Ar jaunam žmogui daro įspūdį praeities didvyriai?

Kasmet sausio 13 d. Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena. Tądien įvyko masinis taikus lietuvių pasipriešinimas Sovietų Sąjungai. Tiesa, įtampa kilo jau sausio pradžioje, o jai augant, beginkliai piliečiai nepabūgo stoti akistaton su ginkluotu priešu.
Buvo pralietas ir kraujas… Sausio 13-osios naktį, kiek po vidurnakčio, tankams pradėjus supti Televizijos bokštą, priešais juos einantys automatininkai koviniais šoviniais ėmė šaudyti į žemę, vėliau ir į bokštą apsupusius žmones… Užimti ir kiti valstybiniam perversmui svarbūs objektai, aidėjo ne tik automatų, bet ir tankų šūviai. Tą lemtingą naktį sužeista per 700 žmonių, mirė – 14. Kone pusė mirusiųjų buvo jauni žmonės, kai kurie iš jų dar nebuvo sulaukę pilnametystės.
Po kraupios nakties sausio 13 d. Vilniuje įvesta komendanto valanda. Ją per garsiakalbius skelbė po miestą važinėjantys šarvuočiai. Tuomet nešini gėlėmis, žmonės plūdo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, Televizijos bokšto tvoros, Radijo ir televizijos komiteto rūmų. Gatvėse buvo matomas kraupus vaizdas: sutraiškytos mašinos, stiklo šukės, kraujo pėdsakai, degė žvakės. Pasigirdo ir bažnyčių varpai, kviečiantys pasimelsti už žuvusiuosius…
Jaunoji karta tos baisios nakties įvykių nematė, apie juos sužino iš tėvų, senelių, mokytojų pasakojimų… Ne paslaptis, kad šiais laikais vis daugiau laiko jauniems žmonėms praleidžiant internete, ten jų nuomonę formuoja kiti autoritetai, atsiranda nauji idealai. Statistika rodo, jog Lietuvoje pilietiškumo nusiteikusių žmonių mažėja, tad Sausio 13-osios išvakarėse, ar jaunam žmogui daro įspūdį praeities didvyriai, klausėme jaunųjų Jiezno šaulių.

Gabija Alšauskaitė:
– Mes visi mokomės iš praeities, iš savo arba kitų klaidų ir pasiekimų.
Lietuvos istorijoje daug narsių žmonių, kurie aukojo savo gyvenimą, kad mes, ateities karta, galėtume turėti patogų ir pilnavertį gyvenimą. Turime atminti partizanus, kurie kovojo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, ir aukas, žuvusias sausio 13-osios naktį. Visi turime būti patriotais ir mylėti savo šalį, jos istoriją, gerbti pasiaukojusius didvyrius ir imti iš jų pavyzdį.
Paulius Stabačinskas:
– Mano nuomone, praeities didvyriai tikrai yra svarbūs jauno žmogaus patirčiai. Įdomu sužinoti, kaip jie elgdavosi sudėtingais istorijos momentais. Galima pasisemti minčių ir pamokų. Aš, kaip jaunasis šaulys, domiuosi istorija ir žaviuosi drąsiais žmonėmis, pasiaukojusiais dėl Lietuvos.
Pranciškus Ivanauskas:
– Esu tikras, kad praeities didvyriai daro įspūdį ir dabarties žmonėms, juk jie yra pavyzdys, įkvėpimo šaltinis. Man vieni iš tokių didvyrių yra pokario partizanai, kovoję prieš Sovietų Sąjungą, norėjusią užgrobti Lietuvą. Deja, jiems savo tikslo pasiekti nepavyko, bet vėliau, mokydamiesi iš partizanų, lietuviai atkovojo šalies nepriklausomybę.
Ieva Kimbirauskaitė:
– Manau, kad jaunam žmogui praeities didvyriai įspūdį daro – skatina siekti to paties, padedant Tėvynei ir visam pasauliui. Didvyriams skirtos statulos, paminklai įkvepia jaunimą tapti valstybės tarnautojais ir gynėjais. Taip pat siekti savo svajonių ir jas įgyvendinti.
Skaistė Petravičiūtė:
– Mano nuomone, žmonės, kuriuos vadiname praeities didvyriais, daro įtaką, tačiau tik mažumai. Šiais laikais jauni žmonės per daug pripratę prie išmaniųjų technologijų, todėl jie nesidomi žmonėmis, kurie, jų nuomone, jiems nebeaktualūs. Jei ir žino vieną kitą, tai tikriausiai todėl, nes nugirsta iš aplinkinių žmonių ar nenoromis mokosi mokykloje, nes taip jiems yra liepiama. Praeitis žmonėms tikrai daro įtaką ir būna tinkamais pavyzdžiais, kurie skatina tobulėti, siekti savo svajonių bei tampa jų autoritetais, dvasiniais mokytojais.
Miglė Kardokaitė:
– Kiekvienas iš mūsų, turėdamas galimybę pažinti praeities didvyrius, turi didžiuotis ir būti dėkingi jiems už laisvą, nepriklausomą ir gražesnę Lietuvą. Partizanai bei Sausio 13 –tosios didvyriai kovojo už mūsų laisvę, negalvodami, kas gali nutikti ir kaip viskas gali baigtis, jie tik norėjo laisvos Lietuvos. Jų auka mums atnešė laisvę. Mes, jaunieji šauliai, stengiamės pagerbti praeities didvyrius, organizuodami žygius, renginius, minėjimus ir kt.
Parengė Rimantė Jančauskaitė