Netrukdykite gydytojams

Būkite geri, netrukdykite ir neerzinkite gerbiamų ir išsimokslinusių gydytojų beigi daktarų! Neskambinkite, nesiteiraukite konsultacijų ir vizitų neprašykite. Jie yra baisiai užsiėmę! Jie visai neturi laiko nei ligoniams, nei pacientams, nei šiaip susirūpinusiems savo sveikata. Kokia dar ligų prevencija? Juokaujat? Raudonis išmuša skruostus vien pagalvojus apie tai, kad galėtume išdrįsti daktarus trukdyti tokiais vėjais. Gydytojai nuolat kažkur skuba. Nuotoliu. Supraskite, jie smarkiai dirba, pluša. Jie – klinikos / ligoninės žvaigždės. Jei gydytojas dirba nuo dešimtos valandos, tai turėk proto, žmogau, skambinti ne dešimtą, o bent dešimt minučių vėliau. Juk mums tarnauti pasiryžę daktarai, kaip ir muzikos atlikėjai – žvaigždės, turi nerašytą teisę vėluoti tiek, kiek didele žvaigžde jaučiasi besantys. Todėl, ginkdie, nesugalvokit jų ieškoti nuo pat darbo pradžios. Leiskite jiems lengvai pradėti savo darbą nuo tada, kada jiems norisi.
Bet, jei jau labai labai prireikė ir jums pasisekė netyčia prisiskambinti, dar nesidžiaukite – dar reikia įveikti telefoninį registratorės face control. Pereiti griežtą atranką – pasiruošti iš anksto, ką sakysite. Nepakanka vien tik išreikšti pageidavimo žodžiu, kad jums reikia vizito pas gydytoją. Jums dar reikia išpažinti aiškiai ir pagrįstai – kas Jums nutiko. Pageidautina drebančiu ir nelaimingu balsu paporinti savo bėdas registratorei kaip kunigui per išpažintį. Nors tai nieko ir negarantuoja, bet pabandyti verta. Nes registratorė taip pat yra labai užsiėmusi ir neturi laiko klausytis jūsų monologų. Tikėtina, kad ji nutrauks jūsų išpažintį, neišklausiusi pirmo sakinio, ir pasakys, kad skambintumėte vėliau arba teiksis atsakyti kažką, kas nebūtinai bus teisybė. Iš trečio skambučio, jau iš kitos pasipiktinusios registratorės galite išgirsti – Kas jums taip sakė?!
Jei jums taip jau atsitiko gyvenime, kad prispyrė pats rimčiausias reikalas kreiptis į gydytoją dėl „biuletenio“ ir paprašėte, kad registratūros sargai leistų pakalbėti su saugomu nuo persidirbimo gydytoju, ir jis maloningai teikėsi paimti telefoną, džiaukitės, net jei atsiliepė kitas gydytojas. Turėkite proto ir nesitikėkite, kad gydytojas staiga ims ir susidomės, kas jums buvo, kaip jaučiatės. Taip tik filmuose būna, gal dar knygose? Juk nemaži, žinote. Jūsų tik paklaus – ar uždaryti, ar pratęsti (pasirodo, galima sakyti, ką nori). Ir nesugalvokite klausti – kas jums buvo, kokia gi liga užpuolė, ar tas dar neprisijaukintas kovidas, ar kokia įprastinė zaraza. Nes juk gali būti ir taip, ir kitaip. Jei jau taip smalsu – pasitikrinkite testu trečią kartą! Na, ir tikrai jau ne gydytojų reikalas jums patarimus dalinti, kaip sveikti ir atgauti jėgas. Juk aišku kaip dieną – geriausiai viską žino vaistininkas. Net ir TV dėžutės tai skelbia – pasitarkite su vaistininku! Tik gaila, kad vaistinėse neišrašo „biuletenių“. Nereikėtų tada užsiėmusių nuotolinių gydytojų trukdyti skambučiais.
Galų gale, žmonės, turėkite proto ir nesirkite!
Alma D. J.