Visuomenės skaudulys – nusikaltimai prieš nepilnamečius, neįgaliuosius ir smurto aukas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos akiratyje 

Nepilnamečiai, neįgalieji bei smurtinius nusikaltimus patyrusios aukos – vienos iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, kurios dažnai dėl savo padėties ne tik skaudžiau išgyvena sudėtingas gyvenimo situacijas, tačiau neretai ir nežino, kokios yra galimybės apginti savo teises bei pasiekti teisingumą. 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, norėdama atkreipti dėmesį būtent į šias visuomenės grupes, nutarė giliau pasidomėti, kokios situacijos pasitaiko dažniausiai, kokie galimi jų sprendimai bei ką svarbu žinoti tiek iškart susidūrus su problema, tiek jos sprendimo eigoje.  

Tarnybos direktorė Živilė Poželienė taip pat išskiria šios problemos svarbą: „Teisinė pagalba yra reikalingiausia tiems, kurie gyvenime ir taip susiduria su dideliais sunkumais. Bėdoje atsidūrę nepilnamečiai ar neįgalieji, taip pat smurto aukos – itin pažeidžiama ir jautri visuomenės grupė, kuriai norime skirti ypatingą dėmesį ir suteikti visą galimą pagalbą. Kalbamės apie tai su valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiais advokatais ir ieškome būdų, kaip prisidėti prie situacijos gerinimo.“

Apie nepilnamečius, neįgaliuosius ir smurtinius nusikaltimus patyrusius asmenis bei jų istorijas sutiko pasikalbėti nemokamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose teikiantys advokatai.

Su nepilnamečiais susijusiose bylose vyrauja smurto atvejai 

Dažniausiai, su nepilnamečiais susijusiose bylose, akivaizdžiai vyraujantis motyvas – smurtas. Jis dažniausiai patiriamas šeimoje arba artimoje aplinkoje, o neretai tarpusavyje smurtauja patys nepilnamečiai. 

Kiti tokias bylas siejantys panašumai – tai nepilnamečių baimė ir nepasitikėjimas bendraujant su advokatu, nes tokiose sudėtingose aplinkybėse sunku pasikliauti pirmą kartą matomu žmogumi, o taip pat ir gana keblus situacijos apibūdinimas, mat patiriant įtampą dažnai yra pamirštamos tam tikros aplinkybės, ar konkretus įvykių laikas bei seka. Abu šie faktoriai dažnai komplikuoja advokatų darbą ir apsunkina situacijos sprendimą, nes neturint aiškių parodymų vėliau kyla sunkumų įrodant smurtautojo ar kitą nusikaltimą padariusio asmens kaltę. Tarnybos kalbinti advokatai, kalbėdami apie šiuos sunkumus, labai skatino į panašią situaciją patekusius nepilnamečius būti drąsesniems ir labiau pasitikėti valstybės skiriamais advokatais, nes jų tikslas suprasti, padėti ir rasti geriausią sprendimą. 

Pasiteiravus apie tai, kokie dažniausiai būna priimami sprendimai ir kokios būna tokių įvykių pasekmės, advokatas Vilmantas Poškus apibendrina gana liūdnai: „Manau, kad tokiose bylose laimėtojų nebūna. Įtariamieji, kurie paprastai yra tėvai, seneliai ar kiti artimi giminaičiai, vėliau, nepaisant, koks sprendimas yra priimamas, labai ilgą laiką jaučia tam tikrą įtampą ar patiria apribojimus, o tuo tarpu nepilnamečiai dar ilgai turi kovoti su baimės jausmu, nes nėra tikri, ar vėl nepatirs to paties smurto ar bent psichologinio spaudimo“. Beje, dažnai procesuose, kurie paprastai trunka nuo trijų iki šešių mėnesių, pasitelkiami ir psichologai.

Neįgalieji – taip pat dažnos įvairių nusikaltimų aukos 

Jeigu nepilnamečių bylose vyrauja smurtiniai nusikaltimai, kurie dažnai kyla dėl konfliktų, kuriuos neretai sukuria abi dalyvaujančios pusės, neįgaliųjų patiriamose situacijose dažniausiai naudojamasi būtent jų negalia ir taip bandoma arba pasipelnyti, arba pakenkti dėl turimų psichologinių problemų. 

Iš advokatų išgirstos istorijos tikrai verčia krūptelėti ir kartais net sunku patikėti, kad neįgalieji gali atsidurti tokiose situacijose. Viena iš tokių – tai vienišos ir neįgalios, vaikščioti negalinčios merginos istorija apie tai, kaip ji skelbimo pagalba susirado ją prižiūrėti sutikusią moterį, o ši kartu su savo vyru apsigyvenusi pas neįgalią merginą po kurio laiko pavogė prie lovos dėžutėje laikytus pinigus. Nors kaltę ir bandyta neigti, advokato Modesto Švažo pastangomis įtariamoji buvo nuteista, o neįgali mergina atgavo iš jos pavogtus pinigus.

Dar liūdnesnes situacijas prisimena advokatė Angelė Fominienė, kuriai slogų įspūdį paliko nelegaliai į užsienį išvežamų nepilnamečių vaikų bylos. Dažniausiai tai yra vaikai iš pažeidžiamų šeimų ar globos namų, neretai jie būna sutrikusios raidos ir dėl to tampa lengvais nusikaltėlių taikiniais. Situacija jiems pristatoma taip, kad jie patys sutinka išvykti ir tik nuvykus į užsienio šalis paaiškėja, jog jie patys turės vagiliauti ar daryti panašius nusikaltimus. Atsisakantys ar nesugebantys įvykdyti jiems iškeltų užduočių nepilnamečiai negauna maisto, yra baudžiami. Galiausiai viskas baigiasi tuo, kad jie yra suimami vietos policijos pareigūnų, grąžinami į tėvynę, kur teisiami, kai tuo tarpu organizatoriai ieško naujų aukų ir tęsia savo veiklą.

Tokiose bylose advokatams yra itin svarbu suprasti situaciją, nes neįgalieji dažnai turi bendravimo sutrikimų ir negali rišliai papasakoti visko, kas jiems yra nutikę, o nusikaltimus padarę asmenys, kurie yra fiziškai sveiki, neretai tuo bando naudotis. Iš kitos pusės, labai dažnai ir nukentėjusieji turi baimę kreiptis pagalbos arba nenori pasakoti apie patiriamas skriaudas dėl gėdos ar kaltės jausmo. 

Situacija, susijusi su pagalba nepilnamečiams, neįgaliesiems bei smurto aukoms, gerėja

Nors skaudžių situacijų, kurias tenka išgyventi nepilnamečiams, neįgaliesiems ar kitoms smurto aukoms vis dar išlieka, tačiau galima pasidžiaugti, kad yra tam tikrų teigiamų poslinkių procesuose, kurie įvyksta po tokių nemalonių nutikimų. 

Paprašyti palyginti situaciją dabar ir tai, kaip buvo prieš keletą metų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus advokatai teigia: „Padėtis iš tikrųjų pasikeitė. Gavus informaciją apie įvykį sureaguojama labai greitai. Į įvykio vietą atvyksta ne tik policijos pareigūnai, tačiau ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, psichologai. Siekiama nepilnamečiui ar neįgaliajam suteikti pagalbą ne tik dėl patirto smurto, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir jo psichologinei būklei bei tolesnei reabilitacijai“. 

Daugėja ir sklaidos apie tai, kaip reikėtų elgtis atsidūrus sudėtingoje situacijoje – kokie yra procesai ir svarbiausi dalykai, kuriuos reikėtų žinoti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba rūpinasi, kad apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą būtų informuota kuo platesnė visuomenės dalis, dirbama su neįgaliųjų asociacijomis, platinama informacinė medžiaga bei vykdomi mokymai paslaugų teikėjams. 

Patyriau smurtą ar kitą nusikaltimą – ką svarbiausia žinoti?  
 
Šio klausimo daugelis greičiausiai vengia, nes tiki, kad atsidurti anksčiau aprašytose situacijose tikrai neteks, tačiau visuomet geriau apsidrausti ir žinoti tiek savo teises, tiek ir procesą, kaip pasinaudoti valstybės teikiama pagalba. Galbūt tai bus naudinga netiesiogiai, o padedant jūsų pažįstamam ir į bėdą papuolusiam neįgaliajam, nepilnamečiui ar kitam nusikaltėlių nuskriaustam asmeniui. Būtent žinojimas ir paskatinimas kreiptis teisinės pagalbos dažnai yra tai, kas tampa kelio į geresnę savijautą pradžia. 

Svarbu žinoti, jog nukentėjusiesiems, pageidaujantiems gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas. Smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą kompensuoja valstybė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima prašymus, padeda surinkti reikiamus dokumentus ir persiunčia juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Padaryta žala kompensuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu.

Nepilnamečių atveju, antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje galima gauti, jeigu jis yra įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar nukentėjusysis; civilinėje byloje, jeigu jis gali būti procese ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu; ir administracinėje byloje, jeigu jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nepilnamečiai turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į jų turimą turtą ir pajamas.

Dėl teisinės pagalbos galima kreiptis elektroniniu paštu teisinepagalba@vgtpt.lt bei telefonu 8 700 00 211.

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.