Kaip mokyti savo smegenis suprasti, kad pasaulis ne toks pavojingas…

Gyvename sunkiu ir įdomiu laikotarpiu, kai pasaulis verčiasi aukštyn kojomis ir mums atrodo jis toks pavojingas. Stebime ir dažnai reaguojame pernelyg stipriai, kartais net patys to nesuvokdami. Tik netikėtai išlenda kokie kūno ar sielos negalavimai… Tad kaip paruošti savo smegenis kitaip reaguoti į pasaulį? Kaip užuot įsivaizdavus blogiausią scenarijų, suteikti joms galimybę nusiraminti.
Vienas iš būdų nusiraminti – dėmesingo įsisąmoninimo meditacija (DĮM). Iki šiol dažnas iš mūsų dar vis skeptiškai žiūri į meditaciją, nes meditacijos praktika kai kuriems atrodo labai pasyvi (sėdint užmerktomis akimis be paliovos kartojant vieną frazę. Dar vis sutinkamas klaidingas įsitikinimas, kad atsipalaidavimą žmogus junta tuomet, kai yra mieguistas ir nedėmesingas. DĮM – dėmesys sutelkiamas į dabartinį momentą, jis išgyvenamas nieko neteisiant ir nejaučiant būtinybės pakeisti to, kas egzistuoja. Meditacija padeda pasiekti labiau subalansuotą būseną, kai atsipalaiduojama ir tuo pat metu išsaugomas budrumas. Taip pat tai padeda itin veiksmingai kovoti su stresu ir kontroliuoti baimę. Meditacija puikiai suderinama su bet kuria religija (kai meldžiamės).
Yra daug skirtingų meditacijos būdų, besidomintieji jais turi galimybę pasirinkti sau tinkamiausią ir patraukliausią, kurią galėtų įtraukti į savo kasdieninę rutiną. Štai viena iš meditacijų vadinama razinos būties eksperimentu:
. paimkite vieną raziną ir atidžiai ištyrinėkite jos spalvą, formą, dydį ir tekstūrą;
. padėkite tą raziną ant liežuvio galo ir fiksuokite, ką jaučiate: nešališkai pajuskite jos svorį, skonį ir kt. pojūčius;
. sėdėkite ramiai ir leiskite razinai burnoje sudrėkti ir suminkštėti, jauskite, kaip ji keičiasi; jei pasijusite išsiblaškę, vėl švelniai atkreipkite dėmesį į raziną;
. atkąskite mažytį kąsnelį ir pajuskite, koks skonis ir ką dar jaučiate; esmė – nesiblaškyti ir vis grąžinti dėmesį prie razinos;
. tada lėtai kramtykite raziną, sutelkdami dėmesį į patirtį, nemąstydami apie užduotį;
. nurykite raziną, kreipdami dėmesį tik į tai, ką patiriate – burnoje gali likti jos skonis.
Ar po šios meditacijos pastebėjote kitokį santykį su maistu? Taip veikia mūsų smegenys.
Gali kilti klausimas, o kas čia bendro su stresu, pykčiu. Į savo pyktį reaguoti padės šis pykčio meditacijos eksperimentas:
. Pagalvokite apie kažką, kas galėtų jus stipriai supykdyti, tačiau taip, kad galėtumėte pyktį suvaldyti. Leiskite sau pajausti emocijas ir fizinę reakciją, kai jūsų smegenis ir kūną apima nerimas ir pyktis, nes reaguojant į įsivaizduojamą pavojų įsitempia raumenys ir protas.
. Stebėkite visa tai, neįsileisdami emocijų. Tai šiek tiek atitolins pyktį, todėl tikėtina, kad mažiau imsitės veiksmų. Verčiau sutelkite dėmesį į mintis ir jausmus, kuriuos siunčia kūno signalai.
. Pastebėsite, kad po kelių minučių pykčio banga pradės nykti. Jums nereikia nieko daryti, nes, kai išliekate ramūs, ši emocija atsitraukia savaime ir tada jaučiatės saugiai ir ramiai.
Štai kaip gali ramus, į savo vidinį gyvenimą sutelktas dėmesys padėti susidoroti su stipriomis emocijomis. Kelis kartus atlikite šį pratimą, įsivaizduokite pyktį sukeliančias situacijas ir tai jums padės nuslopinti pyktį ir neleisti įklimpti į piktas reakcijas. Pagalvokite apie pyktį, tarsi tai būtų miško gaisras, kurį užgesinti gali vanduo, žinoma, jei turite jo pakankamai. Bet dabar turite kitą būdą – pakanka tiesiog nekurstyti ugnies, nes be kuro ugnis išnyks savaime. Tai dėmesingo įsisąmoninimo meditacijos paslaptis.
Taip pat labai veiksminga praktikuoti atjautą patiems sau, ir, visų pirma, nekurstyti ir užgesinti ugnį savo širdyje, nes pykdami kenčiame mes. Tai mums sukelia skausmą. Prisiartinkime prie savo kančios, paguoskime ir apkabinkime save, o tada išmokime tiesiog nusišypsoti.
Dėmesingas įsisąmoninimas yra įgūdis. Kuo daugiau praktikuosime jį, tuo geriau mums seksis tai daryti. Gilus kvėpavimas, laipsniškas raumenų atsipalaidavimas, neurologinis grįžtamasis ryšys ir dėmesingo įsisąmoninimo meditacija padės suvaldyti emocijas, daryti tinkamus sprendimus ir pasaulis atrodys ne toks pavojingas.
Šaltinis: Ronaldas Potteris-Efronas. Begydant piktas smegenis. 2019.

 

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *