Namų ūkis

Priminimai rugpjūčio mėnesiui

Sodininkui…
Augo sode serbenta
ašarinėm kekėm …
Kas nežino šių J. Aisčio eilėraščio apie meilę pirmųjų eilučių… „Ašarinės kekės“ – ar   galima gražiau pavadinti šias tokias paprastas ir nuo seno mūsų soduose auginamas vaiskrūmių uogas? Dabar pats jų nokimas ir tų kekių gražumas. Vyresnieji tikrai prisimins, kad sodyboje dažniausiai eilute būdavo sodinama po keletą krūmų juodųjų, raudonųjų ir baltųjų serbentų. Šeimininkės, neturėdamos nei šiuolaikinių šaldiklių, nei kitų įmantrių konservavimo priemonių, o vien tik laikydamosi sterilumo, įsigudrindavo pasigaminti visų trijų spalvų serbentų drebučių, naudodavo juos desertų papuošimui ar patiekdavo brangiam svečiui prie arbatos. Vėliau populiariausi tapo juodieji, raudonieji kiek atsiliko, baltieji nepelnytai nuėjo į užmarštį. Gerai, kad viskas sukasi ratu, ir nauja tampa tai, kas buvo sena.
Tai, kad juodieji serbentai karaliauja vitamino C gausa, žino dažnas. Net ir lapai nenusileidžia uogoms gydomosiomis savybėmis: mažina karščiavimą, dezinfekuoja, tonizuoja organizmą. Lapų arbatos kvapnios, vitaminingos. Juodųjų serbentų lapus dedame raugdami agurkus, kitas daržoves, kad jos būtų traškesnės.
Raudonieji serbentai turi mažiau vitamino C, tačiau juose yra vitaminų B, PP, C, karotino, geležies, kalio, fosforo, magnio, kalcio, natrio. Tai padeda stiprinti nervų sistemą, gerina bendrą organizmo būseną.
Baltieji serbentai tikrai nenusileidžia savo verte raudoniesiems, uogos dar ir saldesnės. Kasdien suvalgant po šaukštą baltųjų serbentų, kaip teigia tyrėjai, galima pagerinti imunitetą ir išsaugoti sveikatą. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad šie serbentai pradeda aktyvuoti medžiagų apykaitos procesą jau po 1,5 valandos po suvalgymo. O vitaminas A užkerta kelią auglių susidarymui. O kur dar nauda nuo sklerozės, apsauga nuo laisvųjų radikalų ir t.t. Dar, sako, – didina potenciją. O karštą dieną, suvalgę saują baltųjų uogų, tikrai apsiginsite nuo troškulio.
Serbentų krūmai dauginami atlankomis arba auginiais. Sodinami pavasarį, gegužę, arba rudenį, rugsėjo mėnesį. Tai pats laikas, jeigu nutarsite pasikviesti šiuos uogakrūmius į savo sodą, dairytis jiems vietos, ruošti duobes, pasirinkti veislę.
Populiarios baltųjų serbentų veislės yra „Jutenbergo“ – vidutinio ankstyvumo, uogos stambios, saldžios, prinoksta liepos, rugpjūčio mėnesiais, nebyra. „Blanka“ – vidutinio ankstyvumo, prinoksta liepos antroje pusėje, kekės ilgos. Atspari miltligei, vidutinio ankstyvumo yra „Olandų baltieji“ veislė. Jų uogos saldžiarūgštės. Yra ir kitų sodininkų pamėgtų veislių.
Dabar pats laikas dairytis ir domėtis pas tuos, kurie augina serbentus, ragauti uogas – gal draugiškai pasidalins atlankomis, o gal nusipirksit auginių ir jau antraisiais metais skanausite uogas.
Mažos kvepiančios dovanėlės iš sodo…
…tampa vis populiaresniais suvenyrais. Pridžiovinkite savo sodo kvapniųjų žolelių, pasiūkite spalvingus drobinius maišelius, užrašykite savo ranka pavadinimą ar linkėjimą ir – dovanokite, pradžiuginkite savo brangius žmones.
Valerijonų ir ramunėlių mišinio vonia atpalaiduos kūną po dienos darbų.
Rozmarinai ir mėtos – padės atgauti jėgas.
Levandos ir šalavijai – nuramins ir gerai miegosite.
Bazilikais, čiobreliais, peletrūnu, krapais, pankoliais, česnakais aromatizuokite aliejų arba actą.
Iš rozmarinų, levandų, ramunėlių, melisų, mėtų, peletrūnų, verbenų paruoškite džiovintus mišinius aromatingiems gėrimams, arbatoms.
Graži dovanėlė – mažas, gražiai supakuotas stiklainėlis uogienės. O jeigu dar paskaninsite ją virdami aromatingomis žolelėmis, šį skonį ilgai įsimins tokią dovanėlę gavęs. Į braškių uogienę tiks čiobrelis, į vyšnių – čiobrelis, į aviečių – mėta, į serbentų – bazilikas.
Nepamirškite palepinti ir savęs!

Daržininkui…
Kai naktys vėsta, pomidorams nepatinka
O šiemet orai krečia tokias išdaigas, kai po karštos dienos labai staiga ima vėsti. O ir rytmečiais tuoj prasidės rudeniai rūkai, ims vėsti. Todėl, jei pomidorų derlius gausus ir kol jie dar nesusirgo kokiu maru ar kita užkrečiama liga ir nesuskilo, gal geriau bent dalį jų nuskint ir baigti nokinti šiltoje patalpoje. Galite drąsiai skinti standartinio ar vidutinio veislės dydžio vaisius, svarbu, kad jau subrendusios sėklos. Mažieji tegul dar paūgėja. Vaisius skinkite dieną, kai sausa. Atidžiai perrinkite ir nokinimui atskirkite tik sveikus, nedėmėtus, neįtrūkusius vaisius. Visai žali pomidorai pirmiausia pabąla, paskui pasidaro rožiniai ir galiausiai parausta, kaip ir būdinga tai veislei. Jei skynėte jau kiek pradėjusius rausti – vaisiai sunoks 7–10 dienų. Pabalę noks dar kokį 10–20 dienų. Šį nokinimo būdą naudokite ir prasidėjus pirmosioms šalnoms – nuimkite visus žalius pomidorus. Sudėkite vaisius vaiskočiais į apačią, kad neprarastų drėgmės. Labai gerai nuskinti išsilaiko mėsingų veislių pomidorai su stora žievele. Nelaikykite pernokusių pomidorų!
O jei staiga pomidorai jūsų šiltnamyje pradėjo juoduoti, ant vaisių atsirado purvinos, kietos, beribės dėmės, tai gali būti, kad juos pažeidė fitofterozė, ir derlius gali sunykti per kelias dienas. Nokstant vaisiams pomidorų šaknis buvo naudinga palieti kalcio salietros tirpalu (10 litrų vandens ištirpinti 20 g kalcio salietros). Jei pomidorų anksčiau profilaktiškai nepurškėte vario turinčiais preparatais, tai kuo skubiau dabar nuskinkite visą derlių, palaikykite 40 laipsnių temperatūros patalpoje apie 4 valandas, baikite nokinti patalpoje.
Sergančius pomidorų krūmus išraukite ir sudeginkite.
Jei vaisiai skilinėja, tikriausiai perlaistėte, dar ir su šaltu vandeniu. Liaukitės juos „maudę“.
Rugpjūtis ir kitoms daržovėms išbandymo metas. Pipirams ir baklažanams mėnesio viduryje reikia nuskinti visus žiedus, nes vaisių jie nebeužaugins. Tegul geriau auga ir sunoksta tie, kurie jau užmegzti. 

Pipirų gausiai jau nebeliekite, o sezono pabaigoje kastuvu patrumpinkite krūmelių šaknis 5–6 cm gylyje.
Neperauginkite baklažanų vaisių. Jei spalva keičiasi į rusvai žalsvą, reiškia vaisius peraugęs, jame yra susikaupusio žalingojo solanino, galite apsinuodyti.
Ir pipirus, ir baklažanus labai puola persikiniai amarai – nupurkškite kuo skubiau pelyno ar paprastosios bitkrėslės antpilu. Ir atsiminkite, šiuos kenkėjus atbaido šiltnamyje augančios nasturtės, serenčiai.
Antroje vasaros pusėje, kai agurkai nokina pačius standžiausius ir skaniausius vaisius, tuomet įsisuka ir klastingoji miltligė. Todėl stebėkite augalus ir padėkite jiems išlikti sveikiems. Geriausia, žinoma, buvo galvoti pavasarį, kai rinkotės veisles – dabar yra daug atsparių šiai ligai. Pastebėję pirmuosius miltligės požymius, nupurkškite juos cheminėmis priemonėmis su muilu. Laiku ir reguliariai vėdinkite, kad neiškristų rasa, tuomet miltligė negalės plisti. Aplink stiebus paberkite purios derlingos žemės, tai vadinama agurkų jauninimu. Agurkai tiesiog išleidžia naujas papildomas šakneles, tampa atsparesni šaknų puviniui. Jei šiltnamyje veši agurkų lapija, senus ir pažeistus ar apvytusius lapus, kartais ir dalį sveikų geriau pašalinti.

Gėlininkui…
Rododendrai ir vėl žydės…
Ši lietinga ir permaininga vasara nebuvo palanki rododendrų, dar kitaip vadinamų Alpių rožėmis ar rožių medžiais, augimui ir žydėjimui, tačiau daugybė naujų veislių leidžia išsirinkti atspariausias ir mėgautis jų labai stambiais ir gausiais žiedais. Dabar būtų pats metas peržydėjusius žiedynus pašalinti, nes jie tikrai nepuošia šių ilgai žaliuojančių krūmelių. Laužyti žiedynus reikia rankomis, labai atsargiai. Susiraskite trumpą, rantuotą žiedynstiebį ir kita ranka, prilaikydami šaką, lengvai nulaužkite. Saugokite, kad lauždami nepažeistumėte po žiedynu esančių sprogstančių lapinių pumpurų, o gal jau ir paaugusių ūglių, nes ant jų formuojasi kitų metų žiedai. Žaizdelės užsitrauks lengvai pačios. Ta pačia proga didesnį augalą apgenėkite, kad nebūtų nudžiūvusių šakų, nurinkite parudavusius pumpurus, sergančius lapus.
Jeigu dar nepatręšėte, tai skubėkite tą padaryti ir tręškite rododendrams skirtomis mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis. Jų šiuo metu parduodama daug ir įvairių, apie panaudojimą informuoja platintojai. Tačiau mažiau informacijos rasite, o gal ir visai ne – apie tręšimą organinėmis medžiagomis. Gamtoje rododendrams mitybinės medžiagos yra nukritę lapai, spygliai, augalų šakelės, žiedai, vaisiai ir kt. su paviršiniais vandenimis patekusios medžiagos. Mulčiuodami ir tręšdami organinėmis medžiagomis rododendrus leisite vykti natūraliai medžiagų apykaitai. Organinių medžiagų mulčias veikia kaip vandenį sugerianti kempinė, todėl šiems amžinai „ištroškusiems“ augalams reikės mažiau laistymo. Dar vienas pliusas yra tai, kad taip galima išvengti jautrių paviršinių šaknelių nudeginimo mineralinėmis trąšomis. Kitas organinio tręšimo privalumas – taip augalas gauna visų reikalingų mikro ir makro elementų. Organinėmis trąšomis užteks patręšti kartą – anksti pavasarį. Rododendrams tiks: galvijų kaulų miltai, kuriuose yra fosforo, kalcio ir dalis mikroelementų; galvijų kraujo miltai, nes juose yra azoto, ir dalis mikroelementų, žuvų miltai, kuriuose yra azoto, fosforo kalio ir mikroelementų; susmulkinta liucernų žolė, sliekų žemė, rudadumblių miltai, sapropelis, kompostas ir kt. Geriausias pasirinkimas – organinių trąšų mišiniai.
Jei dar tik galvojate apie vieną kitą rododendro krūmelį, atsiminkite, kad šiems gražuoliams turėsite sudaryti tinkamas sąlygas, kuo panašesnes į natūralių augaviečių, o tai reiškia, kad dirva turi būti gana drėgna, bet pralaidi orui ir vandeniui. Sodinti galėsite dar šį rudenį, tačiau augalas turi spėti įsišaknyti iki šalnų. Tai rugsėjis būtų pats geriausias laikas. Ruoškitės. Vieniems reikia pavėsingos vietos, kitiems saulėtos, todėl rinkitės veislę atsakingai, vietos taip pat reikia daugokai. Pasidomėkite žinomo latvių selekcininko Ričardo Kondrotavičiaus išvestais gerai žiemojančiais ir tvirtais rododendrų hibridais, ir visžaliais, ir vasaržaliais. Jie tinka mūsų sąlygoms.

Pašnekesiai

Uogautojos valandos…

Uogos mano avietyne šiemet kaip niekad didelės, sveikos ir nors dėl lietingo oro gal kiek rūgštesnės, o ir sunoko vėliau, bet derlius neblogas. Kiek čia to avietyno, tačiau palesioti nuo krūmo vaikams ir svečiams užtenka, lieka dar ir vienam kitam indeliui uogienės.
Įsitaisiusi patogiai ant kėdutės slenkuosi nuo krūmelio prie krūmelio, neskubėdama siekiuosi kur žemiau, giliau, nes visi uogautojai pralekia tik paviršiukais, o jau pažeme, kur giliau krūme uogos pačios byra į delną, persirpusios. Prisimenu, vaikystėje labai mėgau uogauti: mama dirbo, tai įsiprašydavau į moteriškių kaimynių kompaniją, kad vestųsi drauge. Nelabai norėdavo, bet kartą kitą patyrusios mano kantrumą jau mieliau imdavo kartu. Miške – kur avietė, ten ir dilgėlės, tai apsirengdavome kaip reikiant, „kaniukus“ pasirišdavome ant kaklo, kad abi rankos galėtų laisvai darbuotis. Jau pripildžius indą bent iki pusės kaklą imdavo spausti, veržti. Tai neapsikentus nusiimi, pasistatai samanose lomelėje, bet…, o vargeli, žiūrėk užkliuvo, apvirto, uogos pabirusios taip, kad jau lengviau jų iš naujo pririnkti nei iškrapštyti iš žolynų ir samanėlių. Į burną stengdavausi nedėti tol, kol nebūdavo pilnas indas. Labai jau norėdavau, kad mama nustebtų, aikteltų: „Vaje, kiek daug! Ir kaip tu čia taip sugebėjai?“ Laukdavau tos akimirkos, didžiuodavausi. O dar jei apkabindavo ir priglausdavo, jau žinojau, kad kitądien imsiu didesnį indą, ilgiau uogausiu. Vienais metais aptikusi jaunuolyną pririnkau tiek, kad mama ne tik privirė kvapnios uogienės, bet ir aviečių vyno užraugė. Ragauti neteko, bet atsimenu kvapą ir nepaprastą spalvą, visi girdavo. O gal ir leido kada prie lūpų pridėti… neatmenu. Tik dabar susimąsčiau, iš kur tuomet radosi toks noras mamai įtikti, pasididžiuoti? Gal todėl, kad nuo mažumės ne vienerius metus augau pas babytę, ir su ja ryšys buvo daug stipresnis, paprastesnis. Mamos lyg ir varžydavausi: taip imti iš niekur nieko prišokti, užsikarti ant kelių, prisiglausti – neišeidavo. Visi šie sentimentai tekdavo senajai močiutėlei… Gal ir tiesa, kad vaikus auginti turi tėvai, o seneliai ir močiutės – tik atostogoms, šventėms.
Raudonos uogos krenta ir krenta į dubenėlį, o mano mintys staiga jau šuoliuoja kitur, ten, kur šiuo metu vaikai dėl agresoriaus karo baisybių atskirti nuo motinų, nuo namų, patiria siaubą, košmarus ir vienatvę. Gerai, jei rankose išliko pliušinis meškutis ar koks kiškutis, kurio nudiržęs, bet švelnus kailiukas dar prisigėręs namų kvapo – įspraudęs nosytę mažylis gal nors minutėlei užsimiršta, tuomet sapnų karalystė nuneša jį kuo toliau nuo tikrovės. Kada, kada pagaliau baigsis tas košmaras? Kas jį sustabdys?
158-oji, 159-oji, 160-oji… skaičiuoju kartu su jaunu rašytoju Vainiumi Baku karo Ukrainoje dienas, jo feisbuko paskyroje kasdien skaitau po naują jo skausmingą eilėraštį ar sonetą „… Tos motinos akys – ir žydros jų šviesos languos/ belaukiant sūnaus ten kur stiklas kiaurai pražiūrėtas/ Kaip paukštė naktis tyliai sklendžia – ar bus kas paguos…“
Ar bus kas paguos? Ir kas sustabdys?
Krenta uogos, krenta į dubenėlį, krenta raudonos…
Jūsų Augustina

Naujo derliaus salotų ir užkandžių metas

Burokėlių, špinatų ir fetos salotos
Reikės: 3 burokėlių, 2 saujų špinatų lapų, 120 g fetos, saujos graikinių riešutų, 3 šaukštų alyvuogių aliejaus, 2 šaukštų klevų sirupo, 1 šaukšto citrinų sulčių, druskos, pipirų.
Pabarstytus druska ir pipirais burokėlius susukite į foliją ir kepkite 200 laipsnių orkaitėje, kol iškeps (apie 1–1,5 valandos).Tuomet nulupkite, supjaustykite riekelėmis, išklokite lėkštę, į vidurį sudėkite špinatų lapelius, pabarstykite feta, kepintais riešutais, apšlakstykite citrinų sultimis, jei turite ir mėgstate – dar klevų sirupo ir aliejaus mišiniu. Berkite pagal skonį druskos ir pipirų. Vietoj fetos tiks ir ožkų sūris.
Šparaginių pupelių ryšulėliai
Reikės: 500 g šparaginių pupelių, 100 g rūkytos plonai pjaustytos šoninės, druskos, aliejaus kepimui.
Nuvalytas ir nuplautas pupeles apvirkite, kol suminkštės. Išvirtas ir nuvarvintas pupelių ankštis po 4–5 vienetus apvynioti šoninės juostelėmis ir apkepti įkaitintoje keptuvėje su trupučiu aliejaus. Tinka rapsų.
Galima patiekti prie mėsos arba kaip užkandį su česnakiniu padažu.
Pupelių ir voveraičių salotos
Reikės: 1,5 stiklinės pupelių, 1 didelio svogūno, 120 g kumpio, 200 g voveraičių, skiltelės česnako, pipirų, druskos, aštresnio alyvuogių aliejaus, aliejaus kepimui, šviežio rozmarino šakelės.
Pamirkytas (geriau pernakt) pupeles išvirkite, voveraites išvirkite pasūdytame vandenyje, nuvarvinkite. Svogūną supjaustykite pusžiedžiais, kumpį pjaustykite juostelėmis, česnaką gerai susmulkinkite. Įkaitintoje su aliejumi keptuvėje pirmiausia pakepinkite svogūną, tada dėkite kumpį, česnaką, rozmariną ir voveraites. Druskos ir pipirų berkite pagal skonį, dar pakepkite ir baigdami suberkite pupeles, kad jos sušiltų. Salotos patiekiamos šiltos, skanu su aštresniu aliejaus šlakeliu.

Morkose slypi jėga…

Ši oranžinė daržovė buvo vertinama jau labai seniai. Štai Senovės Romoje vykdavę net morkų garbinimo ritualai. Atkasus Pompėjos miestą, ant sienų archeologai rado piešinių, kuriuose buvo pavaizduotos kas?.. O gi – morkos.

Vertingiausios – vidutinio dydžio

Morkos – beta karotino (vitamino A), kalio, maistinių skaidulų šaltinis. Morkose baltymo nedaug, o cukraus iki 5,2 proc. Ši daržovė padeda apsisaugoti nuo vištakumo (nematymo prieblandoje), vėžio, sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Tačiau, pasak gydytojų dietologų, morkas derėtų valgyti saikingai, nes per gausus jų vartojimas gali pridaryti žalos – odai suteikti nesveikai gelsvą atspalvį.
Pagrindinė morkos medžiaga – karotinas, patekęs į žmogaus organizmą, virsta vitaminu A. Pastarasis itin naudingas vyresniame amžiuje, nes stiprina akių tinklainę. Oftalmologai pataria morkas dažniau vartoti turintiems įvairių akių problemų: sergantiems trumparegyste, konjunktyvitu, jaučiantiems akių sudirginimą, nuovargį.
Morkos naudingos sergant inkstų akmenlige, kepenų, širdies ir kraujagyslių ligomis; greitina odos gijimą. Ši daržovė turi daug jodo, todėl rekomenduojama vartoti susilpnėjus skydliaukės funkcijai.
Naudingiausios – vidutinio dydžio morkos, sveriančios 120–150 g. Kuo jos stambesnės, tuo intensyviau sugeria nitratus.
Pasitarnauja grožiui…
Morkų salotos su sėklomis, sėlenomis ypač naudingos įvairaus amžiaus moterims, nes gerina žarnyno peristaltiką, valo iš organizmo šlakus. Be to, puoselėja figūrą, reguliuoja svorį, taip pat stiprina nagus, plaukus, greitina odos gijimą bei gražina jos spalvą.
„Jei mėgstate morkų sultis, jas pagardinkite šaukšteliu alyvuogių aliejaus. Tada organizmas geriau įsisavins maistingąsias medžiagas,“ – pataria gydytojai dietologai.
Morkų salotos
3 morkos, 3 šaukšteliai sezamo sėklų, 1/3 šaukštelio chia (ispaniško šalavijo) sėklų, 1 šaukštas alyvuogių ar moliūgų aliejaus, citrinos sulčių (pagal skonį).
Sutarkuokite kelias morkas, jas lengvai sumaišykite su chia ir sezamo sėklomis. Tada užpilkite aliejaus ir išspauskite citrinos sulčių.
Morkų – obuolių sultys
2 morkos, 2 obuoliai, 1/4 šaukštelio šviežio medaus.
Sutarkuokite ir išspauskite šviežių morkų, obuolių sultis. Paskaninkite medumi. Patiekti aukštoje taurėje su mėtos lapeliu. Gero apetito!
Veronika Pečkienė