„Tobula tvarka“ ar saikingas chaosas?

Pavasaris… gamtos atgimimo ir tvarkos metas po žiemos sąstingio. Kodėl mums taip reikia švarintis visomis prasmėmis? Ką mums reiškia netvarka? Kas yra netvarka, dažnai intuityviai, beveik kiekvienas numanome ir ją kiekvienas suprantame savaip. Tai ne tik fizinės šiukšlės, bet įvairiai netvarkingi gali būti ir daugybė reiškinių, kaip sveikata, dienotvarkė, santykiai, procesas, mąstymas ir t. t. Todėl pavasaris yra ir sunkus metas, kai daugelį trikdo nuotaikų kaita, kai organizmas reaguoja į sezono pasikeitimą peršalimo ligomis, nemiga ir tiesiog vitaminų, mineralinių medžiagų ir energijos trūkumu.
Tačiau netvarkingumas ir netvarka yra toli gražu ne visada (visai nekalti) geri dalykai. Dažnai netvarka tampa visai nevaldoma – tai akivaizdžiai liudija daiktų kaupimas. O kai kada netvarkos keliami rūpesčiai priklauso nuo žmogaus požiūrio į juos.
Polinkis neprotingai kaupti ir saugoti ypač dideles ir labai sugrūstas dažniausiai nenaudingų daiktų sankaupas įvardijamas kaip „kompulsinis kaupimas“, bet dažniausiai vadinamas tiesiog „kaupimu“. Psichologai T.Hartle ir R.Frostas ilgą laiką tyrė kaupimą ir nustatė šiuos daugelio pripažįstamus diagnostinius požymius:
1. įsigijimas ir nesugebėjimas išmesti daugybės turto, kuris pasirodo esąs nenaudingas ir mažavertis;
2. gyvenamosios erdvės, užgriozdintos taip, kad nebegalima užsiimti veikla, kuriai jos skirtos;
3. didelės kaupimo sukeltos bėdos.
Galbūt šie požiūriai yra pernelyg bendri. Apsižvalgykim savo aplinkoje – pavyzdžiui, ar netrukdo mums naudotis valgomuoju ar rašomuoju stalu, kai jis apkrautas daugybės daiktų? Tokia nežalinga netvarka pas kiekvieną pasitaiko ir ji dažniausiai būna laikina. Netvarkingi stalai ar nepaklotos lovos nėra problema. Bet yra kraštutinė, galinti stipriai pakenkti mūsų kasdieniam gyvenimui netvarka, kuri gali net asocijuotis su mūsų psichine būkle (kartais net liga) – tai negebėjimu susidoroti su įprastiniais aplinkos reikalavimais. Tačiau pagalbos reikia ieškoti tik tada, kai nebegalite praeiti pro duris namuose ar ant lovos nebėra vietos, kad galėtume atsigulti.
Kaupimas gali įgyti kelis skirtingus atspalvius. Paprastai jis laikomas obsesinio-kompulsinio sutrikimo rūšimi, todėl manoma, kad nuo jo kenčiantys asmenys jaučia poreikį rinkti ir saugoti įvairiausius daiktus, kaip ir kai kurių žmonių nenugalimas noras šimtus kartų per dieną plauti rankas.
Sunku pasakyti, kiek kenčia žmonių nuo kaupimo sutrikimo. Kartais sunku paaiškinti kaupėjų elgesį. Vyresnio amžiaus žmonės (dažniausiai nuo 65 metų amžiaus), kamuojami „Diogeno sindromo“ (daiktų, atliekų ir šiukšlių kaupimas namuose), netenka motyvacijos rūpintis savimi, nebejaučia poreikio išmesti susikaupusius daiktus ir taip namai užgriozdinami šiukšlėmis. Pagyvenusių žmonių polinkį į nevalyvumą ir kaupimą gali padidinti fizinė liga, regėjimo ir klausos praradimas, nors ir pakankamai duomenų tai patvirtinti nėra sukaupta. Kiti mokslininkai teigia, kad kaupimas turi būti laikomas psichine liga, kurią gali lydėti įprasti sutrikimų simptomai – paranoja. Kai kuriems kaupti linkusiems žmonėms išsivysto stipresnis nei paprastas prisirišimas prie daiktų, sukeliantis baimę išmesti juos. Gali būti kaupiami tik tam tikri daiktai – dažniausiai ir daugiausia problemų sukelia gyvūnų (pvz., kačių) laikymas. Pati kaupimo diagnozė ir jo gydymas yra gana painus dalykas, kartais net negalima padėti kai kuriais atvejais net tiesiogine prasme nepaskęsti savo netvarkoje.
Netvarka siejama ir su dėmesio tvarkos sutrikimų (hiperaktyvumas reiškiasi ne visada), tai yra, kai dažnai nesugebama sutelkti dėmesio į detales ir tiesiog išlaikyti dėmesio, dažnai pametami daiktai, dažnai ir lengvai išsiblaškoma, lakstoma be reikalo. Dažniausiai tai gali būti liguistos netvarkos aukos. Padėti tokiems žmonėms gali mažų žingsnių seka (paruoštas mažų užduočių sąrašas). Tai padeda nesiblaškyti tarp nebaigtų užduočių, nepamiršti jų. Tai vyksta dėl to, kad tokiems žmonėms sunkiai sekasi tęsti dėl kokių nors priežasčių pertrauktą veiklą. Trukdžiai jiems yra bet kas, kas skleidžia didesnį triukšmą, patraukia jų dėmesį (televizija, telefonas, paštas, šeima ir kt.).
Tačiau ir protinė netvarka ne visada būna liguista nei galima tikėtis (kai užmirštant vieną, netikėtai susitelkiant į bet kokį įdomų dalyką). O kartais stebime, kai su psichinėmis negaliomis siejama žmogaus netvarka visiškai netrukdo jo darbui triukšmingoje aplinkoje. Pastebėta, kad kai kuriems autizmo kamuojamiems vaikams bėdų sukelia ne jų galvose, o aplinkiniame pasaulyje esanti netvarka – jie dažnai reikalauja tvarkos, nuoseklumo ir nuspėjamumo, o to negavę gali labai susijaudinti.
Tai štai kokia ta netvarka įvairialypė. „Tobula tvarka“ ar saikingas chaosas? O kokia ta mūsų gyvenimo tvarka ir netvarka?
„Jeigu netvarkingas stalas yra netvarkingų minčių įrodymas, ką tuomet įrodo tuščias stalas?“ (Albertas Einšteinas)
Paruošė Romualda Bartulienė
Šaltinis: E.Abrahamson, D.H.Freedman. Tobula netvarka. 2020

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.