kritikos dėl nepakankamo dėmesio inovacijoms ir vėlavimo tobulinti teisinę bazę.
Į aštuntą dešimtį įkopusi Saulena Krūvelienė jaučiasi rami, patikėdama vaikaičiui didelių užmojų ir energijos reikalaujančius darbus, o pati sau, pasak jos, pasilieka rūpestį suformuoti tvarkingą fermos aplinką pagal moterišką grožio ir estetikos supratimą, kuris gražiausiais želdiniais ir gėlynais atsiskleidžia ir netoliese fermos esančių šeimos namų kieme.
Taigi neatsitiktinai Krūvelių gyvulininkystės ūkis buvo pasirinktas AB „Lytagra“ LELY klubo narių susitikimui: jame dera ir lietuviška meilė gimtajai žemei, šeimos tradicijoms, ir supratimas, kad be novatoriško požiūrio šiandien neįmanoma pienininkystės plėtra ir žemės ūkio gyvybingumas.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos