Sausio 27 dienos Tarybos posėdyje patvirtinus subalansuotą Prienų rajono savivaldybės 2022 metų biudžetą, atverstas naujas metraščio puslapis. Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jurgita Čerkauskienė nusiteikusi optimistiškai: 2022 metų biudžete iš viso planuojama per 36,5 mln. eurų asignavimų pagal lėšų šaltinius (beveik 35,2 mln. eurų biudžeto pajamų ir į šiuos metus perkeltas pernai nepanaudotų lėšų likutis – per 1,3 mln. eurų). Palyginti su 2021 m. sausį tvirtintu biudžetu, šiemet biudžeto pajamos didėja 6,8 mln. eurų (palyginti su 2021 m. gruodžio biudžeto apimtimi, didėja 124 tūkst. eurų).
Daugiausia lėšų – darbo užmokesčiui
Biudžeto pajamas sudaro prognozuojamos surinkti Savivaldybės pajamos – beveik 22,4 mln. eurų ir specialios tikslinės dotacijos, gaunamos iš konkrečių ministerijų valstybinėms funkcijoms vykdyti, mokymo lėšos ir kt. – per 13 mln. eurų. Pasak Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjos J. Čerkauskienės, metų eigoje dotacijų iš valstybės institucijų ir įstaigų, finansinės paramos lėšų iš ES bus gauta ir daugiau, todėl patvirtintas biudžetas bus tikslinamas.
Savivaldybės biudžetas bus vykdomas pagal 7 asignavimų valdytojams patvirtintas programas. Didžiausia biudžeto išlaidų dalis – 43,6 proc. (2021 m. – 46,0 proc.) tenka Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programai ir 18,7 proc.– Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimo programai.
2022 m. daugiausia biudžeto lėšų – 21,8 mln. eurų, arba 59,7 proc. – bus skirta darbo užmokesčiui. Skyriaus vedėjos teigimu, palyginti su 2021 m., šios išlaidos didėja 10 proc., tačiau pagal struktūrinę sudėtį bendrame biudžete darbo užmokesčiui tenkanti procentinė dalis mažėja.
Praėjusių metų gruodžio 31 d. Savivaldybės kreditoriniai įsipareigojimai siekė 2,9 mln. Eur (iš jų – 2 mln. eurų paskolų ir apie 1 mln. eurų kitų įsiskolinimų). Atsakydama į komitetuose pateiktus klausimus, Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja pažymėjo, kad Savivaldybės administracijos įsiskolinimai yra didžiausi (per 853 tūkst. eurų), vien Alytaus regiono atliekų rūšiavimo centrui ji skolinga 394 tūkst. eurų, dar 266 tūkst. eurų liko nesumokėta už projektų įgyvendinimą pagal pateiktas sąskaitas – faktūras, taip pat neišmokėta pašalpų 134 tūkst. eurų sumai. Metų pradžios lėšų likutis – 1,3 mln. eurų – J.Čerkauskienės teigimu, bus skirtas Savivaldybės administracijos ir įstaigų įsiskolinimams dengti.
Skyriaus vedėja Savivaldybės tarybos narių papildomai prašė į biudžetą įtraukti ir 257,9 tūkst. eurų gautų kitų tikslinių dotacijų, ir 376,4 tūkst. eurų praėjusiais metais nepanaudotų lėšų dalį bei patikslinti biudžeto pajamas 644,3 tūkst. eurų suma. Iš jų bus paskirstyta 144,0 tūkst. eurų rajono vaikų ir moksleivių ugdymo įstaigų pedagoginių darbuotojų, išlaikomų iš Savivaldybės biudžeto, darbo užmokesčiui didinti; taip pat 113,9 tūkst. eurų Socialinių paslaugų centrui asmeninei pagalbai, kuri reikalinga neįgaliesiems, teikti ir administruoti; 376,4 tūkst. eurų iš likučių bus padalinta pagal tikslinę paskirtį.
Už pateiktą 2022 metų Savivaldybės biudžeto projektą balsavo 22, susilaikė 2 Tarybos nariai.
Augs atlyginimai, bet didės ir išlaidos
Meras Alvydas Vaicekauskas pasidžiaugė, kad šiemetinis biudžetas yra vienas iš geresnių, jį subalansuoti padėjo gautas daugiau nei milijonas eurų viršplaninių pajamų. Tačiau jis pripažino, kad iššūkių laukia daug: žymiai didėja biudžetinių įstaigų patiriamos išlaidos komunaliniams mokesčiams, auga lėšų poreikis pašalpoms ir kompensacijoms. Meras vylėsi, kad biudžeto pajamos bus renkamos taip pat sėkmingai, kaip ir pernai, nepaisant pastaruoju metu šalies gyvenime kylančių politinių ir ekonominių grėsmių.
A.Vaicekauskas pažymėjo, kad šių metų biudžete suplanuota lėšų atlyginimų augimui. Visų pirma, tai gera žinia kultūros darbuotojams, kurie iki tol jautėsi „pamiršti“, Vyriausybė skyrė 54 tūkst. eurų papildomų lėšų jų atlyginimams didinti, tokia pat suma prie koeficientų didinimo prisidės ir Savivaldybė.
Anot mero, kitas iššūkis – tinkamai pasiruošti naujam finansavimo iš ES struktūrinių fondų laikotarpiui, parengti investicinius projektus ir numatyti lėšų jų koofinansavimui.
Rūpi ir gyventojų sveikata, ir miestelių infrastruktūra
2022 m. Savivaldybės biudžeto projektas buvo svarstytas komitetuose, aptartas su pozicija ir opozicija, visgi neaiškumų liko, nes politikai ir Tarybos posėdžio tiesioginės transliacijos metu pasinaudojo teise klausti, replikuoti, siūlyti, teikti paklausimus.
Tarybos nariui Arūnui Vaidogui parūpo, ar šiemet bus skirta lėšų Stakliškių parapijos namų remontui. Meras negalėjo duoti konkretaus pažado. Jo teigimu, Religinių bendruomenių rėmimo programoje yra numatyta lėšų, tačiau jas pagal patvirtintą aprašą skirsto komisija. Šiemet Savivaldybė įsipareigojusi savo lėšomis prisidėti prie Prienų bažnyčios vidaus remonto, interjero atnaujinimo, restauravimo darbų, kurie numatyti ir finansuojami pagal respublikinę Paveldotvarkos programą. Mero teigimu, remontuotini ir kitų parapijų namai, tik didesnių sumų skyrimas pagal patvirtintą aprašą yra problemiškas. Visgi, pasak jo, galimai bus atsižvelgta ir į stakliškiečių poreikius.
Tarybos narys Algimantas Šidlauskas mero teiravosi, kas bus daroma dėl medicinos srities specialistų pritraukimo į asmens sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigas. A.Vaicekauskas pripažino, kad jauni medikai darbui nesirenka kaimiškose vietovėse veikiančių įstaigų. Viena iš galimybių – didinti įstaigų patrauklumą, jas remontuojant ir sudarant geras darbo sąlygas, kaip buvo padaryta Jiezne. Kita vertus, pastebėjo meras, ar įstaigos galės skirti orius atlyginimus medikams, priklausys nuo to, kiek jos uždirbs pajamų.
Anot A.Vaicekausko, Jiezno PSPC patirtis, ieškant šeimos gydytojo ir kitų darbuotojų, galės tapti precedentu Taryboje siūlyti ir svarstyti įvairias priemones, padėsiančias į rajono įstaigas pritraukti reikiamų specialistų.
Tarybos mažumai atstovaujantis Audrius Narvydas, turėdamas omenyje Savivaldybės administracijos įsiskolinimus ARATC, domėjosi, kaip renkama vietinė rinkliava už atliekas. Meras sakė, kad rinkliavos surinkimas iš gyventojų už suteiktas paslaugas ir pagal išrašytas sąskaitas vykdomas 103 proc., taigi jų skola mažėja. Visgi, jo teigimu, iš vietinės rinkliavos surenkamos lėšos nepadengia patiriamų išlaidų, kurios susidaro rūšiuojant ir perdirbant surenkamas tekstilės, žaliąsias ir stambiagabarites atliekas, todėl Savivaldybė neišvengia įsiskolinimų. Jurgita Čerkauskienė priminė, kad pernai buvo planuota surinkti 950 tūkst. eurų vietinės rinkliavos, bet gruodžio mėnesį Taryba planą padidino iki 1 mln. 100 tūkst. eurų. Anot jos, pritrūko 20 tūkst. eurų, kad ši suma būtų surinkta.
Atsakydamas į A.Narvydo klausimą, ar praėjusiais metais atidarytas baseinas išsilaiko iš uždirbamų lėšų, meras pastebėjo, jog, norint susidaryti objektyvų vaizdą, reikia šiek tiek palaukti, kol bus surinkti duomenys iš ilgesnio veiklos laikotarpio. Visgi, jo manymu, baseino atidarymas buvo lauktas ir reikalingas, iš lankytojų skaičiaus ir to, kiek surenkama lėšų, akivaizdu, kad šio objekto išlaikymas Savivaldybei netaps našta.
Egidijus Visockas atkreipė dėmesį į tai, kad, palyginti su parama sporto sričiai, šių metų biudžete nepakankamai lėšų – per 20 tūkst. eurų – yra skirta gyventojų fizinio aktyvumo priemonėms skatinti. A.Vaicekauskas akcentavo, kad šių metų biudžetas palankesnis ne tik sporto vystymui, bet ir aktyvaus gyvenimo būdo, sveikatingumo aktyvinimui nevyriausybinėse ir sporto asociacijose, bendruomenėse ir mokyklose. Anot jo, ugdymo įstaigoms skirta lėšų moksleivių mokymui plaukti baseine, siekiama, kad sporto salės rajono gyventojams taptų kuo prieinamesnės, dėl to būtų neprošal sumažinti jų nuomą iki drausmės mokesčio.
Taryba parodė gerą pavyzdį ir, pritardama Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komiteto pasiūlymui, sumažino Jiezno paramos šeimai centro sporto ir aktų salės nuomos įkainius, todėl vietos bendruomenės jomis galės naudotis palankesnėmis sąlygomis.
Tarybos narės Rimos Zablackienės manymu, bendruomenių patalpos, seniūnijose esančios aktų ar sporto salės turėtų būti labiau įveiklintos, skirtos ne tik šventėms ir arbatos gėrimui, bendruomenių nariai jose galėtų sportuoti nemokamai. Dar daugiau – jiems galėtų būti suteikti kuponai baseino lankymui. Tai, pasak politikės, būtų dviguba nauda: geriau būtų panaudojama sukurta infrastruktūra ir investuojama į gyventojų sveikatą. R.Zablackienė kvietė atsigręžti į seniūnijas, numatyti daugiau investicijų pėsčiųjų takų tiesimui, aikštelių prie daugiabučių sutvarkymui. Dėmesys miestelių ir kaimiškų teritorijų vystymui, anot jos, turi atsispindėti ir biudžete, ir Savivaldybės veiklos strateginiame plane. Tokią pat nuomonę išsakė ir Arūnas Vaidogas, ragindamas Savivaldybę gyventojams, ypač pensinio amžiaus, numatyti lėšų kompensacijoms už prisijungimą prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.
Meras politikams priminė kriterijus, pagal kuriuos įgyvendinami investiciniai projektai, vienas iš jų – gyventojų skaičius ir tankumas. Šiemet iš Savivaldybės biudžeto bus skirta 310 tūkst. eurų kelių tvarkymo darbams, ir tai, A.Vaicekausko įsitikinimu, bus prasmingai panaudotos lėšos, nes iš seniūnijų gyventojų sulaukiama daugiausia priekaištų dėl prastos kelių, pėsčiųjų takų, šaligatvių, aikštelių būklės.
Audrius Narvydas savo pasisakyme kalbėjo, jog rinkėjams svarbu ne biudžeto skaičiai, o turinys. Tarybos narys teigė iš valdančiųjų neišgirdęs konkrečių atsakymų į opozicijos narių teiktus pasiūlymus – ir dėl žydų kapinių tvarkymo, ir dėl pėsčiųjų tako Pakuonio miestelyje tiesimo, studijų rėmimo ir kt. klausimais. Todėl jis buvo vienas iš dviejų politikų, kurie susilaikė nuo balsavimo už 2022 metų biudžetą. Meras jam replikavo, kad konkrečių siūlymų su paskaičiuotu lėšų poreikiu iš opozicijos nebuvo pateikta, tačiau į dalį jų bus atsižvelgta. Savivaldybės administracijos direktorės įsakymu atskiri objektai galės būti finansuojami iš programoms skirtų lėšų.
Klausydamasis kolegų kalbų, Henrikas Radvilavičius pasigedo jų pozityvaus požiūrio. Pasak jo, reikia ir mokėti pasidžiaugti jau atliktais darbais, ir turėti kantrybės, nes patenkinti visus poreikius iš karto neįmanoma.
Dalė Lazauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“