…tapo artimesnė ir labiau suprantama

„Anties sodo“ bendruomenės pirmininkė J.Jurkevičienė renginio dalyvius pakvietė į žydiškų patiekalų edukaciją kavinėje „Vėlyvė“.

Roš ha Šanos šventės – žydų Naujųjų 5784 metų – išvakarėse Prienų miesto „Anties sodo“ bendruomenės nariai netradiciškai paminėjo Prienų žydų sinagogos 120-ąsias metines, pakviesdami susiburti prie Vytauto g. 25-ojo namo, atminimo akmens su įrašu, liudijančiu, kad 1903–1941 metais šioje vietoje veikė žydų maldos namai.
Šis ženklas prieš dvejus metus buvo pastatytas aktyvių bendruomenės narių, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo, Geros valios fondo bei Prienų rajono savivaldybės iniciatyva. Paminėdami šioje miesto

Prienų žydų sinagogos 120-ųjų metinių paminėjimą „Anties sodo“ bendruomenės nariai ir svečiai pradėjo prie Vytauto g. 25 namo, kuriame veikė žydų maldos namai.

dalyje nuo XVIII a. veikusią medinę ir vėlesnę mūrinę sinagogas, renginio organizatoriai ir svečiai prie pastato pasodino krokus, kurių žiedai budins pavasarį ir žadins gyvenimo viltį.
Po to visi patraukė į kavinę „Vėlyvė“, kur dalyvavo kulinarinio paveldo edukacijoje, mokėsi gaminti populiarius žydiškus patiekalus, išgirdo vienos prieškario nuotraukos mįslės atomazgą ir detektyvo vertą Prienų žydų Milšteinų šeimos istoriją. Šiai šeimai tarpukariu priklausė prabangus restoranas, kurio raudono mūro pastatas išliko iki mūsų dienų, šiuo metu jame veikia kavinė „Vėlyvė“. Būtent jos savininkė Onutė

Kavinės „Vėlyvė“ šeimininkė O.Pinkevičienė.

Pinkevičienė svetingai suteikė patalpas edukacijai, virtuvėje pagelbėjo patarimais, parodė senojo paveldo likučius – buvusį patalpų išplanavimą, originalią mūrinę arką.
„Anties sodo“ bendruomenės renginys, surengtas pagal Prienų rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Daugiau tolerancijos ir atminties“, draugėn subūrė bendruomenės narius, jos pagalbininkus ir rėmėjus; žmones, gyvenančius buvusios žydų sinagogos ir mokyklos pastatuose bei kaimynystėje; kraštiečius, praleidusius savo vaikystę Vytauto gatvėje; taipogi žydų istorija besidominčius prieniečius. Renginyje dalyvavo Savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Kultūros ir turizmo skyriaus specialistai.

Kulinarinę edukaciją vedė Lietuvos žydų bendruomenės projektų vadovė D.Rukaitė.

Viešnios iš Vilniaus – Lietuvos žydų bendruomenės projektų vadovė, pirmosios beigelių krautuvėlės Vilniuje įkūrėja Dovilė Rukaitė ir komunikacijos vadovė Kotryna Zeiter – šią pakankamai skirtingą publiką kaip mat įtraukė į maisto gamybą, pamokė, kaip keliais būdais iš pakildintos mielinės tešlos suformuoti žydiškus riestainius – beigelius. Kol viena grupė riestainius plikino verdančiame vandenyje, barstė įvairiomis sėklomis, svogūnais ir kepė orkaitėje, kita grupė ruošė litvakišką foršmaką – kapotą silkės, virtų kiaušinių, svogūnų ir obuolių užkandį. Šis kapotinis (užtepėlė) buvo ragautas su beigeliais ir maca (žydiška duona), ruošti suvožtiniai su „Filadelfijos“ sūriu, lašiša, pomidoru ir salotomis, drauge laužta apvalaus pyrago pynutė chala, simbolizuojanti nuolat besisukantį, amžinybę menantį gyvenimo ratą.

J.Leonavičienė-Paplauskaitė ne tik gamino beigelius, bet ir supažindino su žydų Milšteinų šeimos likimu.

Dovilė pasakojo, kad pabėgę nuo negandų Europoje ir saugų prieglobstį Amerikoje suradę žydų tautybės žmonės beigelius pradėjo kepti Bronkso ir Manheteno rūsiuose, taip išspręsdami nebrangaus ir prieinamo košerinio maisto problemą. Prieniečių išbandytas meniu buvo būdingas niujorkietiškiems vakarėliams. Chala buvo užgeriama raudonu vynu, susidaužiant taures buvo linkima „Už gyvenimą!“
Pasak „Anties sodo“ bendruomenės pirmininkės Joalitos Jurkevičienės, toks ir buvo renginio tikslas – iš pirmų lūpų išgirsti žydiškų patiekalų gamybos subtilybes, per maisto ruošimą ir ragavimą pajusti tarpusavio bendrystę, istorinės atminties vardan prisiliesti prie buvusios gausios (iki Antrojo pasaulinio karo 40 proc. miesto gyventojų sudarė žydai) Prienų žydų bendruomenės kultūros.

Žydų virtuvės populiarūs patiekalai: beigeliai, foršmakas, humusas ir chala. Renginio dalyviai juos pasigamino edukacijos metu.

Vakaro „desertui“ buvo palikti istorijos detektyvai. „Vėlyvės“ šeimininkė O.Pinkevičienė parodė senojo Milšteinų restorano patalpų išplanavimą, išlikusią originalią mūrinę arką. O prienietė Janina Leonavičienė-Paplauskaitė, su detektyvo užsidegimu besidominti žydų istorija ir genealogija, papasakojo, kaip išlikę dokumentai atspindi Prienų žydų gyvenimą, kuo yra išskirtinės Prienų sinagogoje surašytos metrikos. Jos pasakojimas apie tai, kaip pavyko išnarplioti Chaimo Ruvino Milšteino, jo žmonos Roche Gitel Milšteinienės bei jų dukros Chaia – Cvijos Milšteinaitės likimo mįslę, rodo, kad gyvenime tikrai būna palaimintų, tik iš pirmo žvilgsnio atsitiktinių, susitikimų. Vienas iš jų prieš metus įvyko būtent „Vėlyvėje“, kurioje apsilankė savo šaknų ieškantys Milšteinų palikuonys. Šią įdomią istoriją praėjusiais metais spausdinome „Gyvenimo“ laikraštyje, visą istoriją skaitykite laikraščio elektroninėje svetainėje (https://www.gyvenimas.eu/2022/09/27/nuotraukos-su-uzrasu-galia/).“
„Anties sodo“ bendruomenės organizuoto renginio dėka mūsų kartai iki tol buvusi tolima žydų kultūra tapo daug artimesnė ir labiau suprantama.
Dalė Lazauskienė