Kančios kelias… į viltį

Istorija, kuria noriu trumpai pasidalinti, daugeliui tikriausiai kažką primins, dar kitiems jau yra patirta, tretiems apie tai paprasčiausiai dar neteko susimąstyti. Vienišo ir seno žmogaus dienos. Kokios jos? Kas ir kaip atsitinka, kai tu jau išties tampi šiame pasaulyje ne tik vienišas, bet ir priklausomas nuo kitų malonės, dėmesio ir rūpesčio? Galų gale kaip mums patiems laiku suvokti ir susivokti, kad tavo artimui, draugui ar kaimynui jau reikalinga besąlygiška pagalba?
Prieš kelias savaites paskambinusi bičiulė paprašė pas ją neiti, mat yra apsirgusi, smarkiai kosėja, sako gal koks Covidas…? O buvome susitarusios pamėginti išsikepti „Napoleono“ tortą pagal senovišką jos mamos receptą. Tai turėjo būti „repeticija“ Velykoms. Susirgo tai susirgo – pagalbos bet kokios atsisakė, prašė leisti jai ramiai „išsigulėti“. O kai jau po savaitės nebeatsiliepė į skambučius, teko ne juokais sunerimti. Ir ne tik – brautis į jos namus, kur jau gulėjo visai nusikamavusi ir bejėgė, karščiuojanti, imtis visokių žygių, kviestis medikus, budėti, slaugyti, galop paguldyti į ligoninę.
Visa tai būtų suprantama ir kasdieniška, bet kai tavo artima bičiulė (nors metų kaupas su trupučiu) iki pat šiol gyveno aktyvų ir savarankišką gyvenimą, dar ir kitiems sugebėdavo pagelbėti, taip staiga atsiduria tokioje beviltiškoje situacijoje, o nėra net kam tos vandens stiklinės paduoti, nebejuokinga. Staiga tu turi brautis į kito žmogaus privačią erdvę, priimti kartais už jį savarankiškai sprendimus, mėginti susidoroti su stresu – o kas, jeigu..? Niekada nebuvom kalbėjusios apie tokius dalykus, kaip norėtų, kad viskas būtų tvarkoma gyvenimo kelio pabaigoje, kam patikėtų savo reikalus, nes giminaičiai tik tolimi ir t.t. ir t.t. Nekalbėjom, o reikėjo. Kodėl? Baimė, nepasitikėjimas?
Pagaunu dabar kartais jos žvilgsnį – tokį klausiantį, neramų, liūdną. Pritariamai linkčioju, kai sako: viskas bus gerai, aš atsistosiu ant kojų, tik duokit man laiko. Raminu, kad socialinės darbuotojos tik tokia formali pareiga tiesmukai pasakyti, kad jai teks važiuoti į slaugos namus, nes iš ligoninės jau reiks išrašyti… Viskas bus gerai, sakome viena kitai, o dienos ir valandos kalba ne mūsų naudai… Kartais stebiu, kai panyra giliai į save – ką mąsto? Kokios mintys sukasi galvoje? Ramybės jos neduoda ir man… Verbų sekmadienį, giliai tikėdama, nors ir juokaudama „paplakiau“ šventinta verba, kad visos ligos išsilakstytų, apsikabinome.
Tokios tat netikėtai jautrios ir skausmingos mūsų žemiško kančios kelio pamokos… Ir viltis – Velykų stebuklo laukimas! Viskas bus gerai… Aleliuja!
Jus mylinti Augustina

Balandžio mėnesio priminimai

Nepasisekė šiemet sulaukti šiltesnio kovo, dar neaišku ir kaip balandžio orai pasisuks. Bet pavasaris rodo visus savo ženklus, nesvarbu, ar Lietuvoje dar kur sninga, ar lyja. Senoliai sakydavo, jei pirmas susprogsta beržas, bus sausa vasara, o jei šermukšnis vėlai sprogsta, pavasaris ilgai užsibus. Gausūs alksnio žirginėliai pranašauja gerą bulvių derlių, o gausiai tekanti beržų sula – šlapią vasarą. Įsidėmėti reikėtų ir pirmąją perkūnijos dieną – jei ji juodų debesų pilna, lauk šlapios ir vėsios vasaros.
Mėnulio kalendorius: pilnatis – balandžio 6 d., delčia – balandžio 13 d., jaunatis – balandžio 20 d., priešpilnis – balandžio 28 d.
Geriausios mėnesio dienos: 3, 5, 10, 11, 12, 15, 17, 24, 25, 26, 29;
Prasčiausios: 6, 7, 9, 13, 14, 19, 20, 27, 28, 28;
Balandžio 9–10 – šv. Velykos, 23 – šv. Jurgis, Ganiklio diena, 25 – šv. Morkus, Daržų diena.

Sodininkui…
Nuo seno visų pavasario darbų atskaitos taškas buvo šalpusnių sužydėjimas. Nuo geltoniu pabirusių žiedų jau skaičiuodavo visus kitus darbus. Po gerų dešimties dienų jau sodindavo vaismedžių sodinukus, dar po dviejų savaičių – prasidėdavo daržų ir lysvių tvarkymo darbai, o jau po trijų – ankstyvųjų daržovių sėja. Tačiau pagrindinė sąlyga sodinimui balandyje – žemė turi būti šilta.
Dabar labai geras laikas dauginti augalus atlankomis. Pačias žemutines augalo šakas lengvai prilenkite prie žemės (apatinę dalį galima ir įpjauti), pritvirtinkite su dvišakiu pagaliuku, užpilkite žemės ir tegul taip lieka iki kito pavasario. O jei tai darėte jau pernai, tuomet laikas įsišaknijusias atlankas nukirpti ir persodinti į joms skirtą vietą.
Labai tinkamas laikas išsikasti alyvų atžalų – sodinkite naujose vietose, dalinkitės, mainykite ir nepamirškite gausiai laistyti, kad sėkmingai prigytų.
Laikas sodinti ir įkastus medelius, jei tokių turite. Gerai apžiūrėkite, ar medeliai neapgraužti, ar sveiki ir ar stiprios jų šaknys. Pasiligojusių, pažeistų geriau nesodinti. Pasodintus gausiai paliekite, pamulčiuokite, nieko nelaukdami formuokite ir vainikėlį.
Į paruoštas duobes, jeigu jau turi šaknelių, gali būti persodinamos ir serbentų atlankos. Nenusiminkite, jei pernai pamiršote jų prilenkti – suskubsite padaryti tai dabar. Neišmeskite ir nugenėtų serbentų šakelių – tai puikūs auginiai.
Balandžio mėnesį reikėtų užbaigti genėjimo darbus. Ta proga gerai apžiūrėkite savo sodą, gal dėl suaugusios tankmės kenčia augalai, jiems mažai šviesos, mažėja derlius, dėl tankmės veisiasi grybinės ligos. Todėl gal verta kokį vaismedį išrauti ir taip pagerinti sąlygas likusiems.
Tačiau stenkitės nepalikti kelmų – pūdami jie tiesiog virsta užkrato židiniais, skruzdėlių buveinėmis. Sunkiau išrauti būna storesnius kelmus – pjaukite kuo žemiau, išgręžkite gilias skyles, pripilkite salietros, ar įdėkite specialias irimą skatinančias kapsules. Jų būna pirkti.
Bet nebūtina vaismedį nupjauti, jei yra galimybė, perkelkite į kitą vietą. Dabar, pavasarį, reikia atkasti tokio medžio šaknis apie 80 cm nuo kamieno ir jas nukirsti. Iki rudens ar iki kito pavasario priaugs naujų šaknelių ir medis bus pasiruošęs permainoms. Prieš persodindami nepamirškite apgenėti lają, kuo daugiau žemės palikite ir ant šaknų, gausiai paliekite.
Jei 12–15 metų vaismedžio žievė suskilinėjusi, reikėtų ją pašalinti. Paklokite ant žemės po medžiu aplink kamieną plėvelę ir plieniniu šepečiu ar kokiu gremžtuku valykite apmirusią žievę. Apdorota žievė turi likti švelni – patikrinkite delnu. Kamieną nubalinkite, šiukšles nuo plėvelės surinkite, sudeginkite.
Raskite laiko apžiūrėti sodo įrankius. Jeigu juos palikote rudenį tvarkingus, puiku. Tačiau gal laikas atnaujinti savo inventorių, įsigyti vieną kitą naują ir modernų įrankį. Pasidairykite mugėse, sodo prekių parduotuvėse ir pradžiuginkite save.

Gėlininkui…
Kaip moterys pavasarį nori atnaujinti savo garderobą, taip gėlininkai šalia savo pamėgtų ar jau tradiciškai metai iš metų auginamų gėlių nori pakeisti gėlyno veidą. Tikriausiai prisimenate (rašėme sausio mėnesį), kad šiemet labai madingas raudonai purpurinis atspalvis – „Viva Magenta“ spalva. Pateikėme ir daugelį augalų veislių, žydinčių šia natūraliai iš gamtos kylančia ir vibruojančia spalva. (Paieškokite archyve „Namų ūkio“).
Jeigu terasoje ar gėlyne pernai karaliavo vienos rūšies vienmetės, gal verta šiemet pakeisti kita rūšimi? Ar seniai puošėtės našlaitėmis? Tiesiaragių našlaičių žiedai pripildys pavasarį jūsų aplinką nuostabiu aromatu, o spalvinis pasirinkimas taip pat labai gausus.
Šias neįnoringas gėles lengva auginti, jomis tinka puošti terasas, auginti vazonuose, daryti gėlynų apvadus. Tiks ir pavėsyje, po medžiais. Nuolat šalindami senus žiedynus galite puikiai pratęsti jų žydėjimą visą vasarą.
Jei pasirinksite našlaičių pavasarį, joms tiks lengva ir silpnai rūgšti dirva. Tačiau augalai reikalaus nuolatinio ir stropaus laistymo, nepakęs užmirkimo.
Žydinčių našlaičių pasiūla dabar labai didelė. Tai – dvimetis augalas, paprastai sėjamas rugpjūčio mėnesį. Jei sėsite gegužę, tai pražys rugpjūtį. Vėliau pasisėja gausiai pačios, todėl galėsite dalinti kerus.
Našlaitės ištvermingos, neserga, tačiau, ypač augančias tamsesnėje vietoje, dažnai užpuola šliužai.
O kaip laikosi jūsų rožynas? Nors pavasaris šaltokas, bet uždengtas ir šiltai žiemą praleidusias rožes laiku reikia pradėti vėdinti, atsargiai ir pamažu jas „nurengti“, kad prisitaikytų prie temperatūros, kad saulės spinduliai jų nenudegintų. Pamažu, geriau apsiniaukusiomis dienomis, nuimkite viršutinius eglišakius, jei mulčiavote – viršutinį mulčo sluoksnį.
Kai jau visai nudengsite – laikas genėti. Pirmiausia gerai apžiūrėkite ir pašalinkite sergančias, senas ir silpnas šakas. Storesnes pjaukite aštriu sekatoriumi. Iki sveikų žalių pumpurų nukirpkite nušalusias, pajuodusias dalis.
Apgenėjus reikėtų nupurkšti fungicidais su variu, patręšti kompleksinėmis trąšomis.
Palepinkite trąšomis ir svogūnines gėles, nors paprastai jos išgyvena ir maitinasi svogūnėliuose sukauptomis maisto medžiagomis. Jei svogūnėliai buvo sveiki ir stambūs, tai ir žiedai bus gražūs. Tačiau tam, kad peržydėję svogūnėliai subrandintų kokybiškus naujus svogūnus, jie turi gauti pakankamai maisto medžiagų. Jei tuo pasirūpinote sodindami svogūnėlius rudenį, užteks mažiau papildomų trąšų. Jei ne, kompleksinių trąšų ar tirpalų nepagailėkite jau balandžio mėnesio pradžioje, kai pradeda augti ir formuotis pumpurai.
Iškasti ir išskirstyti jau reikia dygstančias chrizantemas. Nupurtykite žemes ir matysite, ar atžalos turi šakneles, į kelias dalis skyla kerelis. Sodinti reikėtų po tris, į didesnius vazonus – po penkias atžalas. Pražioje, kol prigis, laikykite vazonus vėsesnėje aplinkoje. Paaugusių ūglių viršūnėles reikėtų nugnybti, tegul krūmeliai šakojasi. Vėliau chrizantemos tegul vasaroja lauke, tačiau reikia saugoti nuo karščių, reguliariai laistyti.

Daržininkui…
Paprastai daržininkai jau pradeda šį mėnesį ruošti lysves, rūpintis dirva. Tačiau lysvių ilgai palikti neapsodintų nereikėtų, kad neperdžiūtų žemė. Būtina išrinkti piktžolių šaknis, patręšti mineralinėmis trąšomis, humusu, pelenais.
Norint paversti dirvą derlinga ir puria, reikia įdėti nemažai triūso. Natūraliai dirvą gerina biohumusas. Jis padeda augalams įsisavinti mitybos elementus, atkuria dirvos mikroflorą. Biohumuse esančios fulvinės ir huminės rūgštys skatina augalų šaknų augimą, saugoja dirvos drėgnumą, gerina oro pralaidumą.
Organikos kiekį dirvoje didina ir įvairios puvenos, kompostas, mėšlas. Perpuvusios pjuvenos, durpės daro dirvą lengvesnę, pralaidžią orui. Sapropelis ir jūros dumbliai suteiks dirvai maistingų medžiagų, kalio.
Jeigu jūsų daržas nedidelis, tik kelios lysvės, tačiau ir tuomet neužmirškite, kad, norint sulaukti geresnio derliaus, reikalinga sėjomaina. Tinkamai ir reguliariai keisdami augalų vietą padėsite jiems pasisavinti dirvožemyje susikaupusias maisto medžiagas, išvengti ligų, kenkėjų.
Štai keletas priminimų:
Svogūnai ir česnakai gerai augs po agurkų, ankštinių kultūrų, ankstyvųjų bulvių. Neblogai pakenčia ir kopūstų, burokėlių ir pomidorų priešsėlį.
Agurkai, cukinijos, patisonai ir moliūgai mėgsta dirvą po kopūstų, žirnelių, pomidorų, bulvių, ankštinių dažovių.
Morkos mėgsta agurkų ir svogūnų priešsėlį. Nėra blogai ir burokėliai, kopūstai, ridikai.
Žalumynus sėkite ir sodinkite po kopūstų, agurkų. Galima ir po bulvių, pomidorų, svogūnų, ankštinių kultūrų. Netinka morkų ir pastarnokų priešsėlis.
Ankštinėms kultūroms tinka visi kopūstiniai augalai, agurkai, braškės, bulvės. Nepatinka daugiametės žolės, ypač dobilai.
Pomidorai, paprikos, baklažanai puikiai auga po agurkų, ropių, griežčių, kopūstų, svogūnų, ankštinių daržovių. Dar neblogai ir burokėliai, bet nepakenčia bulvių.
Kopūstai mėgsta svogūnų, pomidorų, žirnelių, pupų ir bulvių priešsėlį. Pakenčia salotas, bet niekuomet nesodinkite po moliūgų, ridikų, griežčių, agurkų, ropių ir morkų.
Bulvės gerai derės po kopūstų, ankštinių daržovių ir agurkų. Pakęs svogūnus, burokėlius, morkas, žalumynus. Tačiau nesodinkite po pomidorų, paprikų, baklažanų, dumplūnių.
Burokėliai džiaugsis svogūnų, agurkų ir bulvių pagerinta dirva. Dar neblogai augs po pomidorų, žirnelių.
Palankiu oru šio mėnesio pabaigoje į šiltnamius jau galima sodinti agurkų ir pomidorų daigus.
Į dėžutes drąsiai visą mėnesį sėkite priskoninius augalus. Kaip žinote, žirnių daigai nebijo šalnų, tačiau pernelyg šaltoje dirvoje jų sėklos paprasčiausiai gali supūti.
Beje, jauname braškyne į tarpus galite pasisodinti ankstyvųjų daržovių – špinatų, salotų, ridikėlių, česnakų.
Antroje mėnesio pusėje į vazonėlius jau pasisėkite patisonų, cukinijų, moliūgų, aguročių. Po šalnų perkelkite juos į lauką, pridenkite agroplėvele. Jei laikysite namie, tai kuo vėsiau, kad neištįstų, iki gegužės pabaigos.
Bulvės daiginamos tris savaites. Jei dar to nedarėte, paskubėkite. Pabudus akutėms temperatūrą galite pakelti, bet ne daugiau kaip iki 20 laipsnių. Gumbus laikykite šviesioje patalpoje, bet labai nesuvytinkite. Prieš sodinimą sudygusias bulves kelias paras reikėtų palaikyti tamsoje, kad daigeliai nepatirtų streso.
Dirva bulvėms geriausia, kai yra įšilusi iki 5–6 laipsnių. Jei galvojate dengti plėvele, galima sodinti ir į vėsesnę – 3–5 laipsnių įšilimo dirvą. Atsiminkite, kad negiliai pasodintas bulves anksčiau reikės ir apkaupti, kol jos dar bus nesukrovusios žiedinių pumpurų.

Naujienos iš svetur
Kaip rašoma mūsų spaudoje, po dvejų metų pertraukos įvyko garsioji jau 39-oji paroda „IPM Essen“ (Vokietija), kurioje net per 1000 įmonių iš 46 šalių pristatė žemės ūkio bei sodininkystės produktų ir technologijų asortimentą.
Parodoje buvo daug dėmesio skiriama klimato kaitai, tvariai gamybai, atsakingam energijos, vandens, trąšų, substratų ir augalų apsaugos priemonių naudojimui, durpių alternatyvos paieškoms.
Paklausiausi augalai herojai buvo pripažinti tie, kurie labiausiai pakenčia sausrą, karštį ir stiprias liūtis.
Tradiciškai buvo išrinkti ir augalai nugalėtojai.
Pavasarį žydinčių gėlių kategorijoje nugalėtoja tapo raktažolių (Primula POLLYANNA) serijos veislės „Flame“, „Frosty White“ ir „Sunny Yellow“. Tai pilnavidurės ir gausiai žydinčios stiebinės raktažolės.
Vazoninių augalų kategorijoje laurus pelnė serijos „Mad Mangave“ veislė „Blazing Saddle“ iš Nyderlandų medelyno. Ji nebijo karščio, nereikli vandeniui, spindi savo sodriai žaliais lapais.
Kambarinių augalų kategorijoje nugalėjo Nyderlanduose išvesta rausvojo filodendro veislė „Pink Bikini“, stebinanti savo puošniais raudonais stiebais.
Žydinčių kambarinių augalų nugalėtojas – Nyderlandų kolumbinis anturis „Delicata“. Akį traukia jo tamsiai žali, beveik juodi lapai, šilti raudoni žiedai.
Sumedėjusių augalų apdovanojimą pelnė Nyderlanduose išvestas trakinis klevas „Street Pillar“. Šie sodriai tamsios vasarą spalvos koloniški medžiai rekomenduojami siauroms gatvėms, tinka privatiems sodams.
Skintų gėlių kategorijoje nugalėjo žėruonis „Ever Flowering Wa“ – tai australiškos kilmės vaškinė gėlė, stebinanti ištisus metus trunkančiu žydėjimu, atsparumu sausrai.
Parodoje buvo akcentuojama, kad po pandemijos gerokai daugiau dėmesio yra skiriama sodams ir žaliosioms erdvėms. O 2022 metų favoritės buvo daržovės ir prieskoninės žolelės. Pastebėta, kad ir žiniasklaida pastaraisiais metais žymiai daugiau dėmesio skiria sodininkystei.

Velykų stalui tikriausiai jau viskas suplanuota, produktai supirkti, pasiruošta, nes dažniausiai tokioms šventėms gaminame savo pamėgtus tradicinius šeimos valgius. Tačiau jei dar yra noro pamėginti kažką naujo, štai keletas neįmantrių receptų.

Drebučiai su putpelių kiaušiniais
Reikės: 8 putpelių kiaušinių, 0,7 l vištienos sultinio, 20 g želatinos, 2 šaukštų acto, 200 g šaldytų šparaginių pupelių ir morkų, 100 g konservuotų kukurūzų, 50 g mažų marinuotų svogūnėlių, 150 g virtos vištienos, druskos.
Pirmiausia užpilkite 6 šaukštais šalto sultinio želatiną ir išbrinkinkite. Likusį sultinį pakaitinkite, supilkite į išbrinkintą želatiną.ir maišykite, kol ištirps. Supilkite actą, pasūdykite ir atvėsinkite. Putpelių kiaušinukus išvirkite kietai, atšaldytus nulupkite, perpjaukite pusiau. Šparagines pupeles su morkomis pavirinkite 5 -7 minutes. Kukurūzus ir svogūnėlius nuvarvinkite sietelyje. Virtą vištieną supjaustykite nedideliais gabaliukais. Indelius, į kuriuos pilsite drebučius, atšaldykite, jų šonus ir dugnus apipilkite paruoštu ir atvėsintu sultiniu, gražiai išdėliokite kiaušinių puseles, daržoves, svogūnėlius, vištieną. Apipilkite sultiniu ir dėkite į šaldytuvą.

Kepta kiauliena su džiovintomis slyvomis
Reikės: 1,5 kg kiaulienos nugarinės, 2 šaukštų garstyčių, 3 šaukštų majonezo, 20 džiovintų slyvų be kauliukų, 2 skiltelių česnako, žiupsnelio kmynų, druskos, pipirų.
Slyvas pusvalandžiui pamerkite į vandenį. Česnaką sukapokite ir sumaišykite su majonezu, garstyčiomis, druska, pipirais. Mėsą šiek tiek įpjaukite skersai raumenų griežinėliais po 1cm. Tarp griežinėlių dėkite po slyvą, o visą mėsą aptepkite gausiai garstyčių ir majonezo mišiniu, suvyniokite į kelis folijos sluoksnius ir padėkite į šaldytuvą geroms 5 valandoms. Kepkite folijoje ant grotelių orkaitėje 200 laipsnių temperatūroje apie 1 valandą. Likus 15 min iki kepimo pabaigos, foliją perpjaukite, atidenkite mėsą ir dar pakepkite, kol susidarys plutelė.

Migdolinis varškės skanėstas
Reikės: 400 g varškės, 500 ml 30 proc grietinėlės, 200 g miltinio cukraus, 2 šaukštų želatinos, 100 g maltų migdolų, migolų plokštelių papuošimui.
Želatiną išbrinkinkite šaltame virintame vandenyje, paskui kaitindami ištirpinkite. Grietinėlę atvėsinkite, išplakite su miltiniu cukrumi ir sukrėskite į dubenį su varške. Supilkite želatiną, maltus migdolus, išmaišykite. Masę sukrėskite į nedidelę torto formelę, išlyginkite paviršių. Keletą valandų padėkite į šaldytuvą sustingti, po to išverskite į gražią lėkštę, papuoškite šonus migdolų plokštelėmis, viršų – marcipanų gėlytėmis ar pagal savo išmonę.