Liepos 11–12 dienomis Vilniuje pirmąkart vyko ypatingos svarbos renginys – NATO viršūnių susitikimas, kuriame svečiavosi per 3000 užsienio delegacijų narių, maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Šiame susitikime labiausiai akcentuotas Ukrainos narystės NATO klausimas, bet buvo išspręsta ir Lietuvai, visam Baltijos regionui svarbių klausimų. Aljanso narės sutarė dėl bendro 20 puslapių komunikato, kuriame pagrindiniai susitarimai dėl naujų regioninių gynybos planų, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtinta nuostata, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
. Komunikato tekste įvertinta Rytinio NATO flango šalių saugumo situacija, o Lietuvai aktualaus brigados dislokavimo klausimas minimas prieš metus vykusio Madrido NATO viršūnių susitikimo sprendimų kontekste.
„Vėl patvirtiname mūsų sprendimus, priimtus per Madrido viršūnių susitikimą, NATO rytiniame flange įvesti papildomas tvirtas, kovai parengtas pajėgas, kurios būtų padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio vienetų tada ir ten, kur to reikės, paremtos patikimu, greitai pasiekiamu pastiprinimu, iš anksto nustatyta įranga ir sustiprintu vadovavimu bei kontrole. Dabar yra aštuonios daugianacionalinės kovos grupės“, – rašoma deklaracijoje. Susitarta dėl reikšmingų priemonių toliau stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos laikyseną visose srityse, įskaitant Aljanso gebėjimą sparčiai sustiprinti bet kurią sąjungininkę, kuriai iškilo pavojus.
. Susitikime Ukraina tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės NATO perspektyvos. Visgi Vakarų šalių bei Aljanso vadovai nurodė, kad, besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, narystės klausimas negali būti svarstomas. Bendrame komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Galiausiai sutarta atsisakyti narystės veiksmų Ukrainai plano (MAP), jai patvirtina ilgalaikė karinė parama, nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas taip pat pažymėjo, jog „derybos, kuriomis galėtume išspręsti konfliktą Ukrainoje, vyks tik tuomet, kai Ukraina bus pasirengusi“. Aljansas įsipareigojo toliau šalį remti ginklais ir amunicija, suteikti pažangių gynybos sistemų, apmokyti dar daugiau F-16 naikintuvų pilotų, kad padėtų Ukrainai kuo greičiau laimėti karą ir sėsti prie derybų stalo.
Didžiojo septyneto (G7) šalys pasirašė deklaraciją dėl karinės paramos tiekimo Ukrainai, kuri padėtų jai atremti pernai vasarį prasidėjusią visapusišką Rusijos invaziją.
. Kitas svarbus Aljanso susitarimas – turkų ir švedų derybose rastas kompromisas, kuris leidžia jau netrukus Švedijai prisijungti prie NATO. Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, tai dramatiškai keičia situaciją Baltijos jūroje, reiškia naujus gynybos planus, nes Švedija yra labai stiprus gynybos šiame regione elementas.
. JAV prezidentas Joe Bidenas Vilniuje pasakė istorinę kalbą, kuria kreipėsi į lietuvius, akcentuodamas skaudžią Lietuvos istoriją ir tautos ryžtą iškovoti laisvę.
„Būtent Baltijos kelias, o ne Berlyno siena tapo Europos ateities simboliu. Jūs iškovojote savo nepriklausomybę ir, kai sovietai norėjo ją iš jūsų atimti, jūs pasakėte: „Ne! To niekada nebus“, – kalbėjo galingiausios Aljanso narės – Jungtinių Amerikos valstijų – lyderis J.Bidenas, primindamas, kad JAV niekada nepripažino Lietuvos okupacijos. Savo kalboje prezidentas pakartojo esminį pažadą – NATO šalys yra pasirengusios ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą. „Puolimas prieš vieną valstybę reiškia antpuolį prieš visą NATO“, – sakė jis, pabrėždamas, kad NATO šiuo metu yra vieningesnė ir galingesnė, nei bet kada anksčiau, nepaisant Putino vykdomos kiršinimo politikos.
Kitais metais NATO viršūnių susitikimas vyks Jungtinių Valstijų sostinėje, Vašingtone.
Parengta pagal Delfi.lt
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“