Ūkininkai nesitiki gero derliaus: skriaudžia ir gamta, ir valdžia

Mūsų krašto ūkininkai, kaip ir visos Lietuvos žemdirbiai, kasmet patiria vis daugiau gamtos ir valdžios siunčiamų išbandymų.

Rugilė Stadalnykaitė, Aušra Tamošiūnienė, Martynas Butkevičius ir Asta Gluoksnienė džiaugiasi apvažiavimo metu matę daug šeimininkiško ūkininkavimo pavyzdžių.

Kai birželio pabaigoje susiruošėme pasižvalgyti, kaip atrodo bręstantys pasėliai, laukai buvo kiek palaistyti lietaus. Tačiau beveik du mėnesius pasėlius alinusi sausra jau buvo padariusi nepataisomos žalos. Ir specialistų, ir žemdirbių nuomone, derlius bus tikrai mažesnis nei viltasi pavasarį.
Ir ne tik žieminių, bet ir vasarojaus. Manoma, kad vasarinės kultūros atseikės pusę to, ko tikėtasi. Be to, kaip teigia žemdirbiai, prieš sausrą pasėliams sudygti bei normaliai augti trukdė ir šalnos, prie iššūkių prisidėjo ir labai išaugusios trąšų bei chemikalų kainos. Ne visi ūkininkai galėjo laiku ir reikiamai patręšti pasėlius, pamaitinti juos reikiamais mikroelementais, nupurkšti nuo piktžolių. Tad ūkininkai nebe pagrindo nuogąstauja, kad varpos gali būti retesnės, o bręstantys grūdai – smulkesni. Taigi nukentės ne tik kokybė, bet ir kiekybė.

Gėlės ir sveikinimai – Prienų ūkininkų sąjungos tarybos nariui, Šilavoto seniūnijos ūkininkui Rolandui Aleksandravičiui, šventusiam jubiliejinį gimtadienį.

Žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantės Rugilės Stadalnykaitės manymu, kiekvieno ūkio situacija skirtinga, ir tikruosius rezultatus galėsime pamatyti tik tuomet, kai ūkininkai išvažiuos į laukus.
Kartu specialistė pasidžiaugė tuo, kad dauguma mūsų krašto ūkininkų šeimininkiškai tvarkosi, prižiūri laukus, yra imlūs naujovėms, investuoja į žemę ir pažangesnes technologijas, galvodami kaip išgyventi, renkasi tas kultūras, kurios jų žemėse geriau auga.
Ne tik Pakuonio ar Veiverių, bet ir visų kitų seniūnijų laukuose matėme gražiai besistiebiančių ir derlių brandinančių javų, rapsų, kukurūzų plotus, eksperimentinius laukelius.
– Ir šiemet, nors ir sudėtingomis gamtos sąlygomis, ūkininkai padarė viską, kas priklauso,

Prienų krašto ūkininkai dar nepraranda ryžto auginti ir galvijus.

bet gamtos nesuprognozuosi, nežinai, pavyzdžiui, kas laukia: liūtis ar sausra. Žmogus gali dirbti ir visus metus, o gamta – nušluoti per dieną ar mėnesį, – svarstė specialistė.
Jai pritarė ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė. Pasak jos, net ir, pavyzdžiui, daugiausia smėlėtų, lengvesnių žemių turinčioje Stakliškių seniūnijoje laiku pasėlius patręšę ūkininkai didesnių, nei kiti, nuostolių nepatirs.
Beje, galvodami, kad būtent šiame rajono krašte sausra galėjo būti pridariusi daugiausia žalos, apvažiavimą ir pradėjome nuo Vyšniūnų, Stakliškių, Užuguosčio. Bet maloniai mūsų nuostabai didelių išdegusių ar nubalintų plotų nepamatėme. Užtat žvilgsniai užgriebė įvairesnių laukų – tarp jų ir grikių.

Sausra padarė savo.

Retas ūkininkas dabar ryžtasi auginti žieminius rugius – Stakliškių seniūnijoje jie auginami.
Daugiausia sausros paveiktų plotų pastebėjome Šilavoto seniūnijoje. Ir ne tik pasėlių laukuose, bet ir pievose. Beje, sausra pridarė rūpesčių ir sukėlė nerimo visų seniūnijų gyvulių augintojams. Trūko ne tik ganyklų, bet nebuvo iš ko gaminti ir pašarų. Jeigu pernai panašiu laiku keliaudami per seniūnijas laukuose matėme daug presuoto šieno rulonų, tai šiemet – tik kur ne kur. Laukai tušti. Gyvulių ūkių šeimininkai viltis deda į atolus, palijus žolė pasikėlė.
Su gyvulių augintojais daug bendraujančios, Prienų ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojos Astos Gluoksnienės teigimu, kai kurie ūkininkai ne juokais kalba ir apie tai, kad jeigu „…nebus pašarų, teks dėti karvei virvę ant ragų ir atiduoti supirkėjams“.
Kita vertus, besižvalgant po seniūnijų laukus, ir pačių karvių teko „vos ne su žiburiu

Besižvalgant po Veiverių seniūnijos laukus, prisijungė ir Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas bei žemės ūkio specialistas Dalius Lapinskas.

ieškoti“. Pieno gamintojų gretos mąžta. Pirmiausia, žinoma, dėl žemų supirkimo kainų ir valdžios politikos.
Beje, važiuojant žvilgsnis savaime nuklysdavo ir į pakeles. Juo labiau, kad tai buvo ir vienas išvykos tikslų. Prienų ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Butkevičiaus nuomone, šioje srityje dar yra ką nuveikti. Kaip ir laukų, taip ir pakelių situacija skiriasi. Vienose seniūnijose jos atrodo tvarkingiau nei prižiūrimos kelininkų, kitose – prasčiau. Vieni ūkininkai prie savo nuomojamų laukų jas nušienavę, ties kitų laukais – žolės stelbia ir toliau augančius javus. Gražios pakelių priežiūros kultūros pavyzdžių, ko gero, daugiausia matėme Pakuonio seniūnijoje. Aušros Tamošiūnienės teigimu, geras pavyzdys užkrečia, tad, jos žiniomis, bent keli šios seniūnijos ūkininkai turi ir reikiamą techniką pakelėms šienauti.
Kita vertus, gal lemia ir kai kurių ūkininkų nusivylimas, nes praėjusiais metais, vykdant Briuselio reikalavimus, buvo pakeista tvarka, kuria vadovaujantis, per lauką vedantis kelias ir pakelės išimamos iš deklaruojamo ploto.

Netoli Leskavos ganėsi graži arklių kaimenė.

Martyno Butkevičiaus nuomone, taip pat svarbus ir pačių ūkininkų požiūris į ūkininkavimo kultūrą, kaimynystę, prisidėjimą prie bendrų reikalų sprendimo. Anot jo, laikas suprasti, kad pasėlių pakraščių priežiūra – tai savotiškas ūkininkavimo ir visos seniūnijos veidrodis.
Apvažiavimą pradėję Stakliškių seniūnijoje, paskutine kelionės stotele pasirinkome Veiverius. Čia prie mūsų prisijungė ir Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas bei žemės ūkio specialistas Dalius Lapinskas.
Aptariant apvažiavimo rezultatus bei kitus ūkininkams rūpimus klausimus, dalyvavo ir Prienų ūkininkų sąjungos tarybos nariai Gita Astrauskienė, Ovidijus Drūlia, Darius Steponkevičius ir Rolandas Aleksandravičius.
Viena bene daugiausia diskusijų kėlusi aktualija, tai – neseniai pasibaigęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Jo rezultatų žemdirbiai laukia su nerimu. Ypač daug sumaišties įnešė kai kurios Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų

Pakuonio seniūnijoje džiugino tvarkingai nušienautos pakelės.

strateginio plano nuostatos, susijusios su žaliojo kurso įgyvendinimu, kraštovaizdžio elementų, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų pasirinkimu. Ūkininkų nuomone, šiandieninę žemės ūkio krizę, visų pirma, lemia „krizė valdžios smegenyse“, nes Žemės ūkio ministerija kol kas ne žemdirbių pusėje. Palūkanos didėja, naujos tvarkos ir vis griežtėjantys pertekliniai reikalavimai ūkininkus tiesiog stumia į nežinią ir nusivylimą.
Tai, kad pasibaigęs deklaravimas pažėrė naujų iššūkių, pripažįsta ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Liepos 3 dieną ministerijos išplatintame pranešime apie pasibaigusį žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimą rašoma, kad ministerija jau kreipėsi į Europos Komisiją dėl patobulinimų ir kad esminę plano peržiūrą atliks kartu su žemdirbių organizacijomis. Ūkininkams kyla abejonių, ar tikrai su jais bus kalbamasi. Lig šiol, pasak žemdirbių, su jais tariamasi, kaip ir nebuvo. Pasak Veiveriuose vykusio tarybos posėdžio dalyvių, rudenį bus aiškiau, kas labiau nuskriaudė – sausra ar naujoji deklaravimo tvarka.
Ramutė Šimukauskaitė