Palydėjus Justiną Antaną Vilką

(1931 05 08–2023 07 03)

Per liepų žydėjimą, per patį bičių darbymetį savo gražaus, prasmingo ir ilgo gyvenimo knygą užvertė Justinas Antanas Vilkas. Neapdalinęs šių metų medumi, nepasidžiaugęs sodo derliumi. Gimtinės žemė priėmė Lietuvą ir savo kraštą labai branginusį žmogų. Su kokia aistra jis domėjosi giminės, tėviškės istorija! Rūpindamasis, kad niekas nebūtų pamirštas, parašė knygą „Pamąstymai apie tėviškę ir dar kai kas…“. Vėliau ją tęsė, tik antroji knygos dalis liko neišleista.
Dabar jau ir paties Justino gyvenimas – istorija. Turtinga ir pamokanti.
Justinas Antanas Vilkas gimė ir augo Prienų rajone, Gražučių kaime, vidutinių ūkininkų aštuonių vaikų šeimoje. Mokėsi Rutkiškių ir Išlaužo pradinėse mokyklose, Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Dirbdamas Kunigiškių kolūkio pirmininku, baigė tuometinę Žemės ūkio akademiją.
Ūkiui sėkmingai vadovavo 37 metus. Justinas yra ne kartą sakęs, kad, nors ne visi sumanymai pavyko, jis labai mėgo savo darbą, negailėjo jam nei laiko, nei širdies. Rūpinosi ne vien ūkiniais, ekonominiais reikalais, bet ir kaimo žmonių buities sąlygomis, kultūriniu gyvenimu. Kunigiškiuose buvo įkurtas Lietuvos filharmonijos filialas, kur koncertuodavo aukščiausio lygio atlikėjai – muzikantai, dainininkai. Būdamas kūrybingos, meniškos prigimties, Justinas mėgo dainą, šokį, kartu su kaimo žmonėmis dalyvavo respublikinėse ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse.
Penkerius metus Justinas Vilkas buvo Balbieriškio seniūnas.
Ir baigęs savo tarnybinius darbus, Vilkas išliko veiklus, energingas – dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Birštono „Bočių“ bendrijos veikloje, keletą metų vadovavo Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriui, dainavo Prienų krašto muziejaus vokaliniame ansamblyje „Marginys“. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga inicijavo 100 ąžuolų sodinimą Birštono Karalienės Barboros alėjoje, jo sumanymas – ir paminklinis akmuo Žalgirio mūšio 500-osioms metinėms.
Už aktyvią ir prasmingą visuomeninę veiklą 2019 metais Justinas Antanas Vilkas – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos nominantas – apdovanotas tradiciniu Birštono savivaldybės banginuku.
Justinas su žmona Danute užaugino du sūnus: Arūną ir Renaldą, džiaugėsi sėkmingais jų ir vaikaičių gyvenimais, dėkojo likimui už Petrutę.
Prieš dvejus metus, pasveikintas 90-mečio proga, sukaktuvininkas ištarė, kad nugyveno ilgą, įdomų gyvenimą, ir kad dar vis prasimano veiklos, randa, kuo užsiimti. Tokį jį ir prisiminkime – gyvybingą, smalsų ir šviesų, dainuojantį senąsias mūsų dainas, deklamuojantį Justino Marcinkevičiaus eiles, medžius sodinantį jau ne sau – tiems, kurie po jo gyvens. Ir Lietuvai – kad ji žaliuotų, kad liepos Lietuvoje žydėtų, ir kad bitės jose dūgztų.
Genovaitė Mačiūtė
Nuotraukoje: Justinas Antanas Vilkas Birštono viešosios bibliotekos 65-mečio šventėje 2013 m.