Po brandos egzaminų – tradicinė atestatų įteikimo šventė

Jau kelerius metus Birštono gimnazijos baigiamosios klasės moksleivių skaičius išlieka stabilus, šį penktadienį brandos atestatai įteikti 37 abiturientams, panašus jų skaičius išlydėtas ir pernai. Kitais metais abiturientų laida bus gausesnė – ugdymo įstaigą baigs 48 abiturientai. Palyginimui, pirmąją abiturientų laidą mokykla išleido 1960 m., joje buvo 35 abiturientai. 

Birštono gimnazijos abiturientai Paskutinio skalbučio šventėje.

Birštono gimnazijos direktoriaus Alvydo Urbanavičiaus teigimu, šių metų laidos abiturientai pirmieji susidurs su naujove – pakeitus Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarką, jie gaus skaitmeninius brandos atestatus. Atestatai bus laikomi išduotais juos įregistravus Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre. Visgi, kaip sakė direktorius, abiturientai pageidavo tradicinės šventės, todėl mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai atspausdinti ir jaunuoliams įteikti išleistuvių iškilmėse. Popieriniai atestatai jiems išliks kaip brangus prisiminimas apie gimnazijoje praleistus metus.
Šią svarbią progą, susijusią su savarankiško gyvenimo pradžia, abiturientai pasirinko švęsti gimnazijoje su auklėtojomis Daiva Dabrišiene, Vidute Berteškiene, juos pažinimo keliu vedusiais mokytojais, tėveliais, jaunesniaisiais draugais bei svečiais. Atestatų įteikimo šventėje dalyvauja Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, kuri tradiciškai įteikia Savivaldybės premiją (500 eurų) pažangiausiam ir geriausių rezultatų brandos egzaminuose pasiekusiam abiturientui. Šiemet Savivaldybės premiją pelnė Karolina Lodaitė, kuri mokslo metus baigė su dešimtukais ir vienu devynetuku, sėkmingai išlaikė brandos egzaminus.
Savo apdovanojimus visuomeniškai aktyviems, moksle ir įvairiose veiklose pasižymėjusiems mokiniams tradiciškai skiria LR Seimo narys Andrius Palionis. Įvairių dalykų olimpiadų, konkursų nugalėtojus pagerbia Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, savo nominacijas paskelbia gimnazijos administracija. Šie apdovanojimai – tai padėka buvusiems gimnazijos bendruomenės nariams už gerą mokymąsi, dalyvavimą visuomeninėje, savanoriškoje ir kitoje veikloje, ugdymo įstaigos ir Birštono miesto garsinimą ir, žinoma, gerus brandos egzaminų rezultatus.
Liepos 13-ąją, išleistuvių išvakarėse, paaiškėjo visų valstybinių brandos egzaminų rezultatai, tą pačią dieną prasidėjo ir pakartotinė egzaminų sesija. Jos metu nesėkmę patyrę abiturientai turėjo galimybę perlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kitiems egzaminų sesija prasitęsė dėl ligos ar kitų priežasčių.
Valstybinių egzaminų rezultatų tendencijas gimnazijoje direktorius A.Urbanavičius pailiustravo konkrečiais pavyzdžiais, pridurdamas, kad abiturientai egzaminus rinkosi, atsižvelgdami ne vien į ateities planus, bet ir vertindami savo galimybes bei įdirbį. Anot jo, iš 37 Birštono abiturientų valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą pasirinko 31 (84 proc.), jį išlaikė 93,5 proc. (2 neišlaikė), šis rezultatas artimas šalies vidurkiui (92,8 proc.). Išvedus gautų įvertinimų vidurkį, balas siekia 42,6 proc. (šalyje – 56 proc.).
Matematikos valstybinį egzaminą laikė 23 abiturientai (74 proc. nuo visų abiturientų skaičiaus), iš jų 3 – žinių patikrinimo barjero neįveikė. Visgi birštoniečiai valstybinį matematikos egzaminą laikė sėkmingiau (išlaikiusiųjų procentas – 86,9), nei šalies abiturientai (84,6 proc.).
Privalomųjų valstybinių egzaminų rezultatai rodo gerėjančias tendencijas, nors, kaip pažymėjo A.Urbanavičius, Birštono gimnazijai nereikėjo kurti specialios strategijos pažangumui gerinti po praėjusiųjų metų egzaminų, kuomet kilo susirūpinimas dėl to, kad šalyje valstybinio matematikos egzamino neišlaikė net 35 proc. iš jį pasirinkusiųjų. Anot direktoriaus, pernai Birštono gimnazija tarp savivaldybių ugdymo įstaigų pagal šio egzamino rezultatus pasirodė bene geriausiai.
„Matematika, galima sakyti, visuomet išlieka gimnazijos administracijos darbotvarkėje. Esant poreikiui, teikiamos papildomos konsultacijos abiturientams, veikia reflektuojančios komandos. Kartą per mėnesį ar du renkamės su klasių auklėtojais bei dalykų mokytojais aptarti situacijos, jeigu kyla kokių nors problemų, neatidėliodami priimame sprendimus, bendradarbiaujame su šeimomis, bandome mokinius motyvuoti, jiems siūloma galimybė pasirinkti atitinkamą modulį, konsultacijas, – pasakojo gimnazijos direktorius. – Galiu pasididžiuoti, kad gimnazijoje dirbantys atskirų dalykų specialistai yra tikri savo srities profesionalai, šią stiprybę nurodė ir šį pavasarį vykęs gimnazijos išorinis vertinimas.“
A.Urbanavičius pastebi, kad kurorto gimnazija, skirtingai, nei kai kurių didmiesčių mokyklos, nesusiduria su specialistų trūkumo problema, nes atsiradusios laisvos darbo vietos yra gana greitai užpildomos.
Dalė Lazauskienė