Atvira jaunimo erdvė „Prienas“ – vieta būti savimi…

Laisvalaikio zona

Visoje Lietuvoje sparčiai besikuriančios jaunimo erdvės ir centrai – tai puiki galimybė jauniems žmonės prasmingai ir saugiai praleisti laiką po pamokų, kurti, bendrauti bei spręsti kasdienybėje kylančius iššūkius. Tokią vietą turi ir Prienų jaunuoliai, o spalio 7 dieną Atvira jaunimo erdvė (AJE) „Prienas“ atšventė 4-ąjį savo gimtadienį. Tai graži proga prisiminti nuveiktus darbus ir pasvajoti apie ateitį, tad apie tai ir kalbamės su Prienų kultūros ir laisvalaikio centro kultūros projektų ir edukacinių programų vadove, AJE darbuotoja-jaunimo projektų koordinatore Živile Rusevičiene.

Prienų kultūros ir laisvalaikio centro kultūros projektų ir edukacinių programų vadovė, jaunimo darbuotoja-jaunimo projektų koordinatorė Živilė Rusevičienė. Nuotraukos iš Atviros jaunimo erdvės „Prienas“ archyvo.

– Živile, papasakokite, kas yra ta atvira jaunimo erdvė ir kokią misiją ji neša?
– Atvira jaunimo erdvė – tai vieta, kur renkasi ir norintys tobulėti, ir paprasčiausiai laisvo laiko turintys jaunuoliai iki 29-erių metų. Ji atliepia jaunimo gyvenimo matymą ir socialinius-kultūrinius poreikius. Dirbant su jaunais žmonėmis, mums svarbūs trys pagrindiniai aspektai: bendrystė (atviras bendravimas, naujos pažintys, individualios konsultacijos, saugus laisvalaikis, žaidimų vakarai), savanorystės skatinimas (kompetencijų ugdymas, suteikiant galimybę prisidėti prie kultūrinių renginių organizavimo, paskata prisijungti prie Jaunimo savanoriškos tarnybos) ir tobulėjimo galimybių sudarymas (įkvėpimas, asmenybės auginimas, saviraiškos galimybės ir talentų atskleidimas, idėjų sumanymas, jų vystymas ir įgyvendinimas).
Svarbu paminėti, kad tai nėra tik savanoriams ar uždaram jaunuolių ratui skirta vieta. Čia laukiami visi, tad į atvirą jaunimo erdvę „Prienas“ darbo metu gali ateiti visi, kas tiesiog turi laisvo laiko, nori sušilti rudens vakarais, pasikrauti telefoną ar pasikalbėti. O mes, darbuotojai, bendraujame ir žiūrime, kuo galime padėti, išklausyti tą reikiamą akimirką.
– Prienų kultūros ir laisvalaikio centre atvira jaunimo erdvė įsikūrė prieš ketverius metus, kaip per tą laiką keitėsi lankytojų skaičius? Ar tokios erdvės sulaukia didelio jaunimo susidomėjimo?
– Ištikimiausi lankytojai – tai mūsų „senbuviai“, kurie į AJE „Prienas“ veiklą yra įsitraukę beveik nuo pat erdvės įsikūrimo pradžios. Jie ne tik padeda įgyvendinti mūsų sumanymus, skirtus didesnei jaunimo auditorijai, bet ir inicijuoja naujas idėjas.
Reikia pastebėti, kad atviros jaunimo erdvės lankomumas svyruoja priklausomai ir nuo sezono. Vasarą mes, beje, kaip ir kiti mūsų kolegos Lietuvoje, susiduriame su lankytojų mažėjimu, nes daug kas dirba, atostogauja, laisvalaikį leidžia gamtoje. Atsižvelgiant į tai, kai kurias veiklas perkeliame į viešąsias erdves, einame ten, kur renkasi jaunuoliai, ir kontaktų ieškome ten. Be to, vasara yra pats tinkamiausias laikas renginiams po atviru dangumi, tad organizuojame Jaunimo dieną, įvairias išvykas ir kitus renginius.
Ruduo ir pavasaris yra dosnus lankytojais, nes jaunuoliai ieško, kur būtų galima saugiai ir smagiai praleisti laisvą laiką po pamokų, laukiant autobuso ar nori tiesiog susitikti su draugais. Rudenį bendradarbiaujame su mokyklomis, taip plečiame žinojimo apie mūsų veiklą lauką. Džiaugiamės, kai mokyklų atstovai kreipiasi su prašymu pristatyti tokias jaunimui aktualias temas, kaip lytiškumas ar savanorystė. Po vieno iš tokių pristatymų sulaukėme ir vėliau nuolatiniais patapusių lankytojų.
Tiesa, AJE „Prienas“ yra labiau kamerinio pobūdžio, nes turime fiziškai ribotą plotą. Dėl vietos trūkumo jauni žmonės ne visada drįsta čia užeiti, kai nieko nepažįsta, ir tai yra problema, su kuria mes susiduriame ne taip ir retai. Todėl stengiamės planuoti užimtumą, atsižvelgdami į konkrečias jaunimo kompanijas ir jų poreikius.
– Su kokiais lūkesčiais jaunimas ateina į atvirą jaunimo erdvę?
– Vienus atveda smalsumas arba faktas, kad čia lankosi jų draugai. Kartais jaunuoliai apsilanko, turėdami konkrečius sumanymus, kuriuos mes padedame įgyvendinti. Kadangi vykdome JST (Jaunimo savanorystės programos) veiklą, kuri jaunuoliams suteikia galimybę gauti papildomą 0,25 balo, stojant į aukštąsias mokyklas, ateina ir dėl savanorystės galimybių. Tačiau apibendrinant galiu pasakyti, kad visi ieško erdvės, kur nereikėtų apsimetinėti, kur galėtų laisvai reikšti savo mintis, kalbant apie savo gyvenimo posūkius, išgyvenimus. Beje, tai liudija ir mūsų šūkis „Čia gali būti savimi!“ , kuris atsirado iš praktikos, dirbant su jaunuoliais.
– Kokią naudą jaunuoliams suteikia tokios erdvės?
– Visos Lietuvos atvirų jaunimo erdvių praktika liudija, jog čia besilankantis jaunimas ima labiau pasitikėti savimi, geriau socializuojasi tarp bendraamžių. Turi galimybę išbandyti save įvairiose situacijose, sudalyvauti vertinguose mokymuose. Organizuojamose veiklose jaunos asmenybės gali tobulinti savo gebėjimus, kelti sau tikslus ir, mūsų palydimi, jų siekti. Bendražmogiškas sveikas santykis, lygiavertiškas bendravimas taip pat suteikia saugumo jausmą, jaunuoliai turi galimybę jaustis saugiai, kas tikrai svarbu paauglystėje, kai iš jų aplinka labai daug reikalauja, spaudžia, teisia už jų pasirinkimus ar kitokios nuomonės turėjimą. Čia jaunuoliai gali dalyvauti jaunimo veikloje, kuri nėra nei politinė, nei religinė. Atviroje erdvėje jaunuoliai yra laisvi, gali jungtis kada nori, kai nori, laisvai gali išeiti, o kai nenori – rinktis kitus juos gyvenime dominančius kelius ir perspektyvas.
– Tenka pastebėti, kad AJE veikloje dažniausiai dalyvauja mokyklinio amžiaus jaunimas, ar vyresnio amžiaus jaunimas taip pat gali atrasti čia sau aktualių užsiėmimų?
– Atvira jaunimo erdvė yra skirta 14–29 m. jaunuoliams. Tačiau kai kurie organizuojami renginiai yra atviri ir prieinami plačiai visuomenei (Jaunimo diena, virtualūs transliuojami pokalbiai, mokymai, kultūriniai jaunimo renginiai).
– Spalio mėnesį „Prienas“ švenčia 4-ąjį gimtadienį, ką pavyko nuveikti per tuos metus?
– Taip, spalio 7 d. atvirai jaunimo erdvei suėjo 4 metai. Per tuos metus pokyčių būta tikrai labai daug. Kai su tuometine kolege pradėjome šią veiklą, neturėjome nieko – nei žinių, nei materialių dalykų… Tuo metu mokėmės iš kolegų, rašėme projektus, darėme klaidas ir iš jų vėl mokėmės. Projektų pagalba susikūrėme materialinę bazę (nauji baldai, priemonės veikloms), atsirado ir galimybių rengti įdomesnes veiklas, mokymus, kurie būtų naudingi jaunimui. Kūrėme bendradarbiavimo santykius su kolegomis, su kuriais surėmus pečius taip pat pasiekėme daugiau.
Tačiau svarbiausias darbas buvo užmegzti santykius su jaunuoliais. Tai buvo ir yra pats sudėtingiausias darbas. Norėdamas jį atlikti ir pats turi nemažai išmokti: lankyti įvairius praktinius mokymus, gilinti psichologines žinias. Darbas su bręstančiomis asmenybėmis yra labai atsakingas, tad ir baimė ką nors padaryti, patarti neteisingai buvo nuolatinis mūsų palydovas. Kita vertus, bėgant metams, supratome, kad geriausias kelias visuomet bus atvirumas ir nuoširdumas. Kai dirbi ir bendrauji iš širdies, kai rūpestis yra nesuvaidintas, tai ir atsakas į tai būna tikras. Taigi kartu su jaunais žmonėmis kūrėme ne tik bendrą ryšį, bet ir ir veiklos strategijas, gilinomės į jų poreikius, pastabas. Taip žingsnelis po žingsnelio erdvė įgijo savo veidą ir kryptį.

Akimirka iš jaunosios kūrėjos Paulinos Virbšaitės fotografijos darbų parodos atidarymo AJE „Prienas“ prieigose.

Pastaraisiais metais labai sustiprėjo jaunuolių poreikis meninei saviraiškai, tad kartu sukūrėme ir įgyvendinome tikrai didelio visuomenės dėmesio sulaukusias jaunimo iniciatyvas: pristatėme meno įvykį „Po grindim“ (I ir II dalis), įgyvendinome socialinę iniciatyvą „Tylos portretai“, skatinome jaunųjų kūrėjų saviraišką, pristatydami jų parodas, įgyvendinome Erasmus+, „Me be4 you“ ir kitus projektus, taip pat tapome „Eurodesk“ (Europos jaunimo informacijos tinklas, veikiantis 36 Europos šalyse, kurios pagrindas yra informacijos teikimas apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas, savanorystė ir pan.) Europoje, – aut. p.) atstovybe Prienuose.
– 2022-ieji Lietuvoje paskelbti Jaunimo metais: kokius užmojus AJE kėlė šiems metams, kaip pavyko juos įgyvendinti?
– Šiais metais daug dėmesio skyrėme ir vis dar skiriame jaunuolių psichologinei būsenai, gilinimuisi į jų kasdienius sunkumus ar kitas aktualijas. Ieškojome būdų, kaip mes galėtume prisidėti prie jų savijautos pagerinimo. Kaip ir minėjau, inicijavome ir įgyvendinome ne vieną jaunimo iniciatyvą, sudarėme sąlygas jaunųjų kūrėjų saviraiškai. Pavasarį įvairių partnerių organizacijas kvietėme į konferenciją „Kas slypi po jaunuolių tylos portretais?“, kurios metu diskutavome, teikėme bazinę informaciją jaunuoliams, kaip nepakliūti į sudėtingas situacijas ir kaip iš jų išsigelbėti.
Šiemet taip pat minimi Savanorystės metai, tad jiems paminėti planuojame išvyką į edukacinį spektaklį. Planuojame ir Jaunimo metams skirto iš Stelmužės ąžuolo gilės užauginto ąžuoliuko sodinimą, kuris daug metų dar primins šiuos mūsų jaunimui dedikuotus metus. O vieną iš didžiausių iniciatyvų – meno įvykį „Po grindim 2“ uždarysime su performansų naktimi. Galime pasidžiaugti, kad visos mūsų planuotos, Jaunimo metams skirtos, veiklos buvo sėkmingai įgyvendintos.
– Dar viena svarbi AJE „Prienas“ iniciatyva – darbas su Prienų rajono pakraščiuose gyvenančiu jaunimu: kokios tai veiklos ir kaip pavyksta ten jaunimą prisitraukti?
– Taip, kartu su kolege kartą per mėnesį vykstame susitikti su Šilavoto ir Naujosios Ūtos jaunimu. Ten organizuojame kino peržiūras su aptarimu, muzikinius užsiėmimus, karaoke, žaidimų vakarus ir kitas veiklas. Pritraukti jaunimą padeda šiose vietovėse įsikūrusių Prienų kultūros ir laisvalaikio salių organizatorės Saulė ir Vilija, kurios turi daugelio metų įdirbį ir pažįsta vietos bendruomenę. Turime sukūrę virtualias grupes, rengiame skelbimus ir kita. Deja, labai dideliu susidomėjimu negalime pasigirti, bet bent pabandyti šią veiklą skleisti tikrai verta. Susiduriame su problema, kad, jaunuoliams persikėlus mokytis į Prienų, Birštono ar kitų aplinkinių miestelių mokyklas, jiems tampa sudėtinga su vietiniu transportu, jo tvarkaraščiais, tad jaunuoliai dažnai neturi galimybių laiku grįžti ar po ilgos dienos ne visada nori dar ateiti bendrauti. Tokiu atveju raginame juos užsukti į atvirą jaunimo erdvę Prienuose ir tokiu būdu palaikyti kontaktą.
– Kaip apskritai vertinate jaunimo užimtumą Prienų rajone?
– Prienai šioje srityje yra dar jaunas miestas, kuriame darbas su jaunimu žengia pirmuosius žingsnius. Čia dar labai trūksta organizacijų, erdvių ir veiklų, orientuotų į jaunimo poreikių užtikrinimą. Šiuo metu siekiama, kad ši situacija keistųsi, ieškoma būdų aktyvinti jaunąją visuomenės dalį ir ją labiau išryškinti bendruomenėje. Mes, kaip jaunimui atstovaujanti erdvė, norime, kad jaunuoliai turėtų platesnes saviraiškos galimybes, kad jauni žmonės būtų pastebėti, pripažinti visuomenėje. Svajojame ir apie kitokį požiūrį į jauną žmogų. Prienų krašte tikrai yra puikaus, gabaus jaunimo, kuriam būtina sukurti tinkamą terpę, kurioje jis galėtų parodyti, ką sugeba, turėtų galimybę augti.
– Gimtadienis – tai puiki proga pasvajoti apie ateitį, tad nors trumpai užsiminkite apie ateities planus.
– Labai tikimės, kad erdvė išliks ir klestės, kad pamažu augs ir išaugs į atvirą jaunimo centrą su dar daugiau galimybių jaunimui.
– Ko palinkėtumėt Atviros jaunimo erdvės lankytojams ir darbuotojams 4-tojo gimtadienio proga?
– Toliau augti ir klestėti. Burti bendraminčių ratą ir vienyti jėgas, nes būdami kartu mes galime labai daug.
– O visiems Prienų krašto jaunuoliams Jaunimo metų proga?
– Tikėti ir pasitikėti savimi, nuolat bandyti savo galimybių ribas ir nebijoti jas peržengti, kad galėtumėte augti.
Rimantė Jančauskaitė