Parodoje „Laikom frontą!“ apsilankius…

Ėjo 1945 m. Visi sūnūs buvo susirinkę į tėviškę. Juodbūdžio seklyčioje mūsų mamelė, suprasdama kovos su okupantais prasmę, mus, savo keturis sūnus – Jurgį, Stasį, Juozą ir mane – palaimino, jausdama, kad teks išsiskirti..“
(Iš Antano Lukšos liudijimo.)

Kovotojas iš Veiverių krašto
…Būsimasis laisvės kovotojas Antanas Lukša gimė Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime, ūkininkų Simano ir Onos Lukšų šeimoje. Joje augo dar trys broliai, būsimi partizanai Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951) ir Stasys (1926–1947), žuvę atkakliose kovose už laisvą Lietuvą.
Eksponuojamą kilnojamąją parodą Kaune apie Antaną Lukšą – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garbės pirmininką, Prienų krašto garbės pilietį, dimisijos kapitoną, legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto brolį, parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai.
Parodoje – Lukšų šeimos istorija, neatsiejama nuo sovietų okupuotos Lietuvos istorijos… Visi šeimos nariai aktyviai dalyvavo partizaniniame kare. Pradėję nuo antikomunistinės spaudos bei atsišaukimų platinimo, vėliau tapo drąsiais kovotojais už tėvynės laisvę.
Po parodą pasižvalgius
Parodoje gausiai eksponuojamos nuotraukos, dokumentai iš įvairių Antano Lukšos gyvenimo etapų: jo dalyvavimas kovose už laisvę, sugrįžimas į Lietuvą, suėmimas ir kalinimas Sovietų Sąjungos lageriuose (Lukiškių kalėjime, Komijos ASSR, Tiumenėje, Irkutske).
Lietuvos laisvės kovotojų, tremtinių ir politinių kalinių atminimo įamžinimo stende – daugiau šviesių gyvenimo faktų: A. Lukšos iniciatyva 1988 m. spalio 27 d. pradėtas leisti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių savaitraštis „Tremtinys“, 1993 m. birželio 4 d. Kaune duris atvėrė Rezistencijos ir tremties muziejus. Antanas Lukša rūpinosi istorinės atminties įamžinimu. Nuotraukose užfiksuoti Alytuje, Kaune, Šilavote vykusių renginių akimirkos, pagerbiant žuvusiųjų atminimą kovose už tautos laisvę.
Skausmo kalnelyje...
Lankytojų dėmesį patraukia partizanų ir tremtinių atminimą įamžinantys paminklai (kryžiai, akmenys ir pan.) Veiverių Skausmo kalnelyje. Antanas Lukša mirė 2016 m. ir palaidotas paties inicijuotame Skausmo kalnelyje.
„Mano kartos planus ir svajones pakeitė karas. Visi, kas ryžosi pasiaukoti Tėvynei, pasirinko kovos kelią, – rašė Antanas Lukša. – Laisvės nebus be pasiaukojimo. Juk tie, kurie vis dar trokšta valdyti pasaulį, nepasikeitė. Pasikeitė tik priemonės tikslui pasiekti. Štai kodėl mūsų kova už atgimimą,   laisvę, dorą žmogų dar nebaigta…“.
Šie žodžiai – laisvės šauklio žodžiai kovoje už žmogiškumą. Drąsą ir pasiaukojimą.
Labai tinkami šiandieniniam pasauliui, Ukrainos tautos tragedijos akivaizdoje siekiant taikos ir ramybės žemėje…
Paroda verčia susimąstyti, dar sykį įvertinant kovotojų drąsos ir pasiaukojimo kainą. Tai amžinai vertingas kilnumo ir ryžto pavyzdys, ypač ateinančioms kartoms, kaip derėtų saugoti savo šalies laisvę ir nepriklausomybę.
Veronika Pečkienė
P.S. Kilnojamoji edukacinė paroda netrukus bus eksponuojama Ariogaloje, vėliau – kitose Raseinių, Prienų, Kauno rajonų vietovėse ir LR Seime.