Naujam vadovui – dideli iššūkiai

Nuo šių metų balandžio 15 dienos UAB „Birštono šiluma“ vadovauja laikinai direktoriaus pareigas einantis Vytautas Pajarskis. Naujasis vadovas – ne naujokas šilumos tiekimo srityje, penkiolika metų dirbęs direktoriumi Alytaus šilumos tinkluose.
Šilumos gamybos bei tiekimo klausimai yra viena iš aktualiausių nūdienos aktualijų. Ji jaudina ir vartotojus, ir tiekėjus, ir sprendimus priimančius politikus bei vykdomosios valdžios atstovus. Tad ir šis pokalbis su Vytautu Pajarskiu apie kurorto šilumos ūkio problemas bei laukiančius iššūkius.
– Pradėjote vadovauti bendrovei ne pačiu geriausiu metu. UAB „Birštono šiluma“ pastaruosius kelerius metus dirba nuostolingai. Kas lėmė tokius rezultatus?
– Priežastis – ne viena. Jų kelios, viena iš pagrindinių nuostolingos veiklos priežasčių yra susijusi su tiekiamos šilumos kaina. Kaip žinia, bendrovės taikomą bazinę šilumos kainą, kuri susideda iš pastovios ir kintamos dedamųjų, trejų metų laikotarpiui nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT). Šilumos kaina dėl sąnaudų pokyčio yra perskaičiuojama kasmet.
Pastovi dedamoji kainos dalis – tai tokios sąnaudos, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto, kitos sąnaudos ir investicijų grąža. Šias sąnaudas griežtai kontroliuoja ir prižiūri VERT.
Kintamąsias sąnaudas sudaro kuro, elektros energijos ir vandens technologinės sąnaudos. Kintamoji kainos dedamoji kinta kiekvieną mėnesį priklausomai nuo pirkto kuro kainos.
„Birštono šiluma“ nuostolius dėl kainų patyrė dėl to, kad VERT 2017 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3E-332 bendrovei nustatyta ir beveik ketverius metus (nuo 2017 m. spalio iki 2021 m. rugpjūčio mėn.) taikyta šilumos bazinė kaina, kuri dėl VERT pavėluoto nustatymo buvo apskaičiuota pagal 2012-2014 metų faktines bendrovės sąnaudas. Dėl į bazinę kainą įtrauktų ir faktinių bendrovės sąnaudų skirtumo, šios bazinės kainos galiojimo laikotarpiu „Birštono šilumos“ pajamos dengė tik dalį būtinųjų pastovių šilumos tiekimo sąnaudų. Bendrovės skaičiavimais, per metus nepadengtos sąnaudos vidutiniškai sudarė 150 tūkst. Eur, iš viso per 4 metus jos sudarė 600 tūkst. Eur. Dėl šios priežasties bendrovė šiuo laikotarpiu buvo ne tik sustabdžiusi visas investicijas, bet ir susidūrė su realiomis mokumo problemomis.

UAB „Birštono šiluma“ pagal tiekiamos šilumos kainą yra 6 vietoje iš 15 tiekėjų, esančių V grupėje ir 19 vietoje iš 49 šilumos tiekimo bendrovių, pagal 2022 m. gegužės mėn. patvirtintą šilumos kainą su 9 proc. PVM.

Kita ne mažiau svarbi nuostolingos veiklos priežastis – minėtu ketverių metų laikotarpiu mokėta kompensacija šilumos energijos vartotojams dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo, kuri atskirais laikotarpiais siekė nuo 0,12 ct/kWh iki 0,28 ct/kWh.
Atsižvelgiant į tai, kad kaina beveik 4 metus buvo mažiausių kainų trejetuke tarp kitų savo grupės tiekėjų, gaminančių mažiausiai šilumos energijos (2021 m. kovo 1 d. kaina buvo antra pagal mažumą), bendrovei tai atsiliepė dideliais finansiniais nuostoliais. Teko skolintis apyvartinėms lėšoms, taip pat bendrovė privalėjo grąžinti skolą kredito įstaigai dėl ankstesniais laikotarpiais vykdytų investicijų. Šiuo metu „Birštono šilumos“ skola bankui siekia 500 tūkst. Eur.
2020 metais dėl Covid-19 plitimo šalyje paskelbtas karantinas taip pat ženkliai prisidėjo prie bendrovės pajamų sumažėjimo. Pajamos mažėjo 37,2 proc. Taip įvyko dėl to, kad pramoniniai vartotojai – keturi Birštono mieste veikiantys SPA centrai, sanatorijos ir gydyklos buvo priversti stabdyti veiklą. Būtent dėl to realizuotas šilumos kiekis, palyginti su tais pačiais ankstesnių metų laikotarpiais, sumažėjo apie 18 proc. ir bendrovė neteko vidutiniškai 200 tūkst. Eur pajamų.
2021 m. birželio 3 d. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai priėmus sprendimą dėl didesnės bazinės kainos taikymo, buvo tikimasi, kad bendrovės finansinė padėtis pagerės – bus padengtos visos būtinos sąnaudos bei sukauptas piniginis rezervas turimų kreditų grąžinimui ir daliai numatytų investicijų į šilumos ūkį atlikti. Tačiau 2021 metų pabaigoje smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms rinkoje (palyginti su 2020 metais, gamtinių dujų kaina 2021 metais pakilo 116,7 proc., biokuro kaina pakilo 33,6 proc.), bendrovė ne tik nepajautė pajamų padidėjimo, bet jos nuostoliai dar labiau išaugo. Energetinių išteklių kainoms ir toliau augant (nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. dujų kaina išaugo 543,82 proc., biokuro kaina – 109,78 proc., elektros kaina – 55 proc.) neišvengiamai brango ir brangsta ir pagamintos šilumos kaina vartotojams.

Per metus (2021 m. balandis / 2022 m. balandis) gamtinių dujų kaina padidėjo 543,82 proc.

Beje, net ir po bazinės kainos padidėjimo praėjusiais metais, pagal 2022 m. gegužės mėn. galiojančią šilumos kainą, „Birštono šilumos“ taikoma kaina išliko viena mažiausių ir yra 6-toje vietoje tarp 15 savo grupės tiekėjų, gaminančių mažiausiai šilumos energijos.
– Gegužės 26 dieną vykusiame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta jūsų bendrovės pateiktam šilumos kainos perskaičiavimo projektui. Ar tai padės bendrovei atsigauti ir atsinaujinti?
– Labai svarbu, kad Taryba pritarė mūsų pateiktam projektui. Pritarus ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, bendrovės skaičiavimais, šilumos kaina (skaičiuojant su papildoma dedamąja) turėtų didėti 15,84 proc. Tikimės, kad antriesiems bazinės kainos galiojimo metams nustatyta padidėjusi šilumos kaina stabilizuos bendrovės finansinius srautus ir padės sukaupti piniginį rezervą investicijoms į šilumos ūkį atlikti. Nes kita, ne mažiau svarbi „Birštono šilumos“ nuostolingos veiklos priežastis yra ta, kad šiuo metu bendrovės eksploatuojami ir didžiausią šilumos kiekį gaminantys biokuro katilai, įrengti dar 2003 metais, yra pasenę morališkai ir fiziškai nusidėvėję, reikalaujantys atnaujinimų ir nuolatinių remontų. Jų efektyvumas yra ženkliai sumažėjęs.
Dar 2018 metais buvo planuota, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, pakeisti susidėvėjusius biokuro katilus nauju moderniu biokuro katilu, tačiau, nesusirinkus pakankamam pareiškėjų skaičiui, kvietimas teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti buvo atšauktas.
Nepaisant sudėtingos finansinės situacijos bei siekiant užtikrinti patikimą šilumos gamybą, 2020 ir 2021 metais buvo atlikti 2 biokuro katilų remontai bei vienas susidėvėjęs dujinis katilas pakeistas nauju. Bendra atliktų investicijų vertė siekė 170 tūkst. Eur.
Atsižvelgdami į tai, kad naudojamų biokuro katilų efektyvumas yra reikšmingai sumažėjęs, ateityje planuojame investuoti į 2 naujų modernių 3,5 MW ir 6,5 MW biokuro katilų įsigijimą. Taip užtikrintume patikimą ir efektyvų šilumos tiekimą bei turėtume galimybę visiškai atsisakyti šiuo metu itin brangaus iškastinio kuro – gamtinių dujų vartojimo, o tuo pačiu ir mažintume taršą į atmosferą.

Per metus (2021 m. balandis / 2022 m. balandis) biokuro kaina padidėjo 109,78 proc.

Planuojama, kad šie biokuro katilai turėtų ir kogeneraciją – tokiu būdu būtų gaminamos dvi energijos rūšys – šiluma ir elektra. Gautos pajamos už pagamintą ir parduotą elektros energiją mažintų šilumos kainą vartotojams. Investicija siektų apie 6 mln. Eur, dalis lėšų būtų padengta iš Europos Sąjungos investicinių fondų. Apie šios investicijos galimybes bei naudą šilumos vartotojui bus diskutuojama ir su kitą savaitę į Birštoną planuojančiu atvykti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu dr. Valdu Lukoševičium.
Dar viena ne mažiau svarbi bendrovės problema – patiriami nuostoliai šilumos tiekimo trasose, kuriuos sukelia pramoniniai vartotojai, grąžindami per aukštą termofikacinio vandens temperatūrą. Dėl šios problemos sprendimo nuolatos kontaktuojame su asmenimis, atsakingais už šių įmonių šilumos ūkio priežiūrą.
– O kaip sekasi bendrauti su gyventojais?
– Šildymo sezono metu sulaukiama nemažai gyventojų skundų dėl nepakankamos arba perteklinės šilumos savo butuose. To priežastis – netinkamai sureguliuoti šilumos punktų įrenginiai daugiabučiuose namuose. Kadangi namo suvartojamas šilumos kiekis nėra optimalus, gyventojai sulaukia ir didesnių sąskaitų už šildymą.
Atsižvelgdami į šias problemas, esame pasirengę gyventojams ir įmonėms teikti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Taip šilumininkai patys atliktų visus teisės aktuose numatytus profilaktinius šilumos punktų priežiūros darbus, tokius, kaip sistemos išplovimas ir kt. bei užtikrintų efektyvų šilumos suvartojimą pastatuose. Gyventojams jau išsiuntėme pranešimus apie šių paslaugų teikimą, kviesdami juos kreiptis dėl sutarties sudarymo ar išsamesnės informacijos suteikimo. „Birštono šiluma“ gyventojams yra pasirengusi pasiūlyti geresnę minėtų paslaugų kainą, nei šiuo metu jie moka savo namų prižiūrėtojams.
Bendrovė ateityje numato įrengti ir nuotolinę karšto vandens skaitiklių duomenų nuskaitymo sistemą, kuri užtikrintų savalaikę ir tikslią gyventojų suvartoto karšto vandens apskaitą.
„Birštono šiluma“, kaip ir kitos šilumos tiekimo įmonės, susiduria ir su vartotojų skolų problema. Iki 2021-ųjų gruodžio 31 dienos skola bendrovei siekė 62,5 tūkst. Eur. Didžiausią dalį joje – 43 proc. – sudarė savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkų skolos.
Su skolininkais visuomet stengiamės susitarti geranoriškai – siunčiame jiems priminimus, raginame nedelsti ir, nesant galimybės susidariusios skolos padengti iš karto, pasiūlome kreiptis dėl skolos gražinimo grafiko sudarymo.
Reikia pasidžiaugti, kad dauguma mūsų vartotojų yra sąmoningi ir, vos gavę priminimus, susimoka iš karto. Visgi, yra ir tokių skolininkų, kurie nemoka piktybiškai – tokie asmenys yra perduodami skolų išieškojimo įmonei ir antstoliams.
– Šiandien, matyt, ne mažiau svarbus ir šilumos gamybos bei tiekimo ir gamtosauginių reikalavimų derinimas…
– Šiam klausimui bendrovėje skiriamas itin svarbus dėmesys. Vykdant šilumos gamybos veiklą, stengiamasi maksimaliai sumažinti gamybos proceso metu susidarančią taršą į atmosferą. Jau nuo 2014 metų bendrovėje naudojamas kondensacinis ekonomaizeris, kuris išvalo šilumos gamybos proceso metu susidariusius dūmus, taip ženkliai sumažindamas taršą į atmosferą, kasmet atliekama profilaktinė kaminų priežiūra.
Tai, kad nuolat vykstančių planinių ir neplaninių Aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimų metu jokių teršalų normų pažeidimų nenustatyta, nereiškia, kad neplanuojame naujų investicijų. Kartu su naujais biokuro katilais planuojame statyti ir elektrostatinius filtrus, kurie iš dūmų šalins kietąsias daleles.
– Ačiū už pokalbį. Sėkmės įgyvendinant užsibrėžtus tikslus.
Kalbėjosi Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Verslas ir paslaugos. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.