Gera pabūti drauge

Gruodžio 3-ioji kalendoriuje pažymėta kaip Pasaulinė neįgaliųjų diena. Spauda, socialiniai tinklai publikuoja straipsnius apie atšvęstą ir paminėtą šią dieną įvairiose neįgaliųjų bendruomenėse. Džiugu, kad labai šiltai ir prasmingai gruodžio 2-osios vakarą kartu praleido ir Jiezno žmonių su negalia Sąjungos nariai bei atvykę svečiai.
Juk taip gera pabūti kartu: pasidžiaugti neseniai gautomis naujomis ir moderniomis patalpomis, nuveiktais darbais ir veiklomis, kurios nors trumpam leido pamiršti negalią, sunkumus, rūpesčius, problemas ir visokias negeroves. Smagu išgirsti ir prasmingą palinkėjimą iš renginio svečių bei organizatorių. O žodžių būta labai daug ir gražių. Pirmiausia, Jiezno bažnyčioje per aukojamas Šv. Mišias neįgaliesiems, iš kunigo R. Bičkausko nuskambėjęs kvietimas atverti širdis tikėjimui, kuris daro kartais nesuprantamus žmogui stebuklus, kai net ir aklieji praregi, o kurtieji išgirsta žmogaus balsą. Kai, iš pirmo žvilgsnio, sveikas – tačiau tik su jam pačiam matoma ar jaučiama negalia: subjaurota sąžine, išdžiūvusia ir negailestinga širdimi, pykčio perkreiptu veidu…, lyg veidrodyje, pamato (jeigu pamato) savąsias negalias bei ydas ir, pasitikėdamas bei tikėdamas Dievo valia, švarina savo sielą ir saugo ją nuo užteršimo.
Po šv. Mišių visi dalyviai susirinko į JŽNS patalpas, kurias palaimino ir pašventino kunigas. Pasveikinimo ir padėkos žodį tarė ir JŽNS pirmininkė Virginija Pempienė: Jiezno kunigui – už patalpų pašventinimą ir Šv. Mišias, svečiams, kurie savo atvykimu pagerbė JŽNS narių susitikimą, žemės ūkio bendrovei ,,Nemunas“ už finansinę paramą. Ji taip pat pasidalino neįgaliųjų Sąjungos veiklomis, pasidžiaugė narių kūrybingumu, kada kiekvienas gali, reikalui esant, būti ir edukatoriumi, ir veiklos vykdytoju.
Prasmingi palinkėjimai ir pagyros žodžiai liejosi ir iš mūsų svečių: vicemerės Loretos Jakinevičienės, Arūno ir Vilmos Vaidogų, Jiezno miesto seniūno Algio Bartusevičiaus, Prienų rajono asmenų su negalia draugijos atstovo Mikado Januškevičiaus lūpų, kurie vieningai tvirtino, kad šį pastatą šildo žmonių buvimas drauge, jų pagalba vienas kitam. Juk smagu eiti ten, kur esi laukiamas, suprastas ir išgirstas.
Po svečių ir organizatorių kalbų, pastebėjimų ir palinkėjimų visi sėdome prie vaišių stalo, vaišinomės savo atsineštais skanėstais, kvapnia arbata ir aromatinga kava. Smagu buvo matyti visų švytinčius veidus, girdėti šurmulį, juoką…Smagiai prasidėjusi šventė dar smagiau pasibaigė. Skirstėmės visi supratę, kad laimingiausia diena yra – šiandiena, kad džiaugtis reikia ne rytoj, ne po Kalėdų ar Naujųjų Metų, o ŠIANDIEN, kad, dalydamasis savo laiku, ne tik patiri džiaugsmą, bet ir gauni didžiulę naudą: užmiršti problemas, rūpesčius, skausmus ir įvairias negalias.
Alvyra Lisauskienė, JŽNS narė