Nesu teisininkas, tačiau man patinka Seimo daugumos priimtos įstatymo pataisos, pagaliau įteisinančios vardų ir pavardžių rašybą dokumentuose visais lotyniškais, ne tik lietuviškais rašmenimis. Apie Q,W ir X raidžių teisėtumą dokumentuose, žinia, dar bus diskutuojama, nežinia, ką šiuomkart nuspręs prezidentūra ar, kaip tvirtina žalieji-valstiečiai, Konstitucinis teismas. Tačiau keletą dalykų, kurie kelia man nuotaiką dėl šio sprendimo, esu minėjęs. Tačiau drįstu juos akcentuoti darsyk.
Pirmučiausiai mano paties giminės ir kilmės patirtis. Seneliai iš tėvo pusės – kilimo iš lietuviško krašto Lenkijoje – Punsko apylinkių. Tarpukariu ten lietuvių niekas tokiais nepripažino ir mano abiejų senelių metrikose pavardės vietoje buvo įrašyta ne Staselis, o Stalialis (ir vyriška, ir moteriška versijos). Mano senelio ir tėvo vardas – Petras – oficialiai buvo žymimas Piotr atitikmeniu, o močiutė Ona oficialiai buvo Ana.
Nuo anų laikų Lenkijoje šis bei tas pasikeitė. Tenykščiai lietuviai jau daugiau nei dešimtmetį savo vardus beigi pavardes gali rašyti lietuviškais rašmenimis. Tik ne visi tąja galimybe naudojasi dėl įvairiausių priežasčių. Tačiau dėl savo giminaičių kažkada patirtos diskriminacijos nesijaučiu jaukiai žinodamas, kad Lietuvoje valdžios valia lietuvinami vardai ir pavardės tų piliečių, kurie visai to nepageidauja. Ne dėl to, kad yra priešiški valstybei, o dėl to, kad norėtų vadintis taip, kaip juos pavadino tėvai, o ne Lietuvių kalbos komisija.
Antroji mano džiaugsmo priežastis yra ta, kad tokiu sprendimu Lietuva atsiduria arčiau tų šalių, kurios gerbia prigimtines piliečių teises ir šiek tiek toliau, kurios dėl duoklės nuosaviems kvazipatriotams lieka šiek tiek tamsesnėje pasaulio vietoje. Kur Angela Merkel yra Angela Merkelova arba dabar jau Anapilin išėjusi lietuvių rankinio legenda Aldona Nenėnienė (1949–1999) – Aldona Nenenieneova. Ar dar kaip nors kitaip. Jeigu gerai prisimenu, griežtai „prieš“ Q, W ir X dabar pasisakančio seimūno Audroniaus Ažubalio tarnybiniame pase sovietų biurokratai irgi mėgino transkribuoti paso savininko pavardę. Gavosi „Ajoubalis“. Žinau, nes pats tą reikalą pasipiktinęs rodė kolegoms žurnalistams.
Ir jau suvis emociškai žiūrint… Rusai turi vieną žavų apibūdinimą, kuris tinka mūsų patriotams. Jie sako, kad tokie žmonės yra artimi būsenai, kuri vadintina . Interneto žodynai užtrunka, ieškodami tikslesnio vertimo. Man pavyko rasti, kad sąvoka „“ yra verstina į „tankus obskurantizmas“. Lietuviškas Tarptautinių žodžių žodynas obskurantizmo sąvoką aiškina kaip priešiškumą mokslui, švietimui, pažangai; tamsumą, tamsuoliškumą. Žmonių kalboje išeitų, kad tai – užkietėjęs (todėl tankus) tamsybiškumas.
Visai nenoriu pasakyti, kad lietuvių kalbos gelbėtojai-grynintojai yra kokie nevispročiai, bet šiuo klausimu jų pozicija atrodo kaip tik taip.
Minėjau, Seimo sprendimas dėl Q,W ir X raidžių dar bus biurokratiškai tikrinamas. Ir visai gali būti, kad bus kaip nors atšauktas ar sumodeliuotas kitaip, pvz., dėl naudojimo pirmajame ar tik antrajame asmens dokumento lape. Nors ši diskusija yra gerokai pasenusi – kaip elgtis su tapatybės kortelėmis, vairuotojų pažymėjimais ar banko kortelėmis?
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovas Audrys Antanaitis jau pačią pataisų priėmimo dieną pareiškė, esą prezidentas neturi kitos išeities, kaip tik sprendimą vetuoti. Jis gal žino geriau už mane? O gal ir ne?
Dabar esminis klausimas – koks likimas šio dokumento laukia prezidentūroje. Žinia – prezidentas ir ypač jo artima aplinka turi keistą potraukį įvairiems flirtams. Tačiau koks interesas šiuo atveju nusvers: dar vienas tango su savo švilpiančiais bei rėkaujančiais rėmėjais, ar nepatogumas bendraujant su, tarkime, deklaruojamos strateginės partnerės Lenkijos lyderiais, kurie vargu, ar supras „veto“ šiuo klausimu?
Rytas Staselis
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“