„Džiaugiuosi, kad galiu atspindėti organizacijos veiklą“

„Gyvenimo“ skaitytojai 2021 Metų žmogumi išrinko LASS Prienų filialo vadovę Ireną KARSOKAITĘ. Šiandien – pokalbis su nominante

– Esi visuomeniškas, bendraujantis, sportiškas žmogus, aktyvi ir mylima organizacijos vadovė, žmogus, kuriame dera žingeidumas, meniška gyslelė, loginis mąstymas, nuoširdumas, noras padėti kitiems žmonėms. Galbūt gyvenimas klotas rožėmis, tačiau jos su spygliais – kartais atsiranda problemų, o žmonės žeidžia… Iš kur pačios pozityvumas? Kas suformavo Tave kaip žmogų, turėjo įtakos pasaulėžiūrai ir bendravimo modeliui?
– Kiekvieno žmogaus pasaulėžiūros formavimas prasideda jam gimus, todėl savybių formuotoja yra šeima. O vėliau – mokykla, mokytojai, bendramoksliai, bendradarbiai. Mano regėjimas buvo silpnas nuo vaikystės, todėl, sulaukus septynerių, tėvai nuvežė į Kauno aklųjų mokyklą, kurioje ir prasidėjo mano mokslai. Čia dirbo puikūs mokytojai ir auklėtojai, kurie rūpinosi ne tik žiniomis, bet ir tuo, kad vaikai gautų kuo daugiau gyvenime reikalingų įgūdžių. Čia vaidinau sukurtame Lėlių teatre, dainavau chore, išmokau žaisti šachmatais. Tai laikas, kuris davė daug. Čia susiformavo pradiniai visų veiklų įgūdžiai. Dirbant Kauno aklųjų kultūros namuose renginių organizatore, kur kolegos tapo bendravimo mokytojais, vėliau tai nulėmė mano darbą, kur dabar esu.
– Gyveni Kaune, tačiau kokios Tavo sąsajos su Prienų kraštu be to, kad vadovauji LASS Prienų filialui, ir Prienuose praleidi daugybę laiko? Kuo pačiai svarbi ši vietovė, jos žmonės?
– Prienai yra gimtasis mano kraštas. Gimiau nuostabaus grožio kampelyje, Babronių kaime, ant Verknės upės kranto, kurį pamatę draugai vadindavo mažąja Šveicarija. Šeimoje augome trise: aš su sese ir brolis. Tėvai buvo paprasti žmonės. Tėvelis dirbo statybose, mama atlikdavo laukininkystės darbus. Jau vaikystėje tėvai pastebėjo, kad blogai matau, todėl keliavome pas įvairius gydytojus, kol pagaliau buvo atlikta akių operacija, šiek tiek pagerėjo regėjimas. Besimokydama internatinėje mokykloje, gimtajame kaime laiką leisdavau tik per atostogas.
– Esi gerai žinoma, bet ar pažįstama? Įdomu išgirsti, kur mokeisi, dirbai, kaip savo gyvenimą susiejai su Aklųjų ir silpnaregių organizacija, kokiomis aplinkybėmis atėjai į Prienų filialą. Kokie buvo pirmieji iššūkiai, kuriuos teko įveikti?
– Su Aklųjų ir silpnaregių organizacija draugauti pradėjau, besimokydama Kauno aklųjų mokykloje, o dvi klases – vienuoliktą ir dvyliktą – baigiau Vilniuje naujai pastatytoje Antano Jonyno mokykloje. Iš Vilniaus grįžau į Kauną ir dirbau Kauno gamybiniame kombinate, vėliau grojau profesionaliame neregių pučiamųjų orkestre, baigiau aukštesniąją J. Gruodžio muzikos mokyklą. Kai orkestro nebeliko, dirbau Kauno aklųjų kultūros namuose renginių organizatore. 2007 metais buvau pakviesta vadovauti Prienų organizacijai. Iš pradžių buvo nelengva. Žmonių nepažinojau, tik vieną kitą, su kuriais kartu mokiausi mokykloje, bendravimo tarp narių nebuvo, o ir patalpos buvo laikinos. Bet labai greit atsirado iš organizacijos žmonių, kurie pasisiūlė padėti organizuoti šventes, palydėjo į savivaldybę. Pamilau šio krašto žmones, jų nuoširdumą, draugiškumą, džiaugiuosi, kad organizacijos žmonės tarp savęs daug bendrauja, yra pozityvūs.
– Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai – 95 metai. O nuo kurių metų savo veiklos metraštį pildo Prienų draugija, š.m. Pietvakarių centro Prienų filialas?
– Metraštis pradėtas pildyti 1967 metais, LASS Prienų rajono filialas šiemet minės 55-uosius veiklos metus. Rudenį bus 15 metų, kai vadovauju šiam filialui.
– Pastaraisiais dešimtmečiais Aklųjų ir silpnaregių draugijos veikla tapo daug aktyvesnė, matomesnė, žinomesnė ir bendruomeniškesnė, ypač ją išgarsino ansamblis „Puriena“, darbščiųjų rankų būrelio narių rengiamos parodos, šachmatų varžybos, dalyvavimas įvairiose akcijose, žygiuose, projektuose. Galbūt tai galima sieti su jaunesnių žmonių, bendraminčių įsitraukimu į draugiją?
– Ansamblis „Puriena“ puikiai pristato mūsų organizaciją, bet nuo 2019 metų pradėjus veikti darbščiųjų rankų būreliui, pasimatė ir kita veikla. Pradėjome organizuoti šaškių varžybas, kurios apjungtų neįgaliųjų organizacijas, skatintų draugystę, kol kas pandemija neleidžia to daryti. Deja, dėl jaunesnių žmonių įtraukimo išlieka problema.
– Kokius įdomiausius, prasmingiausius 2021 metų veiklos momentus galėtum paminėti?
– Prasmingiausi 2021 metų veiklos momentai: LASS meninės raiškos ir kūrybos festivalis Zyplių dvare, kur dalyvavo „Puriena“ ir darbščiųjų rankų būrelis, Virtualus tarptautinis meno festivalis Ukrainoje, kur „Puriena“ atstovavo Kauno miestui, dalyvavimas žygyje Šv. Jokūbo keliu „Draugystė veža, mums pakeliui“, projekte „Mane veža“, kur Bendinskų šeimos vairuojamais keturračiais keliavome po Suvalkijos kraštą, du sakralinės muzikos festivaliai ir t. t.
– Nemaža dalis filialo narių yra vyresnio amžiaus neįgalūs žmonės, kuriems reikia konkrečios pagalbos. Nors per dešimtmečius aklųjų ir silpnaregių gyvenime įvyko pozityvių pokyčių, jų poreikiams pritaikant aplinką, buitį, aprūpinant kompensacinėmis priemonėmis, priartinant viešąsias paslaugas, užtikrinant sveikatos apsaugą, informacijos sklaidą, bet ar galima nusiraminti, kad jų dėlei jau viskas padaryta? Kokius uždavinius keliate organizacijai 2022–aisiais?
– Nemaža dalis organizacijos narių yra vyresnio amžiaus. Dažniausiai jie gyvena su artimaisiais arba juos lanko socialiniai darbuotojai. Mes pagal galimybes darome, ką galime: aprūpiname techninės pagalbos priemonėmis, apmokome, kaip naudotis, keičiame perskaitytas knygas, aplankome. Šiems žmonėms svarbus bendravimas, jų išklausymas. Ypač naujai apakusiems sunku susitaikyti su šia negalia, jiems reikalingas psichologas.
2022-aisiais tęsime pradėtas veiklas, stengsimės, kad organizacija būtų dar matomesnė, ieškosime naujų formų organizacijai pristatyti.
– Ką, Irute, Tau pačiai reiškia laikraščio „Gyvenimas“ skaitytojų pripažinimas, jų atiduoti balsai Prienų rajono savivaldybės 2021 Metų Žmogaus rinkimuose?
– Laikraščio „Gyvenimas“ skaitytojų pripažinimas man yra netikėtas ir labai mielas. Džiaugiuosi, kad galiu atspindėti organizacijos vykdomą veiklą, kartu kuriant gražesnę ir šviesesnę aplinką, kuri būtų matoma visiems.
Kalbėjosi Dalė Lazauskienė


LASS Prienų filialo pirmininkė I. Karsokaitė – apie draugijos veiklas

– Už prabėgusius metus dėkojame visiems, kurie buvo kartu, kurie prisidėjo vykdant įvairias veiklas, dalyvavo organizuojamose šventėse, akcijose, kurie parėmė mūsų organizaciją įvairiais būdais.
Per šiuos metus turėjome įvairių patirčių, kurios esant pandemijai turėjo kitą vertę. Virtualioji erdvė tapo neatskiriama gyvenimo dalis. Mes taip pat prie jos derinomės. Pirmą kartą dalyvavome Prienų bendruomenės šeimų bendrystės projekte „Teišsipildo…“, kurio metu filialo moterys psistatė kalėdinius gaminius – Prakartėlę ir žaislus. Džiugu, kad vokalinis ansamblis „Puriena“, atstovaudamas Kauno miestui, dalyvavo konkurse ir pateko į festivalį „Colors of art“ Ukrainoje. Dar virtualiai dalyvavome respublikiniame vokalinių ansamblių konkurse „Nemunėlio vingiai“.
Lietuvos piligrimų kelias – Camino Lituano neaplenkė Prienų, todėl būrelis filialo narių dalyvavo projekte „Draugystė veža, mums pakeliui“ ir Žvėrinčiaus taku nužingsniavo iki Birštono.
Dėkojame Visuomenės sveikatos biuro darbuotojoms, kurios mums suteikia daug žinių, kartu dalyvavome žygyje po Balbieriškio apylinkes.
Jau penktą kartą vykusi akcija „MANE VEŽA“ pradžiugino filialo narius. Entuziastinga Bendinskų šeima – Gražina, Antanas ir Gintaras – su meile ruošėsi šiam pavėžėjimui. Tai buvo ne tik pasivažinėjimas keturračiais porai valandų, o pažintinė kelionė po Suvalkijos kraštą. Dvylika valandų keliavome, gėrėjomės, grožėjomės, bendravome, gamtoje virėme arbatą, vaišinomės. Viskuo rūpinosi mūsų šaunieji keturračių vadai.
Ačiū prisidėjusiems prie akcijos ir, žinoma, pagarba šauniems Bendinskams.
Ansamblio „Puriena“ koncertai džiugina ir žiūrovus. Ir ansamblio dalyviams smagu keliauti, dainuoti, susipažinti. Atgaiva sielai giedoti bažnyčiose, dalyvavome dviejuose sakralinės muzikos festivaliuose Išlauže ir Pakuonyje. Dėkojame Prienų kultūros ir laisvalaikio centro darbuotojams už tai, kad mus priima į organizuojamus renginius, padeda organizuoti šventes.
Oninių proga smagiai leidome laiką su Prienų globos namų gyventojais. Dėkojame už bendrystę.
Dėkojame Algiui Marcinkevičiui už paramą ir pagalbą romansų vakaruose.
Pažintinės kelionės mums suteikia daug žinių. Keliavome po Žemaitijos kraštą, aplankėme Labanoro girią, Druskininkus, Zyplių dvare vyko LASS meninės raiškos ir kūrybos šventė. Už galimybę dalyvauti dėkojame Prienų rajono savivaldybės darbuotojams, LASS Pietvakarių centro direktorei Jolantai Kručkauskaitei ir jos kolektyvui.
Jau trečius metus didžiųjų metų švenčių proga Savivaldybės erdves papuošėme rankų darbo kurtais gaminiais. Velykų metu kartu su vadove Vilma Krasauskiene tambūrą papuošėme menišku Velykų medžiu.
Esamas filialo patalpas šiemet atnaujinome žaliuzėmis, prie kurių įsigijimo nedvejodamas prisidėjo verslininkas ir Tarybos narys Deividas Dargužis.

Rubrikoje Redakcijos skiltis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.