Birštono „Spiečiuje“ pristatytos valstybės pagalbos galimybės verslui

Birštono bendradarbystės centre „Spiečius“, vienijančiame smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus, nuolat vyksta įvairūs renginiai, padedantys tobulėti, augti smulkiam ir vidutiniam verslui. Ypač didelio dėmesio susilaukia verslumo skatinimo paskaitos, seminarai ir kiti renginiai, todėl liepos 14 dieną „Spiečiuje“ lankėsi ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, gausiai susirinkusiems verslininkams pristatęs verslumo skatinimo ir finansinės valstybės pagalbos galimybes.
Anot V. Jurgučio, šiuo metu viena iš ministerijos siekiamybių – supažindinti verslininkus su valstybės instrumentais, kad šie patys galėtų į juos aplikuoti: žinotų kur kreiptis, ką daryti ir, norint pasinaudoti valstybės pasalugomis, jiems nereikėtų samdytis konsultantų. Šiam tikslui pasiekti Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja mažinti verslui tenkančią administracinę naštą. „Vienas iš ministerijos prioritetų – administracinės naštos mažinimas. Šiais metais pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos apsaugos, maitinimo ir pramonės sritims. Žiūrima, kur yra perteklinis popierizmas, ką galima padaryti paprasčiau, kas neteikia pridėtinės vertės ir pan. Šia kryptimi tikrai dirbame“, – sakė V. Jurgutis.
Viceministras taip pat viliasi, jog Lietuvai pavyks įgyvendinti smulkiojo verslininko sąskaitos priemonę. Smulkiojo verslininko sąskaita – tai supaprastintas mokesčių administravimo mechanizmas, kai iš specialios sąskaitos, į kurią verslininkas gauna pajamas, automatiškai apskaičiuojami ir nurašomi visi Sodros ir GPM mokesčiai. Viceministro teigimu, tokia sistema jau veikia Estijoje, todėl galime ją turėti ir Lietuvoje. Tiesa, V. Jurgučio pastebėjimu, dėl mūsų mokestinės sistemos šiai priemonei įgyvendinti reikia laiko.
Valstybė ne tik plečia verslumo galimybes, bet ir teikia finansinę pagalbą – finansuoja, remia bei investuoja į verslą. Visgi V. Jurgutis atkreipia dėmesį į tai, jog finansavimas ir parama – tai dvi skirtingos pagalbos verslui priemonės, kurias administruoja skirtingos valstybinės įstaigos.
Pagal teisės aktus, verslo finansavimu laikoma valstybės paskola verslui, kai verslas dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali pasiskolinti iš kitur. Verslo finansavimą administruoja valstybinė įstaiga UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri verslo pradžiai, vykdymui ar plėtrai siūlo rizikos kapitalo, kompensacijų, paskolų ir garantijų finansavimo priemones. V. Jurgučio pastebėjimu, ypač populiari priemonė – palūkanų kompensavimas, kurį gali gauti smulkus ir vidutinis verslas, besiskolinantis investavimui.
Ekonomikos ir inovacijų viceministro pastebėjimu, Lietuvoje verslas yra labai priklausomas nuo savo lėšų ir bankų paskolų, todėl valstybėje turime mažai investicinių verslų. O tai yra vienas iš veiksnių, ribojančių Lietuvos verslo augimą, todėl INVEGA verslui siūlo ir finansavimo priemones, susijusias su rizikos kapitalu.
Valstybė taip pat verslą skatina ieškoti naujų rinkų – įmonės, vykdančios veiklą ilgiau nei vienerius metus, gali kreiptis dėl eksporto kredito garantijų. Tai INVEGOS turtinis įsipareigojimas dalintis kartu su eksportuotoju rizika, išmokant iki 90 proc. patirtų nuostolių dalį, kai pirkėjas iš trečiųjų šalių neatsiskaito sutartyje nustatytais terminais arba bankrutuoja. Maksimali garantijų suma vienam eksportuotojui – 200 000 eurų.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Sąjungos paramą bei įvairias kitas išmokas administruoja Inovacijų agentūra, kurios pavadinimas, kaip sakė pats viceministras, rodo ir tam tikrą kryptį, kokius tikslus ir ambicijas sau kelia valstybė. „Inovatyvūs verslai kuria didesnę pridėtinę vertę, todėl mes, kaip valstybė, norime padidinti inovacijų dalį, investicijas į mokslinius tyrimus ir pan.“, – akcentavo V. Jurgutis.
Tikslams pasiekti numatyti du pagrindiniai prioritetai: pažangesnė bei žalesnė Lietuva. Kuriant pažangesnę Lietuvą, numatoma plėtoti ir stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacinius pajėgumus bei diegti pažangiąsias technologijas (šioms veikloms įgyvendinti numatoma skirti 400 mln. eurų verslui), skatinti pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms, mokslinių tyrimų organizacijoms ir valdžios institucijoms (skirta apie 100 mln. eurų). Taip pat planuojama stiprinti tvarų mažų ir vidutinių įmonių augimą bei konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą, be kita ko, pasitelkiant gamybines investicijas (skirta beveik 200 mln. eurų).
V. Jurgučio teigimu, Europai išgyvenant „žalinimo“ virsmą, planuojamos paramos priemonės, kuriomis bus siekiama motyvuotis naudoti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bei skatinti atsinaujinančiąją energiją, pagal direktyvą ES 2018/2001, įskaitant joje nustatytus tvarumo kriterijus. Šioms veikloms įgyvendinti iš viso skirta per 120 mln. Eur.
Įvairių finansavimo ir paramos priemonių yra ir daugiau, todėl viceministras susirinkusius verslininkus kvietė užduoti klausimus ne tik jam, bet ir susitikime dalyvavusiems INVEGOS bei Inovacijų agentūros atstovams, nebijoti konsultuotis individualiai. V. Jurgutis verslininkus taip pat kvietė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kurių vertė kasmet yra maždaug 6 mlrd. eurų.
Rimantė Jančauskaitė