Ar Lietuvai reikalingas jaunas žmogus?

Valstybė – tai aš

Paskutinį kartą Jaunimo metai Lietuvoje minėti daugiau kaip prieš du dešimtmečius, tačiau per tą laiką jaunoji karta paaugo ir pasikeitė. Atsižvelgdamas į tai, jog šiemet Lietuvos jaunimas mini dvi svarbias sukaktis: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) trisdešimtmetį ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įsteigimo penkiasdešimtmetį, 2022-uosius Seimas paskelbė Lietuvos jaunimo metais. Šių metų kontekste labai svarbu kalbėti apie jaunuolių įgalinimą, todėl rugsėjo 2 d. diskusijų festivalio „Būtent“ metu Lietuvos jaunimo organizacijų taryba jaunimą (ir ne tik) pakvietė į diskusiją: „Leiskit dar ir darželinukams kandidatuoti: kada pradėsime pasitikėti jaunimu?“
Šiais metais Seimas pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis jauniems žmonėms suteikta galimybė į Lietuvos Respublikos Seimą kandidatuoti nuo 21-erių metų. Žengiant į tokį pokytį, šiandien visuomenėje diskutuojame ir apie tai, ar jaunas žmogus yra pasiruošęs balsuoti nuo 16 metų? Apie tai ir dar daugiau diskusijos metu kalbėjo LiJOT prezidentas Domantas Katelė, Seimo narys Vytautas Mitalas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, politologė, VU TSPMI dėstytoja Ieva Petronytė-Urbonavičienė bei diskusijos moderatorė Justė Kavaliauskaitė.
Tiesa, naujosios Konstitucijos pataisos nudžiugino ne visus, mat vieniems teigiant, kad jaunas žmogus yra kompetentingas, atsakingas ir gali būti geru Seimo nariu, kiti sako, jog 21-erių metų jaunuolis neturi gyvenimiškos patirties, aukštojo mokslo diplomo (nors toks reikalavimas Seimo nariams nėra taikomas) ir kitų, jų nuomone, reikalingų savybių. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės teigimu, jaunas žmogus ne tik gali būti kompetentingas, bet ir sukurti daug pridėtinės vertės sprendimų priėmime, nes būtent jaunos asmenybės įprastai būna alkanos pokyčių, kurių įgyvendinimui gali pasiūlyti netradicinius problemų sprendimo įrankius.
Seimo nario V. Mitalo nuomone, nauji Konstitucijos pakeitimai yra principinis Lietuvos žingsnis. Anot jo, tai yra signalas jauniems žmonėms, bet tai tikrai nėra kelio pabaiga, nes, kalbant apie veržlumą, „alkį“, atstovavimą savo interesams, visų pirma, reikia pasiekti tikslą, kad jaunuoliai ne tik galėtų, bet ir norėtų įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus, o tai yra didelis uždavinys ir politikams, ir visai visuomenei.
Politologės I. Petronytės-Urbonavičienės pastebėjimu, galimybė kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų tėra tik galimybė, tačiau jokiu būdu – ne privalomybė. „Čia atsiranda labai aiškus skirtumas tarp galimybės kandidatuoti nuo 21-erių ir galimybės balsuoti nuo 16 metų, nes, kai mes kalbame apie kandidatus, mes kalbame apie individualius asmenis, o tai reiškia, kad už jų įvertinimą yra atsakingi rinkėjai. Nepatinka, neatrodo pakankamai suaugęs ir atsakingas – nebalsuok. Žiūrint į atskiras asmenybes, kartais galime pastebėti, kad dvidešimtmečiai turi daugiau argumentavimo patirties, platesnį matymo lauką nei kai kurie penkiasdešimtmečiai“, – įžvalgomis dalijosi politologė, pridurdama, jog nepasitikėjimą jaunu Seimo nariu gali lemti ir tai, jog lietuviai apskritai nelinkę pasitikėti valstybinėmis institucijomis ir jų atstovais, nepriklausomai nuo parlamentarų amžiaus.
Jaunosios kartos atstovo D. Katelės nuomone, tai, jog nuo šiol į vieną aukščiausių valdžios institucijų galės kandidatuoti jaunesni nei 25 metų asmenys, dar nereiškia, kad iš jų visuomenė reikalaus mažiau. „Rinkėjai tikrai nemanys, kad jaunas žmogus gali ko nors nežinoti. Demokratinėje visuomenėje kompetencijos, kandidatuojant į Seimą, yra vienas esminių kriterijų, kurį rinkėjai kelia savo atstovams“, – sakė LiJOT prezidentas.
Visgi, kaip ir pastebėjo VU TSPMI dėstytoja I. Petronytė-Urbonavičienė, kai kalbama apie kandidatavimą, kalbama apie atskirą individą, tačiau, kai diskusija pasisuka apie balsavimą, tenka kalbėti apie visumą, tad natūraliai kyla klausimas, ar jauna, vos 16 metų sulaukusi asmenybė jau yra pasiruošusi balsuoti savivaldos rinkimuose?
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės nuomone, galimybė savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų suteiktų daugiau tvarumo ir pasitikėjimo jaunu piliečiu bei skatintų jį neprarasti motyvacijos dalyvauti sprendimų priėmime. „Manau, kad suteikti teisę jaunam žmogui, kaip rinkėjui, spręsti, kaip atrodys jo aplinkos viešosios erdvės, kokia bus jo miesto ar miestelio bendruomenė ir ateitis, būtų didelis žingsnis“, – sakė ministrė.
Anot D. Katelės, tyrimai rodo, kad aktyvus dalyvavimas pilietiniuose procesuose yra siejamas su įpročiu ir kuo jaunesnis žmogus išsiugdo įprotį dalyvauti rinkimuose, tuo didesnė tikimybė, kad išreikšti pilietinę valią jis norės visą gyvenimą. „Mes turime sukurti kuo daugiau įrankių jauniems žmonės, kad jie išsiugdytų įprotį ateiti prie balsadėžių ir vienas iš tų instrumentų galėtų būti balsavimo teisės nuo 16 metų suteikimas savivaldos rinkimuose“, – teigė jaunimo atstovas.
Ir nors šiandien garsiai diskutuojama apie teisę 16-mečiams dalyvauti Tarybos ir merų rinkimuose, diskusijos dalyviai svarstė, „kas būtų, jeigu būtų“? Kas nutiktų, jeigu 16-metis turėtų realią galimybę ir teisę balsuoti ne tik savivaldybių, bet ir Seimo rinkimuose? Ar tuo balsu būtų piktnaudžiaujama? O galbūt tokio amžiaus jaunuoliai jau šiandien yra pasiruošę balsuoti ir Seimo rinkimuose?
Į tokį klausimą diskusijos dalyviams atsakyti nebuvo lengva. Visgi I. Petronytės-Urbonavičienės teigimu, gali būti ir toks scenarijus, jog nenutiktų nieko. Politologė atkreipė dėmesį į tai, jog jaunimo aktyvumas per dešimtmetį išaugo kone dvigubai, tačiau jis vis tiek išlieka žemas, todėl suteikta teisė balsuoti jaunesniame amžiuje dar nereiškia, kad jaunuoliai automatiškai ateis prie balsadėžių.
Beje, ir diskusijoje dalyvavusių žmonių skaičius kelia dvejonių, ar pačiam jaunimui rūpi su politika susiję klausimai, mat „Būtent“ festivalis kaskart sutraukia tūkstančius žmonių iš visos Lietuvos, tačiau LiJOT organizuotos diskusijos metu palapinė buvo kone pustuštė.
Iš negausiai susirinkusios auditorijos diskusijos dalyviams buvo adresuoti ir keli klausimai, kuriuos uždavė Birštono savivaldybės tarybos nariai.
Jurgitos Šeržentienės paklausta, kodėl, kalbant apie rinkimus į Seimą, daugiausia kalbame apie amžiaus cenzą, tačiau nekalbame apie tokius kriterijus, kaip: išsilavinimas, patirtis ir žinios bei atsakomybės nešimas ir ar ne laikas dabartiniams Seimo nariams inicijuoti aukštesnius kriterijus nei amžius ir politinės pažiūros, – socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigė, jog pagal Konstituciją teisė kandidatuoti suteikiama beveik visiems, tačiau pasitikėjimo kreditą konkrečiu žmogumi atneša rinkėjas. „Jis sprendžia, kokio kriterijaus jam užtenka ir kokio atstovavimo jam užtenka“, – sakė M. Navickienė.
Helmanas Lik turėjo klausimą iš asmeninės patirties. Tarybos narys domėjosi, ar dabartinei politikai tikrai reikia jaunimo, mat jo patirtis rodo, jog greičiausiai ne, tačiau ir ministrė, ir Seimo narys V. Mitalas sakė, jog jaunimo demokratinei Lietuvai ypač reikia, o blogas patirtis reikia keisti. „Lengvas kelias – ne mūsų kelias. Mes nešam proveržį, todėl mūsų reikia“, – tarsi apibendrindamas klausimą sakė jaunimui atstovaujantis D. Katelė, kuris dar diskusijos pradžioje užsiminė, kad demokratinėje valstybėje kiekviena socialinė ir amžiaus grupė turi teisę turėti savo atstovus, kurie turėtų mandatą jiems tinkamai atstovauti. LiJOT prezidento pastebėjimu, Lietuvoje vis dar opi problema – diskriminacija dėl amžiaus, kuri, pasak D. Katelės, ypač aktuali jaunimui, mat jauni žmonės dėl savo amžiaus susilaukia daug įvairių epitetų, kaltinimų neišmanymu, o ypač tuomet, kai kalba pasisuka apie kandidatavimo į Seimą nuo 21-erių galimybę.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Jaunimo skveras. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.