Inovacijos gynybos pramonėje – kokie Lietuvos pajėgumai?

Stebint karo eigą Ukrainoje, akivaizdu, kad naujausių technologijų panaudojimas ukrainiečiams suteikia strateginio pranašumo. Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, gynyba ir saugumas pirmiausia pagrįsti NATO atgrasymo ir valios demonstravimo politika, tačiau natūraliai kyla klausimų, koks mūsų šalies gynybinis potencialas, kokį vaidmenį jame vaidina inovacijos, kokios pozicijos valstybė laikosi pažangių technologijų vystymo klausimu, kaip verslas reaguoja į išaugusį gynybos poreikį visame pasaulyje?

Vienas iš prioritetų – investicijos į saugumą
Šiuos ir kitus klausimus Birštone surengtoje diskusijoje „Kaip inovacijos gynyboje užtikrins mūsų saugumą?“ aptarė Krašto apsaugos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) ir RSI Europe įmonės atstovai. Jų vertinimai pozityvūs: Lietuva turi ir gerų idėjų, pritaikomų gynybos srityje, ir naujus produktus kuriančių įmonių. Taipogi sudarytos sąlygos startuoliams šias technologijas išbandyti bei tobulinti, yra ir finansinių instrumentų, kurie leidžia išvystyti idėjas iki konkretaus verslo.
Krašto apsaugos viceministrės Gretos Monikos Tučkutės teigimu, karas Ukrainoje patvirtina, kad konvencinė ginkluotė gali būti sėkmingai naudojama kartu su gynybos pramonės inovacijomis. Ukrainiečiai karo lauke demonstruoja pranašumą ten, kur sugeba laiku ir tikslingai šias inovacijas panaudoti. Kita vertus, pastebėjo viceministrė, karo sąlygos ir yra ta terpė, kurioje galima išbandyti naujų technologijų veiksmingumą.
Viceministrė įsitikinusi, kad inovacijos gynybos pramonėje yra būtinos, jos padeda užtikrinti efektyvią krašto apsaugą ir saugumą. Ji patvirtino, kad Krašto apsaugos ministerija kartu su kariuomene išbando naujoves, bendradarbiauja su šalies įmonėmis, vystant įvairius sprendimus, pradedant optika, lazeriais, pluoštinėmis medžiagomis, detonavimo sistemomis ir kt. Dar daugiau: ministerija kasmet suteikia po 400 tūkst. eurų inovatyviems sprendimams vystyti, taipogi sudaro sąlygas testuoti produkciją poligonuose ir karinėse teritorijose. G.M.Tučkutė paminėjo, jog šį rugsėjį Kyviškių aerodrome nebe pirmą kartą bus organizuojama dronų diena, kurios tikslas suvesti Lietuvoje esančius dronų, jų komponentų gamintojus, kad tarp jų užsimegztų dalykinis bendradarbiavimas. Kaip yra viešai sakęs krašto apsaugos ministras A.Anušauskas, ministerija neatmeta galimybės papildyti Lietuvos kariuomenės arsenalą didesniu skaičiumi bepiločių orlaivių. Sąlygos mūsų šalyje gaminti įvairių modifikacijų dronus (žvalgybinius, kovinius, orlaivio skrydžius imituojančias kamikadzes ir kt.) yra didelės, tačiau tam reikalingos nemažos investicijos, gamintojų bendradarbiavimas.

Bendradarbiavimas atveria kelius naujoms idėjoms
Todėl, pasak viceministrės G.M.Tučkutės, kompleksinis požiūris į gynybos pramonę yra labai svarbus, geresnio rezultato vardan reikalingas kelių sektorių įsitraukimas: valstybinio sektoriaus, kuris žino gynybos ir inovacijų poreikį; privataus ar viešojo sektoriaus, kuris vysto produktą, bei akademinės ir mokslininkų bendruomenės, kuri sukuria idėjas. Suaktyvėjęs Krašto apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, pramonės šakų, privataus verslo bendradarbiavimas paskatina įmones diversifikuoti savo gamybą, prisitaikyti gaminti produktus, skirtus civiliniam gyvenimui ir karo metui, kurti pasauliniu mastu konkurencingus sprendimus.
Įmonė RSI Europe – vienas iš šiemet Lietuvoje veiklą pradėjusių startuolių – yra puikus to pavyzdys. Įmonės produkto vystymo komandos vadovas Algirdas Ambrasas pasakojo, kad nuotolinę sprogmenų inicijavimo sistemą bičiulių grupė sukūrė, siekdama padėti Ukrainos kariuomenei, tačiau ši nauja technologija prisidės ir prie Lietuvos kariuomenės sustiprinimo. Ši sistema sėkmingai išbandyta realiomis karo sąlygomis Ukrainoje, gauta daugiau žinių ir pastabų apie jos veikimą. Svarbu tai, kad įmonė galėjo testuoti gaminamą sistemą „RISE-1“ kartu su Lietuvos kariuomenės specialistais bei ją patobulinti. Sistema nuotoliniu būdu gali susprogdinti užtaisus iki 25 km, o kartotuvo pagalba šis atstumas pailginamas.
Pasak krašto apsaugos viceministrės, šių metų pavasarį patvirtinus naująją tvarką, Lietuvos mokslo institucijoms ir gynybos pramonės įmonėms atsivėrė galimybės testuoti savo kuriamus gynybos produktus kartu su Lietuvos kariuomenės specialistais. Be to, siekiama priimti Gynybos įstatymą, kuris labai aiškiai reglamentuotų gynybos pramonės vietą krašto apsaugos sistemoje ir valstybės sąrangoje. Tikimasi, kad kitų metų pavasarį šis įstatymo projektas pasieks LR Seimą.
Šiuos pokyčius, naujas galimybes atvėrė tai, kad gynybos pramonė nebėra aršiai demonizuojama kaip anksčiau. Akceleruoti idėjas, vystyti produktų kūrimą padeda Europos gynybos fondas, NATO inovacijų fondas (NIF), Gynybos inovacijų akceleratorius Šiaurės Atlanto regionui DIANA. NIF fondo veikloje Lietuvai atstovauja INVEGA, fondo investicijos skiriamos dvigubos paskirties produktų arba technologijų kūrimui NATO nustatytose proveržio technologijų srityse. Į informacinių technologijų, kibernetinių projektų vystymą nemažai investuoja ir privatus sektorius. Krašto apsaugos viceministrės G.M.Tučkutės manymu, Lietuvoje jau nemažai padaryta gynybos inovacijų vystymo klausimu, teikiama institucinė ir finansinė pagalba.
– Man atrodo, kad sparčiai žengiame pirmyn. Ar galima padaryti daugiau? Žinoma, – sako viceministrė. – Galima sustiprinti santykius su bankais, pagerinti bankinių paskolų teikimo sąlygas inovacijų atėjimui, nes iki šiol bankai į šią sritį žvelgia įtariai.
Tapo NATO inovacijų vystymo sistemos dalimi
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina teigia, jog svarbūs ne tik bendri susitarimai bei finansiniai instrumentai, bet ir Lietuvos įtinklinimas Europos mastu. Todėl planuojamos verslo misijos į NATO pirkimų agentūras, Lietuvoje veikia šeši NATO DIANA akceleravimo ir testavimo centrai, finansuojami Aljanso šalių, jie dirba biotechologijų, dirbtinio intelekto, žaliųjų technologijų, duomenų mokslo, kosmoso, kibernetinio saugumo ir kitose proveržio srityse. Viceministrė pasidžiaugė, kad šiuos darbus pavyko atlikti per pastaruosius metus.
– Turime per 60 įmonių, dirbančių minėtose srityse, tačiau jų galėtų būti dvigubai daugiau, – pastebėjo viceministrė. Anot jos, kai kurios įmonės gamina dvigubos paskirties prekes, pritaikomas ir taikos, ir karo atveju. Viena iš įmonių laimėjo europinį finansavimą savo technologijų pritaikymui karinėse struktūrose.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė patvirtino, kad nemažai inovacijų iš civilinio pasaulio perima gynybos pramonė. Vieni iš pavyzdžių – civiliniai dronai su didelės raiškos regėjimo galia panaudojami žvalgybos operacijose, dirbtinio intelekto algoritmai adaptuojami taktiliniams sprendimams, informacinių technologijų žinios pritaikomos kibernetinio karo atakoms užkardyti ir pan.

Kibernetiniai pavojai kelia iššūkių šalies saugumui
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Liudas Ališauskas konstatuoja, kad karas Ukrainoje vienas iš pirmųjų, kuriame taip plačiai panaudojamos naujausios technologijos, o kinetinės atakos derinamos su kibernetinėmis. Jis teigia, kad ten, kur taikoma skaitmenizacija, atsiveria neribotos galimybės kibernetinių atakų organizatoriams, sulig technologijų tobulėjimu nuolat randasi naujų grėsmių. Nes, anot jo, priešas pasitelkia genealius protus šnipinėjimo, neteisėto informacijos rinkimo ir kitais tikslais. Inicijuojamos vis naujos atakos, siekiama surasti saugumo spragų, sutrikdyti bankų, ryšių, vandentvarkos, elektros, kelių ir geležinkelio transporto, kitų strategiškai svarbių įmonių veiklą, kitaip tariant – paralyžiuoti visą šalies, į kurią nusitaikė, viešąjį gyvenimą. Todėl L.Ališausko teigimu, inovacijos kibernetinio saugumo specialistams gali padėti užkardyti elektroninėje erdvėje egzistuojančius pavojus, o juos kelia ne tik kaimyninės šalies agresorės programišiai, bet ir tolimosios Kinijos internetinė kariauna.
– Galima paveikti šalį ir laimėti karą be kovos, vien sėdint prie kompiuterio, – perspėjo NKSC vadovas L.Ališauskas, pridurdamas, kad Lietuvos atsparumas tokioms grėsmėms pakankamai geras. Bet, anot jo, bandymai įsilaužti į šalies struktūras vyksta kasdien, todėl nuolat reikia ieškoti naujų technologinių sprendimų, kaip aptikti nežinomus įsilaužimo įrankius, laiku reaguoti ir perimti vis naujas kibernetines „raketas“.
Krašto apsaugos viceministrės G.M.Tučkutės teigimu, tik po 2007 metų kibernetinio incidento, kuomet buvo sutrikdyti Estijos infrastruktūros tinklai, ES ir NATO pradėjo šiuos įvykius reglamentuoti ir kibernetinę erdvę įvardino mūšio lauku, kuriame gali vykti karas. Tiesa, anot jos, susiduriama su atribucijos problema, nes kibernetinių atakų vykdytojai daugeliu atvejų veikia anonimiškai.

Koks Lietuvos „skydas“?
Visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad didžiosios galios priešiškai nusiteikusiems kaimynams karo atveju pakaktų kelių valandų, kad užimtų Lietuvos teritoriją. Todėl vienas iš labiausiai rūpimų klausimų, ar turime technologijų, ar kuriami „skydai“, kurie mūsų mažai valstybei padėtų gintis nuo agresorių?
Lietuva greičiausiai tankų negamins, bet, kaip sakė A. Ambrasas, prireikus reikia gintis kuo efektyviau, kad su viena „granata“ būtų nukauta kuo daugiau priešų.
Karybos ekspertų vertinimu, tai reiškia, kad mažos valstybės turi sutelkti savo dėmesį į naujausias gynybos technologijas ir taktikas, jog padarytų užpuolikui kuo daugiau žalos pradiniuose etapuose, o vėliau pereitų į pasipriešinimo etapą.
Krašto apsaugos viceministrė G.M.Tučkutė pabrėžė, kad technologinės inovacijos yra svarbios mažų valstybių gynybai, jos Lietuvoje kuriamos, išbandomos karo lauke Ukrainoje. Padidintas finansavimas šalies gynybai iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) leis nupirkti kariuomenei reikalingus naujausius technologinius sprendimus ir sistemas. Visgi, jos teigimu, pirmiausia Lietuvos gynyba yra pagrįsta atgrasymo politika, kai puolimas prieš mūsų šalį laikomas karu, paskelbtu visam Aljansui.
Kita vertus, svarbus kariuomenės ir visuomenės pasirengimas visuotiniam pasipriešinimui, todėl KAM viceministrė žadėjo, jog greitai pradės veikti nuotolinė pilietinio pasipriešinimo mokymų platforma, kurioje piliečiai ras informacijos apie tai, kaip galėtų prisidėti prie šalies gynybos. Išklausiusiems bazinius mokymus bus suteikiami sertifikatai.
Dalė Lazauskienė